29 liepos, 2020
Birutė Nenėnienė | XXI amžius

Alvite pašventinta nauja bažnyčia

Saulėtą liepos 26-osios sekmadienį Alvito parapija (Vilkaviškio vyskupija) šiemet šventė neeilinius titulinius Šv. Onos atlaidus, nes tą dieną buvo ir naujosios bažnyčios gimtadienis – konsekracija. Šios istorinės šventės ne viena alvitiečių karta laukė 76 metus, po to, kai 1944 metų rudenį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo susprogdinta antroji Alvito bažnyčia, o sovietų valdžia neleido jos atstatyti.

Iš vakaro, šeštadienį, senojoje bažnytėlėje buvo aukojamos padėkos Dievui šv. Mišios už statytojus ir geradarius, svečiai kunigai klausė išpažinčių. Sekmadienį prieš Sumos šv. Mišias parapijiečiai senojoje bažnytėlėje kalbėjo rožinį. Ši ir kitos maldos daug metų nuolat vis siunčiamos Dievui su viltimi, kad išsipildytų alvitiečių troškimai turėti naujus maldos namus. Šventės išvakarėse garbaus amžiaus parapijietės, ėjusios patvarkyti klebonijos aplinkos, žvelgdamos į naują bažnyčią su džiaugsmo ašaromis akyse apibūdino vienu žodžiu: „Didinga!“

Įžengė į šventovę

Sekmadienį šventoriuje gausiai susirinkę istorinio įvykio liudininkai stebėjo iškilmių pradžią. Chorui giedant psalmę „Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam“, nuo senosios bažnytėlės iškilminga dvasininkų procesija priartėjo prie centrinių naujosios bažnyčios durų. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pasveikino visus su šia širdžių džiaugsmo diena ir palinkėjo naujuose Dievo namuose patirti jo artumą. Bažnyčią stačiusios „Archis“ bendrovės vadovas Jonas Urbonas simbolinį raktą įteikė vyskupui, o šis perdavė parapijos klebonui kun. Vytautui Kajokui ir paprašė atrakinti jos duris. Tada vyskupas su klebonu pirmieji įžengė į šventovę ir pakvietė į ją užeiti visus žmones.

Iškilmių eigą komentavo kan. prof. dr. Rimas Skinkaitis. Jis paaiškino šio įėjimo prasmę: Bažnyčia simbolizuoja dangiškąją Jeruzalę, į kurią mes keliaujame. Į ją mus veda Kristus. Kadangi sakramentų šventimo metu vyskupas ir kunigas veikia Kristaus asmeniu, todėl vyskupo asmenyje Kristus regimu būdu mums atidaro vartus į išganymą arba dangaus karalystę, o mes paskui jį tikėjimo keliu sekame Kristų.

Likusieji lauke iškilmių ceremonijos transliaciją stebėjo ekrane.

Po įžangos maldos vyskupas palaimino vandenį. Jis primena Krikštą, kurio dėka esame tapę gyvąja šventove. Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis apšlakstė tikinčiuosius ir naujosios bažnyčios sienas. Simboliška, kad 2009 m. liepos 26 d. Vilkaviškio vyskupui emeritui Juozui Žemaičiui šventinant būsimos Alvito bažnyčios pamatus, tuomet Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras A. Poniškaitis kartu apėjo ir juos taip pat apšlakstė.

Po Žodžio liturgijos ir vysk. R. Norvilo homilijos prasidėjo konsekravimo apeigos. Buvo giedama Visų Šventųjų litanija, kalbama konsekracijos malda. Krizmos aliejumi vysk. R. Norvila patepė altorių, o kardinolas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Arūnas Poniškaitis – keturis bažnyčios šonuose pritvirtintus kryželius. Sienų patepimas reiškia, kad šis statinys nėra tik salė. Jis yra Dvasios pripildyta erdvė, kurioje vyksta giliausias Dievo ir žmogaus susitikimas. Altoriaus patepimas Krizma reiškia, kad jis nuo dabar simbolizuoja Kristų, uolą, kurios niekas negali įveikti, o prie tos uolos renkasi ir buriasi Dievo tauta. Šie patepimai, kaip ir vėliau sekęs altoriaus ir visų susirinkusiųjų pasmilkymas bei kiti konsekracijos veiksmai, turi be galo gilią prasmę. Po pašventinimo ir pasmilkymo altorius buvo parengtas Aukos liturgijai: uždengtas staltiese, padėti liturginiai indai, gėlės, uždegtos žvakės ir šviesos visoje bažnyčioje. Po Komunijos apeigų kardinolas S. Tamkevičius pašventino tabernakulį (lotyn. k. – palapinė), kuriame visuomet saugomas Švč. Sakramentas. Iškilmių pabaigoje kard. S. Tamkevičius pašventino naujuosius vargonus. Po gausybės sveikinimų ir padėkų, vysk. R. Norvilo palaiminimo vyskupai, kunigai, bažnyčios statytojai, mecenatas Arvydas Paukštys, garbingi svečiai pasirašė Alvito Šv. Onos bažnyčios konsekravimo aktą. Pustrečios valandos trukusios konsekravimo iškilmės po pertraukėlės buvo papildytos perpus trumpesne dvasios atgaivos programa – pirmuoju naujųjų vargonų muzikos koncertu bažnyčioje.

