24 kovo, 2022

Aktorė Monika Šaltytė: „Mano santykis su Šiauliais – lyg su švariu lapu“

Šiaulių dramos teatrui šie metai – ypatingi. Minimas 90-asis jubiliejus, teatro repertuaras papildytas premjeromis. Aktorė Monika Šaltytė šiame teatre pasitinka jau 20 sezoną, šis pavasaris aktorei – 45-as. Apie Šiaulius, pasirinkimus, teatrą ir gyvenimą – šiame interviu.

Rašytoja Dalia Staponkutė interviu minėjo, kad Šiauliai – miestas, suteikęs stiprius sparnus. Ar pritartumėte šiai minčiai?

Puiku, jei miestas suteikia stiprius sparnus išskristi, dar nuostabiau, jei jie pakankamai tvirti ir kelionei atgal. Pasitelkiant lakias metaforas, mano santykis su Šiauliais – lyg su švariu lapu, kurį galiu užpildyti tuo, kas man svarbu.  Čia pasaulio triukšmas neblaško, tai vieta, kur galiu išgirsti save. Miestas, kur daug erdvės kūrybai.

Jūsų gyvenimas neatsiejamas nuo teatro. Net gimėte Teatro dieną. Kaip taip atsitiko, kad pasirinkote mamos teatro sceną, o ne tėčio molbertą (mama Faustina Laurinaitytė – aktorė, tėvas Bonaventūras Šaltis – dailininkas)?

Profesijos pasirinkimuose tikrai buvo daugiau nei šie du keliai. Ilgą laiką vaikystėje svajojau tapti mokytoja, paskui ūkininke, tada mąsčiau apie žurnalistiką. O galiausiai smalsumas ir nuojauta atvedė į aktoriaus specialybės studijas. Pasirinkdama šitą kelią puikiai žinojau ir proziškąją šios profesijos pusę, todėl neturėjau iliuzijų, kurios vėliau žlugtų. Tai, kad dar ir gimiau per teatro dieną – tik malonus sutapimas. Smagu, kad tądien progą švęsti turi visas pasaulis: ir teatro kūrėjai, ir žiūrovai.

Šiauliečiai ir miesto svečiai dramos teatre vis sulaukia premjerų, o ir seni spektakliai nestokoja dėmesio. Kuo ypatingas mūsų teatras, trupė? Kaip apskritai vertinate teatro gyvenimą Lietuvoje?

Mūsų teatras ypatingas tuo, kad tai nuostabi erdvė startuoti jauniesiems aktoriams ir režisieriams. Čia jaunas žmogus dažniausiai nuo pat pradžių gauna gerą kūrybinį krūvį ir puikių, įdomių, sudėtingų vaidmenų, kurių sostinėje galbūt tektų laukti dešimtmetį (ir kartais, deja, taip ir nesulaukti). Čia puiki erdvė režisierių ieškojimams, eksperimentams su geranoriška, palaikančia, darbščia mūsų trupe. Ir nors tai vienas seniausių profesionalių teatrų Lietuvoje, bet jaunas dvasia. Didžiuojuosi būdama Lietuvos teatro bendruomenės dalimi, puikiai suvokiu, kokia didžiulė privilegija mažai šaliai turėti tiek unikalaus braižo režisierių, kurių spektaklius studijuodama žiūrėdavau dešimtimis kartų, kurių kūrybinį kelią stebiu ir dabar. Kiek puikių aktorių, savo buvimu scenoje įkvepiančių, sukrečiančių, jaudinančių, prikeliančių gyvenimui – esu be galo dėkinga jiems ir joms – kelrodėms žvaigždėms.

Kodėl jūs likote Šiauliuose? Niekad nesinorėjo pabėgti?

Negaliu sakyti, kad likau Šiauliuose, veikiau – sugrįžau. Tie šešeri studijų metai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – esminiai atradimų, pradžių, klaidų, suvokimų, jausmų, patirčių, draugysčių,  ribų ir beribiškumo metai. Vertybinis, profesinis pagrindas – iš ten. Dėkinga likimui, kad specialybę dėstė šviesios atminties režisierė Dalia Tamulevičiūtė, kuria pagarbiai žavėjomės, kurios bijojom, kuri išmokė dirbti savarankiškai, po kurios jau niekas nebaisu.

Ar niekad nesinorėjo pabėgt iš Šiaulių? Pirmiausiai reikėtų sau sąžiningai atsakyti, nuo ko bėgu. Nes gali tekti nusivilti, nusitrenkus į pasaulio kraštą ir ten vėl sutikus save su savo puikiuoju silpnybių rinkiniu.

Daugelis su nostalgija prisimena senąją miesto bohemą, menininkų susitikimus ir pan. Kaip dabar gyvena miesto bohema?

