20 lapkričio, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius

Akmenims suteikia prasmę ir gyvybę

Draugystę su akmenimis Vytautas Jasinskas pradėjo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje. Jis – vienintelis likęs tautodailininkas akmentašys Panevėžio regione. Tačiau kupiškėno darbų yra Prancūzijoje, Lenkijoje, daug jų Latvijoje ir ypač daug Lietuvoje.

Sunkus amatas

„Akmentašystė – dulkinas, vargingas ir nuobodus darbas“, – taip įvertina savo pomėgį V. Jasinskas. Pasak jo, tokių kaip jis, Utenoje belikę du, Šiauliuose – keturi, Vilniuje nėra nė vieno.

Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje V. Jasinskas bandė sudominti šiuo amatu. Užsirašė 10, į užsiėmimą atėjo keturi. Bet nė vienas iš jų netapo akmentašiu.

Praėjusią vasarą po respublikinio medžio drožėjų ir skulptorių plenero „Kai medis ir akmuo prabyla“, vykusio Adomynėje (Kupiskio r.), metu V. Jasinskas darbavosi namuose. Į jo uždarymą atvežė akmenyje iškaltą gaidį. Vietos gyventojai teiravosi Vytauto, kiek reikėjo skirti laiko jam iškalti. „Kad išimčiau šitą akmens gabalėlį, darbavausi pusantros dienos, medžio drožėjas tokią pat operaciją benzopjūklu atliktų per 20 minučių“, – sakė meistras.

Bet skulptūra ar šiaip dirbinys iš medžio geriausiu atveju išstovės keletą dešimtmečių, o akmeninis darbas amžinas. „Į Amžinybę išėjus kūrėjui, lieka jo darbai. Nenorėčiau savo skirtą amželį pragyventi tuščiai“, – kalbėjo akmentašys.

Pirmasis savarankiškas darbas – paminklas ant motinos kapo

Akmens skulptoriumi V. Jasinskas tapo atsitiktinai. Rado skelbimą laikraštyje, kad Kupiškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato paminklų dirbtuvėms reikalingi akmentašiai. Ten nuėjusį Vytautą mokė iš Panevėžio atvykdavęs meistras. Pamažu perprato, kaip skaldomi, tašomi ir šlifuojami akmenys. Tuo metu šiuolaikinės jų apdirbimo technikos nebuvo, todėl viską turėjo daryti rankomis. Po poros metų, mirus motinai, Vytautas, įamžindamas jos atminimą, iškalė antkapinį paminklą. Tai buvo pirmasis jo savarankiškas darbas.

Po kurio laiko iš Panevėžio muziejaus atvyko du vyrai ir sako: „Kalate akmenis, bet pabandykite ir skulptūras daryti. Pradėkite po truputį, nes neturime tokių meistrų“. Kai V. Jasinsko atžala išaugo iš vaikų darželio, auklėtoja paprašė tėvų ką nors palikti atminimui. Vytautas dovanojo iš akmens iškaltą dirbinį „Vėjas“. Po daugelio metų užsukęs į darželį pamatė jį sveikutėlį.

Dieveniškėse įkūrė akmeninių skulptūrų parką

Dar sovietmečiu Vilniaus Liaudies kultūros centre dirbęs Juozas Kudirka sumanė Dieveniškėse, netoli Baltarusijos sienos, pusiau lenkiškame krašte, sukurti akmeninių skulptūrų parką, įnešti lietuviškumo. Suvažiavo 7 meistrai. Tarp jų buvo moteris iš Jonavos, mokėjusi tik kalti raides. Buvo ir apie 80 metų akmentašys, drebančiose rankose vos išlaikęs plaktuką. Pradžioje rimčiausi meistrai buvo kupiškėnas V. Jasinskas ir Jonas Vaicekauskas iš Šiaulių. Grupės vadovu paskyrė Vytautą. Kas kur dirbo, iš ten gavo ir atlyginimą, o V. Jasinskas akmenį kalė už pavalgymą ir nakvynę.

Per dvi vasaros kūrybines stovyklas, trukusias po 10 dienų, Dieveniškėse susiformavo akmeninių skulptūrų parkas. Dirbo prie mokyklos. Netoliese buvo Baltarusijos karinis aerodromas. Sykį visiškai palei žemę praskrido du naikintuvai sukėlė tokį triukšmą, jog išbyrėjo mokyklos langai. Jos direktorė bandė tuo apkaltinti akmentašius.