Iškilmių metu galingai skambėjo dar tik šiai šventei susibūręs naujomis jėgomis papildytas Alvito parapijos choras, kuriam dirigavo Aurika Kajokaitė, vargonais grojo Sidona Pudinskienė.

Svečiai, sveikinimai, liudijimai

Neeilinėse iškilmėse dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, daugiau kaip 30 vyskupijos kunigų. Atvyko Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Kęstutis Smirnovas, rajono savivaldybės vadovai, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Vilkaviškio rajono garbės pilietis Alfonsas Hopingas su grupe iš Vokietijos. Iškilmių metu išskirtinai daug kartų minėti ir pagerbti „Teltonikos“, „Archis“ bendrovės atstovai, bažnyčios darbų statybos vykdytojai Vilius, Rokas ir Jonas Urbonai. Daugiausia pagarbos, padėkos ir plojimų buvo skirta nacionaliniam ir Alvito bažnyčios mecenatui Arvydui Paukščiui ir jo žmonai Gražinai. Už neįkainojamą finansinę pagalbą jam rajono savivaldybės sprendimu neseniai suteiktas rajono garbės piliečio regalijas įteikė rajono meras Algirdas Neiberka. Parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas pasveikino Gražinos ir Arvydo Paukščių šeimą su išvakarėse švęsta jų asmenine švente – santuokos 33 metų sukaktimi. „Švenčiama ne kas kita, o ypatingos Dievo dovanos įvykis, ši diena primena, kad Dievas tikrai yra, didis stebuklas šiame moderniame ir ne kartą abejingame pasaulyje. Tas stebuklas įvyko ir per ganytoją vyskupą Rimantą Norvilą, kuris patikėjo, kad Alvitui reikia bažnyčios, per architektą Vilių Urboną, kurio kūrinys tapo tikrove. Ir per Arvydo Paukščio tą vienintelį tartą ir įgyvendintą žodį „padėsime“, tikriausiai dar ne vieną dešimtmetį būtume laukę šios bažnyčios“, – liudijo klebonas. Toliau dėkojo ir simbolinėmis prisiminimo dovanėlėmis – bažnyčios varpo kopijomis ir bažnyčios maketais – apdovanojo daugelį pagalbininkų, rėmėjų. Paprastumu, žmogiškąja šiluma besidalijantis mecenatas Arvydas Paukštys bažnyčioje drąsiai paliudijo, kad savo gyvenime ypatingų malonių patyrė per pasitikėjimą Dievu ir maldą, kad finansinė jo šeimos parama Balbieriškio ir Alvito bažnyčių statyboms yra tarsi votas – padėka Viešpačiui už savo gyvenimo istoriją. „Jūsų Ekscelencija vyskupas turėjo tikėjimą, kad bažnyčia bus pastatyta, o aš čia atėjau su meile, Dievas išgirdo, bažnyčia atsirado… Aš tik tarpininkas,“ – sakė A. Paukštys kviesdamas žmones gilinti savo santykį su Viešpačiu, nepamiršti maldos. Mecenatas į šį kraštą atnešė viltį, paliudijo kad tikėjimas Dievu yra pagrindinė mūsų gyvenimo vertybė.

