Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas antkapinis paminklas Vilniuje
2020 m. spalio 6 d. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, minint antrąsias Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Po to Antakalnio kapinėse vyko antkapinio paminklo skirto brg. gen. Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui, Lietuvos valstybės vadovui, kovojusiam su sovietų okupacija, atidengimo ceremonija. Ceremonijoje dalyvavo partizanų vado artimieji, aukščiausi šalies vadovai, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės atstovai, šauliai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, miestiečiai ir kiti svečiai.
Paminklą kūrė konkursą laimėjusi autorių grupė Algirdas Kuzma ir bendrovė „Arches“.
Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV, 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. apsisprendė ginklu kovoti už Lietuvos valstybingumą. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 m. paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko gen. Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju.
Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, kurią LR Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. 1950 m. pradžioje jis tapo Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1956 m. A. Ramanauskas-Vanagas buvo sovietų suimtas, žiauriai kankintas ir 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.
2018 m. A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti Vilniuje Antakalnio Našlaičių kapinėse, o tų pačių metų spalio 6 d. palaidoti Antakalnio kapinėse. Palaikų autentiškumas buvo nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