Mano santykis su miesto bohema tik toks, kad mano tėvai susipažino tuometės bohemos pamėgtoje vietoje – dailininkų namuose, Šabakštyne. Pasakoja, kad valsą šoko. Ir iki paryčių apie meną diskutavo. Nebūtų bohemos, valso ir Šabakštyno, gal nebūtų ir manęs? Aš nežinau, ar dabar yra bohema Šiauliuose, nesu jos dalis ir neblaivių pokalbių apie meną neromantizuoju. O tokį spontaniškosios kūrybos smagumą absoliučiai blaivia galva ne kartą buvau patyrus repetuodama kartu su grupės „Trintukas prieš tikrovę“ nariais.

Apie Šiaulius. Kokios buvo/yra mėgstamiausios miesto vietos? Kokie „taškai“ sukelia daugiausiai emocijų? Koks būtų jūsų Šiaulių Top5?

Žinoma, teatras. Tada miškas miesto centre (prasidedantis už Talkšos ežero). „Laiptų“ galerija. Sinagoga prie Ch. Frenkelio fabriko (vienas gražiausių pastatų mieste, labai tikiuosi, kad nesugrius anksčiau, nei bus suremontuota). Ir poezijos kambarėlis P. Višinskio bibliotekoje.

Šiauliai ne Klaipėda, bet ir ne Panevėžys. Kuo Šiauliai išsiskiria Lietuvos kontekste?

Kuo labiau miestai ir miesteliai naujinami, tuo labiau jie, deja, vienodėja. Lyg vienas projektas būtų pritaikytas visiems. Vienodos trinkelių plynės ir medžiai kaip kareivėliai, saugantys tylą. Šiame kontekste Šiaulių tyla gali būti ir tyla prieš audrą – miestas turi tokį gerą pankišką užtaisą, ne veltui tiek puikių roko grupių, kilusių iš Šiaulių. Čia žmonės neturi prieš ką maivytis ir neturi ko prarast.

Kas pritrauktų arba sulaikytų turistų srautus mūsų mieste?

Kai keliauju, stengiuosi išvengti turistų srautų, išsuku iš pagrindinių gatvių ir bandau patirti tikrą, nefasadinį miestą, jo kasdienybę. Todėl ir Šiauliams visai nelinkiu didžiulių minių. O žmones pritraukia įdomiai papasakotos istorijos. Ne viename pasaulio mieste teko išbandyti Free Walking Tour, ekskursijas, kurių metu apie šalį, politiką, kultūrą sužinai tyrinėdamas miestą kartu su vietiniu gyventoju, kuris padeda pažinti vietovę per savo unikalią asmeninę patirtį ir autentiškas istorijas.

Šiauliai keičiasi. Ką manote apie pokyčius mieste? Kokių pokyčių dar lauktumėte?

Tai, kad miestas švarėja ir šaligatviai darosi lygesni, smagu. Bet to dar negana. Norisi ambicingesnių, drąsesnių miesto erdvių sprendimų, kūrybiškiau išspręstų žaliųjų erdvių, norisi, kad miestas butų pritaikytas žmogui, o ne atvirkščiai. Jei galėčiau daryti strateginius sprendimus, akcentuočiau vaikų ir jaunimo neformalų ugdymą ir pasistengčiau, kad mūsų miestas garsėtų pačiomis puikiausiomis sąlygomis vaikams tobulėti.

 

BLIC KLAUSIMAI

Geriausia vieta pasimatymui Šiauliuose: būtų linksma, jei pasimatymo vietą dar reikėtų surasti arba ne visai lengvai pasiekti, pavyzdžiui, susitikti po aktorės Potencijos Pinkauskaitės langais arba ant Šabakštyno stogo. Arba Šv. Jono koplyčios vietoje.

Geriausia vieta pasitikti saulę Šiauliuose: o gal pabandyti pasirinkti ne vietą, o žiūrėjimo kampą. Pavyzdžiui, per atspindį, šešėlį, palaipsniui įsišviečiantį objektą.

Šiaulių pasididžiavimas: paprastai nepaprasti, kūrybingi, sumanūs, protingi, atjaučiantys miesto žmonės.

Skaniausia Šiauliuose: kadangi nevalgau mėsos, tai man skaniausia „Valerijono arbatinėje“, kur galiu rinktis iš absoliučiai viso meniu. Jauku, galima užlipti į antrą aukštą ir beužkandžiaujant stebėti pro langą pirmyn atgal bulvaru zujančius žmones. O pati skaniausia kava mieste –„Rūtos“ kavinėje.

Šiauliuose pailsėti galima: sąžiningiausias atsakymas – namuose. Dabartiniame karo kontekste, kai matau žmones, netenkančius savo namų, priverstus bėgti iš savo šalies, suvokiu, kokia didžiulė vertybė tiesiog turėti vietą sugrįžti.