Ieškojimų ir vilties keliu

Alvito parapija įkurta 1617 m. spalio 17 d. karaliaus Zigmanto Vazos fundacijos aktu. Pirmosios Alvito medinės bažnyčios statybą rėmė Paširvinčio seniūnė Ona Ketlerytė-Radvilienė, todėl ir buvo pasirinktas Šv. Onos vardo titulas. Po 200 metų,1824 metais, buvo baigta antroji mūrinė bažnyčia, statyta anų laikų sąlygomis dvidešimt metų. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ji buvo apgriauta ir 1921–1924 m. parapijiečių bei tuometinio klebono kun. Petro Maslausko (1846 06 13–1876 07 23–1925 12 23) rūpesčiu atstatyta. Tačiau 1944 metais, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, bažnyčia buvo susprogdinta. Sovietinė valdžia neleido atstatyti, 76 metus tikintiesiems bažnyčią atstojo šventoriaus kampe stovinti nedidukė Gauronskių koplyčia.

Po ilgų svarstymų ir pagaliau po 2004 metais vykusios vysk. R. Norvilo vizitacijos parapijos bendruomenė, parapijos pastoracinė taryba raštu kreipėsi į vyskupą dėl naujos bažnyčios statymo. 2006 m. rugsėjo 25 d, vyskupas pasirašė dekretą, kuriuo pavedė klebonui kun. V. Kajokui pradėti naujos bažnyčios statybą. Prasidėjo naujas, viltingas etapas parapijos gyvenime. 2008 metais buvo visuomenei pristatytas bažnyčios projektas, po metų pašventinti pamatai (paklojo UAB „Vilkasta“). Tačiau modernios bažnyčios statybas teko pristabdyti dėl lėšų trūkumo. O 2013 metais projektą pakoreguoti sutiko architektas Vilius Urbonas. Nuo 2015 metų pamažu statybos darbų ėmėsi Garliavoje įsikūrusi bendrovė „Mureka“. Bet darbai vėl sustojo. Tuo metu Jono, Viliaus ir Roko Urbonų įmonė „Archis“ dirbo atstatydama po gaisro sudegusią Balbieriškio bažnyčią. Po jos konsekracijos tepraėjus porai mėnesių, vieną stebuklingą dieną, kaip tai įvardija klebonas kun. V. Kajokas, 2018 m. kovo 11 d., pirmąkart į Alvitą atvyko Balbieriškio bažnyčios mecenatas Arvydas Paukštys. „Šventoriuje pamačiau krūvas sulytų plytų ir suvalkietiškai pagalvojau, kad reikia jas sunaudoti“, – kukliai mena mecenatas. Po šio rėmėjo apsilankymo sparčiai pajudėjo paramos darbai. Jis statybų vykdytojams kėlė vieną sąlygą – tik kokybiškai ir iš kokybiškų medžiagų, kad šventovė tarnautų ilgus šimtmečius. Buvo pasirūpinta kokybiškomis medžiagomis iš Vokietijos, Italijos. „O darbas lietuviškas, irgi kokybiškas,“ – sakė J. Urbonas, kurio sutelkti darbininkai pastatė Balbieriškio bažnyčią ir dar kelis „šventus objektus“: klebonijas, parapijos namus Prienuose, Sangrūdoje, Liškiavoje, Ūtoje, Aleksote. Klebonas kun. V. Kajokas pastebėjo, kad bažnyčios statybų laiką parapijiečiai nuolatos lydėjo malda, su uoliais karitiečiais aplankė daug šventų vietų, pasižvalgė po statomas ar neseniai pastatytas bažnyčias ir sėmėsi idėjų Alvito bažnyčios vidaus puošybai.

Istoriškumas ir modernumas

Pirmieji projektuotojai  buvo parinkę ovalios  formos, „O“ raidę primenantį bažnyčios pastatą, lyg būtų pirmosios Onos vardo raidės simbolis. Tokia forma buvo pernelyg sudėtingai įgyvendinama. Tad perprojektuodamas architektas Vilius Urbonas paruošė supaprastintą projektą ir dabar Alvito bažnyčia vieniems primena Nojaus laivą, kitiems vyskupo kepurę. Pamatų tūris padiktavo pastato aukštį, bažnyčios smailė iškilusi 28 metrus.

Architektas  pasistengė, kad bažnyčios erdvė šviestų, teiktų nusiraminimą ir sakralumą, kad aplinka padėtų melstis ir padėtų sukoncentruoti dėmesį į altorių, kryžių. Šviesios sienos su vienu kitu į akis nekrintančiu ornamentu, tamsios spalvos sietynas, virš altoriaus tamsus medžio kryžius. Priderintos spalvos, jaukūs sėdėti 208 vietų suolai. Įrengtas geoterminis šildymas ir vėdinimo sistema. Klebono pageidavimu presbiterijoje matomoje vietoje įmūrytas senosios bažnyčios pamatų akmuo, bažnyčios grindyse įkomponuota rasta senosios bažnyčios grindų plytelė. Vienoje sienoje, kur bus pastatyta klausykla, įmūryta iš senosios bažnyčios griuvėsių paimtų plytų dešimt eilių, kad primintų ne tik istoriją, bet ir Dešimt Dievo įsakymų. Bažnyčia ateityje dar pasipuoš šv. Onos ir šv. Kazimiero paveikslais, Kryžiaus kelio stotimis. Virš altoriaus esančio kryžiaus Kristaus kančios autorius – parapijietis tautodailininkas Raimundas Blažaitis.

Vargonai – kaip trauka

Alvitas šventės iškilmėms Šeimenos seniūno Ginto Bakūno ir gausybės talkininkų rūpesčiu bei darbu pasipuošė, išsigražino, vakare tapo apšviestas. Statybininkams šturmuojant šventovės baigiamuosius darbus, čia dažnai atvykdavę pasmalsauti žmonės akivaizdžiai matė pokyčius. Liepos pradžioje atvežtus vargonus montavo Vokietijos vargonų gamintojų kompanijos „Oberlinger GmbH“ meistrai. Šie vargonai buvo pagaminti specialiai Alvito bažnyčiai. Vargonai – 5 metrų aukščio, bendras ilgis – 7 metrai. Juose yra 1500 cinkuotų švilpiam ųjų vamzdžių, naudota ąžuolo mediena ir spalvinė gama pritaikyta prie bendro bažnyčios dekoro. Vargonai pagaminti iš 10 tūkstančių detalių, suteikta 10 metų garantija. 2020 m. birželio 26 d. Vokietijoje, Vindeshaimo (Windesheim) gamykloje su šiais vargonais atliktas bandomasis koncertas. Aukščiausio lygio garso kokybę leidžia pasiekti visų pirma ypač kokybiškos panaudotos medžiagos. Vargonuose nėra nei garsiakalbio, nei kokio kito elektros stiprintuvo. Jie veikia tokiu pačiu principu kaip ir žmogaus balsas.

Šių vargonų galias konsekracijos dieną Alvite pademonstravo įvairiose pasaulio šalyse koncertuojantis ir rengiantis meistriškumo koncertus vargonininkas atlikėjas Torstenas Mėderis (Thorsten Mäder) iš Vokietijos. Vargonus ir kūrėjus bei koncerto programą pristatė Rokas Urbonas. Urbonų šeima su šiais gamintojais susipažino per pomėgį muzikai. Ši Vokietijos firma vargonus gamino ir Balbieriškio bažnyčiai. Tačiau modernūs Alvito vargonai dvigubai didesni ir galingesni negu Balbieriškyje. Pirmajame koncerte dalyvavo ir gaminusios įmonės atstovai Volfgangas Oberlingeris (Wolfgang Oberlinger) su sūnumi Markusu (Marcus), atvyko Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matiasas Zonas (Matthias Sonn).

Pirmasis koncertas palydėtas audringais plojimais ir teikia vilties, kad Alvito bažnyčia ateityje bus ne tik sakrali erdvė, bet ir atvira kultūriniams renginiams. Kaip vysk. R. Norvila konsekracijos šv. Mišių homilijoje sakė: „Nesate svetimi, bet šių namų savininkai ir naudotojai, tegul čia stiprėja jūsų tikėjimas ir viltis. Mylėkite, branginkite, puoselėkite šiuos Dievo namus, tebūna jie ir ateityje įvairiausiais gyvenimo momentais atramos vieta, džiaugsmo, nusiraminimo vieta, susitikimo ir artimiausio buvimo su Viešpačiu vieta“.

 

 


Prie Pegaso skulptūros kalba jos autorius Vilniaus dailės akademijos docentas prof. Arvydas Ališanka / Linos Poškevičiūtės nuotr.
10 lapkričio, 2022

Lukšiuose pristatyta skulptūra „Pegasas“ (autorius prof. Arvydas Ališanka), skirta kraštiečiui skulptoriui Vincui Grybui (1890 10 03–1941 07 03), kilusiam iš […]

Mokytojų futbolo turnyro dalyviai
10 lapkričio, 2022

Lapkričio 8 dieną vyko mokytojų futbolo turnyras Vilkaviškio r. Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Keturvalakių skyriaus sporto salėje. Turnyre dalyvavo penkios […]

Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas prie pašventinto paminklo Ciplijauskų šeimai bei dailininkui Vytautui Ciplijauskui atminti
7 lapkričio, 2022