Pirmąją vasarą V. Jasinskas iškalė skruzdėlę, kitą – jau 2,5 m aukščio medį, jame buvo gandralizdis su gandru, tarp šakų – voveraitės galva, o tarp ąžuolo lapų – pelėda. Trijose atskelto didelio akmens luito pusėse iškalė ąžuolo lapus. Tai darė jau iš kolūkio gavęs kompresorių ir pneumatinį plaktuką. Dirbinį jam ir paliko.

Prieš keletą metų V. Jasinskas lankėsi Dieveniškėse. Buvusią mokyklą rado išgriautą, bet jos vietoje statė kažką nauja. Visos skulptūros buvo savo vietose.

Daug kur pritiko

V. Jasinsko gimtinė – Pasvalio kraštas, bet, tėvams slapstantis nuo tremties, teko dažnai keisti gyvenamąją vietą. Maždaug nuo šešerių metų Vytautas tapo kupiškėnu. Mokykloje buvo žinomas piešėjas. Sugebėdavo per keletą minučių bet ką pavaizduoti popieriuje. Eidavo piešti gamtos vaizdelių, perpiešdavo iš knygų. Bendraklasiai jo prašydavo, kad padėtų nupiešti. Apie dailės studijas Vytautas galėjo tik pasvajoti: šeima sunkiai vertėsi. Pačiam teko išmokti ne vieną su metalu susijusią specialybę.

Tėvas buvo statybininkas. Vytautas iš jo išmoko mūryti krosnis. Penktoje klasėje jau savarankiškai tai darė. Mūrininko amatas labai pravertė, kai keitėsi valdžios ir darbų nebuvo. Bet Vytauto mūrininko darbas nepaviliojo. Užtat jau ketvirtą namą statosi. Turėdamas darbą ir grįžęs iš jo nespoksojo į televizoriaus ekraną. Gautų pinigų nekišo į kojinę, bet investavo į statybas. Pirmąjį namą statėsi tėvo žemėje prie autobusų stoties. Kitą pardavė, kai su žmona išsiskyrė, o pinigus pasidalijo. Paskui statėsi dirbtuves. Prieš trejus metus nusipirko žemės sklypą baloje. Jį turėjo visu metru paaukštinti. Daug savivarčių žemę vežė. Garažą pasistatė smulkiems darbams atlikti.

„Negalėčiau gyventi daugiabutyje, jame jausčiausi kaip įkalintas“, – sakė tautodailininkas.

Būdamas jaunesnis Vytautas aktyviai sportavo. Žaidė ritinio komandoje nuo pat jos susikūrimo, pelnė net sporto meistro vardą. 25 metus šoko Kupiškio kultūros centro pramoginių šokių kolektyve „Amrita“.

Praėjusią vasarą V. Jasinskas paminėjo savo 72-ąjį gimtadienį. Iš tiesų jis neatrodo turįs tiek metų.

Mažai vertinamas darbas

Tautodailininkas teigė, jog iš akmens ištašytas menas mažai kam bereikalingas ir menkai kam besuprantamas. Jo vienu kūriniu buvo susidomėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama, kad toks tiktų jos sodyboje. Bet apgailestavo, kad tiek neturinti pinigų, kiek jis įvertintas. Bet netrukus prisistatė pirkėjai iš Kauno, kurie nesiderėdami nupirko tą Vytauto kūrinį.

„Nupirkus akmenį, jį reikia parsivežti, o kiek dar savo darbo įdedi. Ir visa tai kainuoja. Dabar – viskas kuo greičiau ir pigiau. Bet tokie darbai, kur nėra įdėta žmogaus širdies, atrodys be dvasios“, – pastebėjo 18 metų Kupiškio krašto tautodailininkų vadovu išbuvęs V. Jasinskas.

Iš Vilniaus važiuojant į Panevėžį ir pasukus į Kabelius, matyti didingas V. Jasinsko kūrinys. Jis žymi tą vietą, kur 1989 metais Baltijos kelyje stovėjo Kupiškio krašto žmonės.