Aktyvūs šiauliečiai renkasi: aktyvūs šiauliečiai kol neapibėga visų muziejų ir parodų, tol nenusiramina: pradeda Chaimo Frenkelio rūmais, tada į Venclauskių namus-muziejų užsuka, iš jų dumia į Fotografijos muziejų, neaplenkia baltų kultūros pažinimo centro „Baltų kelias“, tada, žinoma, Dailės galerijon ir tada jau vyšnia ant torto – „Laiptų“ galerija. Na, o jei po to dar lieka ūpo, galima ir būtina ir naujai suremontuotą „Šiaulių istorijos muziejų“ aplankyt.


Rolando Parafinavičiaus nuotr.
24 birželio, 2022

2022 m. birželio 23 d. Šiaulių miesto erdvės prisipildė smalsių šiauliečių, panorusių sudalyvauti Šiaulių kultūros centro organizuotose „Aktyviose Joninėse mieste“. Šiauliečiai […]

ŠG 2022 akimirkos / Edvardo Tamošiūno nuotr.
21 birželio, 2022

Šiauliuose visą birželio mėnesį skamba gyva muzika, vyksta muzikos ir medijų performansai. Birželio 23 d. Fotografijos muziejaus (Vilniaus g. 140) […]

Rimanto Benaičio nuotr.
21 birželio, 2022

Sekmadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos skyriuje (Radviliškio r.) koncertavo Valstybinis Vilniaus kvartetas ir operos solistė Jomantė Šležaitė. […]

20 birželio, 2022

Birželio 17 d., Radviliškio miestui minint 455-ąjį jubiliejų, Radviliškio miesto kultūros centre susitiko mūsų kraštiečiai. Ir vėl almėjo prisiminimų upeliai, […]

Dvariškiausia kompozicija
20 birželio, 2022

Nuo ankstyvo šeštadienio rytmečio į Pakruojo dvarą rinkosi komandos iš visos Lietuvos ir kaimyninės Latvijos išlaisvinti savo fantaziją kuriant gėlių […]

17 birželio, 2022

2022-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio […]

15 birželio, 2022

2022 m. birželio 14-ąją Šiauliuose paminėta Gedulo ir vilties diena. Trėmimų pradžios metinėms skirtame minėjime šiauliečiai prisiminė skaudžius įvykius ir […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
14 birželio, 2022

Šeštadienį į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrių (Radviliškio r.) grįžo klojimo teatro tradicija – prasidėjo vasaros renginių […]

11 birželio, 2022

2022 m. birželio 9 d. Šiaulių miesto centrinio parko estradoje vyko vaikų vokalinių kolektyvų koncertas „Linksmasis vėjas“. Vasariška nuotaika pulsuojantis […]

9 birželio, 2022

Birželio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) vyko kūrybinės dirbtuvės „Spalvoto smėlio atvirukai“ su […]

Edvardo Tamošiūno nuotr.
7 birželio, 2022

Birželio 2 d. startavęs jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2022“ jau sulaukė didelio muzikos mylėtojų susidomėjimo atidarymo koncerte bei  muzikos […]

7 birželio, 2022

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka prisijungė prie jau ketvirtus metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamos skaitymo skatinimo programos akcijos […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
7 birželio, 2022

Birželio 3 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje vyko dainų, šokių, žaidimų kupinos piemenėlių Sekminės. Sekminės švenčiamos […]

Augustės Labenskytės nuotr.
7 birželio, 2022

Šeštadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos skyriuje (Radviliškio r.) pristatyta paroda „Dvaro pramogos. Vasara dvare“ iš mados istoriko, […]

4 birželio, 2022

Birželio 1 dieną, Dainų progimnazijos šauniausieji 4 – 8  klasių mokiniai, drauge su pradinių klasių mokytoja Reda Jaseliūniene ir tikybos […]

Genovaitės Prascevičienės nuotr.
4 birželio, 2022

Visą vasarą Daugyvenės istorijos kultūros muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) teatro mylėtojų lauks „Šeštadienių popietės klojimo teatre“. Teatro […]

Bibliotekos nuotr.
3 birželio, 2022

Birželio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka jau penktąjį kartą sukvietė visus pasakų mylėtojus į Tarptautinį projektą – pasakų […]

Ievos Slonksnytės nuotr.
3 birželio, 2022

Gegužės mėnesį prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos buvo įrengtas interaktyvaus žaidimo „Dėk į kojas!“ stendas. Žaidimas puoselėja Šiaulių […]

2 birželio, 2022

Pirmasis vasaros savaitgalis Pakruojo dvare nustebins išskirtiniu pasirodymu – čia birželio 4 dieną drauge su žymiu lietuvių smuikininku Raimondu Butvila […]

V. Gelžinienės nuotr.
1 birželio, 2022

Nuo 2022 m. birželio 1 d.  Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikia  Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda ,,Lyngby […]