Vėjuoto spalio paskutiniojo sekmadienio vidurdienį, po Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje kan. klebono Deimanto Brogio aukotų šv. Mišių, jų dalyviai […]

15 rugsėjo, 2022

Inovacijų agentūra kviečia 50 m. ir vyresnius asmenis dalyvauti naujoje tikslinių verslumo įgūdžių programoje „Startuok nuo 50+”. Ši intensyvi, motyvuojanti […]

Prezidentūros nuotr.
18 rugpjūčio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolėje vykstančiame tarptautiniame kūrybiniame meno simpoziume „MALONNY: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“, susipažino su […]

Konkurso siena. Rugilė Navickaitė ir Nikas Vosylius
13 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 15-21 dienomis į Marijampolę sugrįžta kasmetinis, tradicinis ir itin laukiamas meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: […]

„Malonny 8“ / Dainiaus Čėplos nuotr.
24 liepos, 2022

Tarptautinis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ šiemet jau devintą kartą sugrįžta į Marijampolę. Besibaigiant […]

18 liepos, 2022

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, […]

18 liepos, 2022

Šių metų liepos mėnesį, sunerimus dėl numatomų pokyčių Kauno teritorinės muitinės Marijampolės krovinių poste, regiono verslo bendruomenė kreipėsi į Kauno […]

18 liepos, 2022

Liepos 17 dieną prie Ilguvos dvaro įvyko trečiasis šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ etapas. Į renginį atvyko 11 šeimų: Karpavičiai, […]

14 liepos, 2022

Valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas jau netrukus pradės pastato, esančio Vytauto g. 28, Marijampolėje […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
2 birželio, 2022

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejaus renginiai gegužės 28 dienos rytą Kybartuose prasidėjo šv. Mišių auka Kybartų Eucharistinio Išganytojo […]

Grupė žygio dalyvių Rūdšilyje, prie bunkerio, kur žuvo Julijonas Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas / Vido Venslovaičio nuotr.
1 birželio, 2022

Į Lekėčius švęsti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vėl rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, savanoriai, šauliai, lekėtiškiai, atvyko […]

Prelatas Vytautas Gustaitis vaišinasi ukrainietiškais barščiais, kuriuos virė Olia ir Ania Jautri Sviatoslavo muzikinė dovana / Birutės Nenėnienės nuotr.
28 balandžio, 2022

Pasaulinės gyvybės dienos šventimas Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijoje jau keleri metai skleidžiasi kaip šeimų sambūris, kaip įvairias bendruomenes […]

26 balandžio, 2022

Keturioliktosios akcijos Darom Marijampolė 2022 metu,  buvo tvarkoma – 18 didesnių miesto teritorijų, kaimiškosiose vietovėse – 11. Šunskų miške, šalia […]

Prie „savojo“ medelio (iš kairės): Vilkaviškio dekanas kun. Virginijus Gražulevičius, savivaldybės darbuotoja Jurgita Grigaliūnaitė, TAU vadovė Dalytė Šileikienė, rajono meras Algirdas Neiberka, mero patarėjas Joris Juškauskas / Romo Bacevičiaus nuotr.
21 balandžio, 2022

Velykų trečiosios dienos priešpietę Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai susirinko sodinti medelių Vilkaviškyje, prie naujai nutiesto pėsčiųjų-dviračių tako palei […]

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja Danguolė Dabrišienė sakė, kad Liepalotų ir Demikių šeimų kapo paminkle nėra atskirai įrašyta kun. Juozo Demikio pavardė, todėl jis gimtinėje naujoms kartoms kaip ir nežinomas / Birutės Nenėnienės nuotr.
16 balandžio, 2022

Besiformuojančiai Lietuvos inteligentijai sudėtingais spaudos draudimo laikais iškilo vienas svarbiausių uždavinių – žadinti lietuvių tautos dvasią, priešintis rusinimo politikai, siekti […]

24 vasario, 2022

Šią savaitę Lietuvių kalbos dienas pradėjo Šakių rajono savivaldybė – šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinė. Lituanistikos sklaidai Lietuvoje ir […]

21 vasario, 2022

Vasario 18 d. Marijampolės dramos teatre buvo džiaugsmingai atšvęsta Sūduvos diena, o kartu iškilmingai paskelbtas Sūduvos atmintinų metų atidarymas. Sveikinimus […]

12 vasario, 2022

Marijampolėje su darbo vizitu apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su statutinių tarnybų atstovais ir aptarė viešojo saugumo ir […]