 


23 liepos, 2021

Kūrybinės dirbtuvės, mokymai, bendravimas per šokį, dainą – tai priemonės geriausiai tinkančios įtraukti vaikus ir jaunimą bendrai veiklai, skatinant juos […]

23 liepos, 2021

Šią savaitę septyni plenere dalyvaujantys dailininkai tapo neseniai renovuoto Daugėliškio bendruomenės pastato langines. Ne tik tapo, bet ir bendrauja, keliauja, […]

23 liepos, 2021

Veikli Šakių rajono Griškabūdžio bendruomenė kartu su gimnazija ir menininkės Eglės Tamulytės (aka. Aglaja Ray) asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ įgyvendino […]

22 liepos, 2021

Dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas tapo įspūdingas neofreskas ant pastatų sienų. Tado sukurtais darbais galima pasigrožėti keliuose Lietuvos miestuose, taip pat ir […]

Edvardas Cirtautas
22 liepos, 2021

Gargždų miesto garbės piliečio vardas Tarybos sprendimu šiemet suteikiamas ilgamečiam pedagogui, gargždiškiui, miesto istorijos žinovui ir puoselėtojui Edvardui Cirtautui. Jo […]

19 liepos, 2021

Klaipėdoje buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės „Kaligrafijos ribų beieškant. Dedikacija V. Mačerniui“. Skirta Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Užsiėmimus vedė Vilniaus […]

19 liepos, 2021

Lyg baltas lelijos žiedas ežerų išsupta gražioji Ignalina šiemet švenčia 155-ąjį gimtadienį. Jam šią vasarą skiriamos parodos, susitikimai, šokių, dainų, […]

19 liepos, 2021

Kad neprarastume savo identiteto labai svarbu žinoti senosios mūsų kultūros vertybes. Todėl Lietuvos Respublikos Seimui 2021-uosius metus paskelbus mokslininkės archeologės, […]

19 liepos, 2021

Pasirodė naujo trijų Baltijos šalių literatūros žurnalo anglų kalba ‘No More Amber – The Baltic Literary Review’ pirmasis numeris, kurio […]

Dainuoja dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.
19 liepos, 2021

Realiai niekada to nebuvo, bet galėjo būti, jei besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo įvykiai nebūtų išskyrę bendramokslių jaunų poetų gyvenimo kelių. […]

18 liepos, 2021

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pirmakursiams, įstojusiems į valstybės finansuojamas inžinerijos, matematikos ir informatikos programas, kurios aktualios investuojantiesiems Lietuvoje, […]

Organizatorių nuotr.
18 liepos, 2021

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padaliniuose tarsi vėjas pralėkė kasmet vykstančios ir jau 18-tus metus skaičiuojančios vaikų vasaros stovyklos. Karštos […]

Kėdainietis Algimantas Stankūnas neturėdamas kairės kojos daugiau kaip 10 metų kentėjo lageryje, tris dešimtmečius išdirbo Kėdainių elektros aparatūros gamykloje / Broniaus Vertelkos nuotr.
18 liepos, 2021

91-uosius įpusėjęs Algimantas STANKŪNAS – tremtinys, partizanas ir Sibiro lagerių kankinys. Tai, ką yra patyręs šis kėdainietis, būtų puiki medžiaga […]

18 liepos, 2021

Aštuntus metus iš eilės į Marijampolę sugrįžta Tarptautinis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny-Marijampolė-Londonas-Niujorkas: idėjų migracija“. Simpoziumo organizatoriai su džiaugsmu laukia […]

Pajūrio dvaras
18 liepos, 2021

Š. m. liepos 2 d.  Palangos gintaro muziejuje startavo nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“  projektas Lietuvos […]

16 liepos, 2021

Rugpjūčio 1 d. Labanoro girioje duris atvers nauja netikėta meno ir kultūros erdvė – privačioje galerijoje „Gamta ir kultūra“ šveicaras […]

Kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretą / Vido Venslovaičio nuotr.
16 liepos, 2021

Liepos 11-ąją, praėjusį sekmadienį, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje šv. Mišių metu klebonas kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio […]

16 liepos, 2021

ValkininkaiPoezijos pavasaris.Čiulba vasara… Mažoji kultūros sostinė Valkininkai svetingai sutiko 57-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ dalyvius ir svečius. Kas sieja […]

16 liepos, 2021

Ignalina – trijų vandens lelijų miestas, jų balto tyrumo, vandens skaidrumo  ir unikalios gamtos grožio  išsūpuotas. Nuo 2018 metų, kai […]

16 liepos, 2021

Šeštadienį, liepos 10 d., sostinės Bernardinų sode įvyko – Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso […]