A. Klišonis tikina, kad poligonų klausimu Vyriausybė nesikalba su savivalda: atsakomybės turėtų imtis premjeras

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius Klišonis tikina, kad niekas  iš centrinės valdžios tiesiogiai su savivalda šiuo klausimu nekomunikuoja. Asociacijos vadovas taip pat mano, kad šiuo klausimu daugiau atsakomybės turėtų prisiimti ne Krašto apsaugos ministerija (KAM), o premjeras Gintautas Paluckas. Anot A. Klišonio, būtent Vyriausybės vadovas yra atsakingas už tokios valstybinės reikšmės klausimus.

„Informacija yra truputėlį keistoka, nes klausimus apie tai, kad bus daromi vieni ar kiti poligonai, dažnai išgirstame iš jūsų, žurnalistų, o ne iš tų ministerijų, kurios turėtų kuruoti tuos klausimus“, – Eltai komentavo A. Klišonis.

„Norėtųsi, kad informacija į konkrečias savivaldybes ar regionus ateitų iš tų pirmųjų šaltinių, nes, kai su savivaldybėmis nėra konsultuojamasi, o tik deklaruojama, kad ta konsultacija bus, iš tikrųjų turime pakankamai neskanų atgarsį iš pačių gyventojų. Gyventojai ateina į savivaldybes ir klausinėja, kas bus, kur bus, kokie dalykai bus daromi“, – tęsė LSA prezidentas.

A. Klišonis teigė šia tema kalbėjęsis su keliais pietinių Lietuvos regionų merais ir, anot jo, savivaldybių vadovai patvirtino, kad konsultacijų iš ministerijos ar Vyriausybės nebuvo. Jie taip pat išreiškė norą, jog, prieš priimant vieną ar kitą sprendimą, būtų pateikta visa informacija apie galimus planus statyti poligoną.

„Suprantame, kad tokie objektai Lietuvoje yra reikalingi, tačiau jeigu tikrai daugeliu atvejų matome, kad KAM tikrai leidžia teisingas žinias apie komunikaciją, tai būtent dėl poligonų steigimo yra kur dar pasistengti“, – sakė jis.

Principiniai sprendimai turėtų būti premjero

G. Paluckas pirmadienį pareiškė, kad per artimiausius du mėnesius bus išspręstas klausimas, kurioje šalies vietoje statyti poligoną. Pats A. Klišonis tai vadina optimistiniu požiūriu, tačiau akcentuoja, jog premjeras turėtų figūruoti kaip pagrindinis asmuo, tariantis su savivalda dėl poligonų.

„Man visuomet patinka optimistai, tačiau vėlgi, jeigu yra tas vadinamasis karinis patarimas iš kariuomenės KAM, šiuo atveju jeigu daromas Vyriausybei karinis patarimas, jis turi būti adekvačiai perduodamas toje teritorijoje stovinčiai savivaldai ir tuo klausimu turėtų būti, ko gero, premjero lygiu dirbama, nes tai yra valstybinės svarbos klausimas“, – sakė LSA vadovas, klausiamas apie tokius G. Palucko užmojus.

Pasak jo, premjero dalyvavimas komunikuojant apie poligonus su regionais suteiktų didesnį pasitikėjimo svorį – juolab, kad dėmesio savivaldai iš sostinės dažnai pritrūksta.

„Natūralu, techninės detalės būtų daromos KAM lygyje arba kitų ministerijų lygmenyje, bet principiniai sprendimai, be jokios abejonės, premjero lygmenyje, nes jis yra Vyriausybės vadovas, tai yra jo pozicija ir jo žodis. Vienas ar kitas padarytas pažadas ar veiksmas gali duoti tą pasitikėjimo impulsą visame šitame procese“, – pridūrė A. Klišonis.

Kiekviena savivaldybė reikalauja skirtingų sprendimų

Anot LSA prezidento, centrinei valdžiai pateikus planus, kaip turėtų atrodyti būsimas brigados dydžio poligonas, pačioms savivaldybėms būtų patogiau atlikti savo namų darbus dėl teritorinio planavimo ir investicijų pritraukimo.

„Būtent tokios informacijos pateikimas būtų tikrai didelis namų darbas toms pačioms savivaldybėms, nes statybų leidimų, detaliųjų planų, specialiųjų planų, kurie yra daromi ir išduodami savivaldybėje, procesas trunka ne metus ir kartais ne dvejus. Šioje vietoje žinodami, ką ir ko nori KAM, galėtume tiesiog pasidaryti namų darbus ir išeiti su vienais ir kitais pasiūlymais ministerijai“, – kalbėjo A. Klišonis.

Jis taip pat teigia, jog kiekvienas regionas turi savo specifiką, pavyzdžiui, pietinėje Lietuvoje jau yra išduoti statybos leidimai turizmo infrastruktūrai plėsti, todėl poligonai tokius planus sujauktų.

Anot A. Klišonio, jeigu būtų nuspręsta statyti poligoną centrinėje Lietuvos dalyje, kur žemė yra derlingiausia, diskusijoje su ūkininkais reiktų aptarti galimas kompensacijas.

„Jeigu tai yra centrinė Lietuvos dalis – Joniškis, Kėdainiai, Pasvalys, Pakruojis – tai yra pačios derlingiausios žemės. Natūralu, kad apyvarta ir didžiausios pajamos gaunamos iš žemės ūkio produkcijos. Yra labai daug sudedamųjų dalių. Šiuo atveju, kaip yra elgiamasi ir kaip yra paimami sklypai valstybės naudojimui, iš tikrųjų turi būti adekvatus kompensavimo mechanizmas tam, kad jeigu jau žmogus yra toje teritorijoje, jis tą pačią savo ūkinę veiklą galėtų persikelti į kitą vietą ir vystyti ūkinę veiklą, arba tiesiog ją uždaryti, bet turėti tą pragyvenimo šaltinį ateičiai. Ieškant tų sprendimų, manau, įmanoma juos surasti“, – teigė LSA prezidentas.

„Kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, nėra konkretu, nes poligonas yra labai konkretus veiksmas, labai konkreti teritorija savo apibrėžtumu. Tai norėtųsi, kad mums nereikėtų savivaldybėms gintis nuo gyventojų atsakant į vienus ar kitus užklausimus, kai mes neturime informacijos“, – pridūrė A. Klišonis.

ELTA primena, jog dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su LSA.

Pirmadienį LRT televizijoje D. Šakalienė nebuvo linkusi diskutuoti, kurioje šalies vietovėje galėtų būti įkurtas naujas objektas, tačiau akcentavo, jog bus ieškoma būdų kaip savivaldą sudominti šia iniciatyva ir pragmatiniais karinio poligono vystymo pliusais.

Apie tai, kad nėra galutinių sprendimų, kur Lietuvoje galėtų iškilti naujas brigados dydžio poligonas, premjeras G. Paluckas kalbėjo praėjusią savaitę lankydamasis Alytuje. Jo teigimu, „nėra grėsmės nei vienam rajonui turėti poligoną“.

Vis tik pirmadienį ministras pirmininkas nurodė, kad per artimiausius porą mėnesių Vyriausybė priims sprendimą dėl naujo brigados dydžio poligono įkūrimo. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos su įvairių šalies savivaldybių merais ir dalis jų mato pozityvių galimybių karinių objektų plėtros planuose. Tiesa, kurių savivaldybių merai laikosi pozityvesnės laikysenos, G. Paluckas neatskleidė.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.

Tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.