27 birželio, 2022
Amnesty International, VRM

„Amnesty International“ kaltinimai Lietuvai: neteisėti pabėgėlių ir migrantų išstūmimai, sulaikymai ir neleistinas elgesys su jais

Šiandien „Amnesty International“ paskelbė, kad Lietuvos institucijos savavališkai sulaikė tūkstančius asmenų sukarintuose centruose, kur jie gyveno nežmoniškomis sąlygomis, buvo kankinami ir patyrė kitokį netinkamą elgesį. Naujoje ataskaitoje organizacija atskleidžia, kad Lietuvoje pabėgėliai ir migrantai buvo ištisus mėnesius laikomi nutriušusiuose kalėjimus primenančiuose centruose, kur negalėjo pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra ir kur buvo kitaip šiurkščiai pažeidžiamos jų žmogaus teisės, tikintis, kad jie „savanoriškai“ grįš į valstybes, iš kurių pabėgo.

Šis elgesys smarkiai skiriasi nuo geranoriškumo, su kuriuo ES priimami nuo karo Ukrainoje bėgantys asmenys.

„Amnesty International“ apklausė dešimtis neteisėtai sulaikytų asmenų, kurie atvyko iš Kamerūno, Demokratinės Kongo Respublikos, Irako, Nigerijos, Sirijos ir Šri Lankos. Daugelis žmonių teigė, kad griežtai saugomų sulaikymo centrų prižiūrėtojai juos mušė, įžeidinėjo, baugino ir priekabiavo dėl jų rasės, ir kad tuose centruose trūko sanitarinių mazgų ir sveikatos priežiūros paslaugų.

„Irake kalbama apie žmogaus teises ir moterų teises Europoje. Bet čia nėra jokių teisių“, — sakė netoli Baltarusijos sienos įsikūrusiame Medininkų sulaikymo centre sulaikyta jazidė.

„Su visais apsaugos siekiančiais asmenimis turi būti elgiamasi vienodai ir pagarbiai. Tačiau žmonės, su kuriais kalbėjomės Lietuvoje, buvo ištisus mėnesius neteisėtai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį. Visi šiuose sulaikymo centruose sulaikyti asmenys privalo būti nedelsiant paleisti ir turėti galimybę pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra“, — sakė „Amnesty International“ Europos regiono direktorius Nils Muižnieks.

„Nors Lietuva teisingai labai šiltai priėmė dešimtis tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, mūsų sulaikytųjų pašnekovų patirtys buvo visiškai kitokios. Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl Lietuvos migracijos sistemoje įsišaknijusio rasizmo“.

Automatinis neteisėtas sulaikymas ir atsisakymas suteikti prieglobstį

2021 m. liepos mėnesį išaugus Lietuvos sieną su Baltarusija kertančių asmenų skaičiui, įstatymų leidėjai priėmė naują teisės aktą, kuris numatė automatinį tam nenustatytose vietose Lietuvos sieną kirtusių asmenų sulaikymą. Siekdamos atimti iš sulaikytųjų galimybę pasinaudoti apsaugos priemonėmis nuo neteisėto sulaikymo pagal ES teisę, institucijos apibrėžė tokį sulaikymą kaip „laikiną apgyvendinimą“  ir net „alternatyvią sulaikymui priemonę“.

Dėl to tūkstančiai žmonių, tarp jų ir tie, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, yra sulaikyti ilgą laiką. Daugeliui iš jų ne vieną mėnesį buvo taikomas sulaikymas be teismo sprendimo, taigi nėra stebimas jų sulaikymo teisėtumas. Daugelio asmenų prieglobsčio prašymai taip ir nebuvo niekada išnagrinėti. Tūkstančiai kitų buvo jėga išstumti per sieną atgal į Baltarusiją, kur jie neturi jokių galimybių prašyti apsaugos.

Nežmoniškos sąlygos sulaikymo centruose

„Amnesty International“ lankėsi dviejuose sulaikymo centruose Lietuvoje – Kybartų ir Medininkų Užsieniečių registracijos centruose (URC), kur apklausė 31 asmenį.

Kybartų centre, kuriame iki 2021 m. rugsėjo mėn., kai institucijos pradėjo jį naudoti pabėgėlių ir migrantų sulaikymui, veikė kalėjimas, šiuo metu gyvena keli šimtai vyrų. Čia langus dengia grotos, durys yra šarvuotos, o teritoriją juosia aukšta tvora. Čia laikomų vyrų judėjimas yra ribojamas net patalpų viduje, o praustis karštame duše jiems leidžiama tik du kartus per savaitę. Jau ne vieną mėnesį šis centras yra perpildytas,  jo praustuvai, tualetai ir dušai yra nušiurę.

Kovo mėnesį vienas siras „Amnesty International“ sakė: „Noriu padėkoti Lietuvai, kad mus priėmė… Tačiau čia jie su mumis elgiasi negerai. Tai kalėjimas, o ne stovykla. Kur pažiūrėsi – visur spygliuota viela, kodėl? Aš nesu nusikaltėlis, aš esu pabėgėlis“.

Netinkamas elgesys su sulaikytaisiais

Šimtai kitų žmonių yra sulaikyti Medininkų sulaikymo centre, kur jie miega futbolo aikštėje sustatytuose konteineriuose. Žvarbią lietuvišką žiemą norintys pasinaudoti tualetu žmonės turi eiti į lauką ir per sniegą. Su „Amnesty International“ kalbėję sulaikytieji buvo įsibaiminę dėl agresyvaus centro prižiūrėtojų elgesio. Kartais iš nevilties dėl jų neteisėto sulaikymo ir gyvenimo pasibaisėtinomis sąlygomis sulaikytieji pradėdavo protestuoti.  Ne vienas asmuo mums pateikė sukrečiantį institucijų reakcijos į tokias demonstracijas vaizdą; žmonės buvo mušami, taip pat ir policininko lazdomis, prieš juos buvo naudojami ašariniai purkštuvai ir elektros šoko įtaisai.

Atsiliepdamas į iš vakaro vykusį protestą, 2022 m. kovo 2 d. ryte, į Medininkų sulaikymo centrą atvyko riaušių malšinimo būrys. Vėliau moterys ir vyrai pasakojo, kad prižiūrėtojai ir policininkai juos mušė rankomis, policininko lazdomis ir elektros šoko įtaisais; uždėję antrankius tempė juos iš lengvuose konteineriuose esančių jų „kambarių“; seksualiai pažemino juodaodžių moterų grupelę, išvarydami jas pusnuoges ir surištomis rankomis į lauką, ir po to užrakindami jas konteineryje – visa tai rodoma sukrečiančioje filmuotoje medžiagoje, kurią peržiūrėjo „Amnesty International“. Mažiausiai 12 žmonių buvo vėliau perkelti į kitus centrus.

Tai nebuvo pavienis incidentas. Buvo gauta daugybė pranešimų apie netinkamą elgesį, kurio tam tikri atvejai prilygo kankinimui, neproporcingą jėgos naudojimą, įskaitant ašarinio purkštuvo ir kitų specialių priemonių naudojimą. Sulaikytieji buvo apgyvendinami atskirai nuo kitų sulaikytų asmenų, o bandantys pabėgti buvo sukandžioti šunų. Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl centre dirbusio psichologo prieš sulaikytuosius galimai vykdyto seksualinio smurto.

„Amnesty International“ taip pat surinko duomenis, kurie parodo, kad prieš tamsesnio gymio sulaikytuosius, ypač juodaodžius vyrus ir moteris, buvo naudojami giliai užgaulūs rasistiniai įžeidimai.

Jauna moteris „Josephine“, kuri atvyko iš Užsachario Afrikos, sakė: „Prižiūrėtojas pasakė: „Mes jus išsiųsime į mišką medžioti“… Viskas čia yra rasizmas, jie visi yra dideli rasistai, visi prižiūrėtojai. Kai sirgdamas paprašai iškviesti greitąją pagalbą, jie sako, kad iškvies tik tada, kai apalpsi. Mums čia nepatinka. Kodėl niekas nemėgsta juodaodžių žmonių“?

Prieglobsčio procedūros ir teisinės pagalbos sistema sukurtos taip, kad nepadėtų žmonėms

Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Lietuva nebeleidžia pateikti prieglobsčio prašymų asmenims, kurie kirto sieną tam nenustatytose vietose. Lietuvos institucijos atmestinai elgėsi su prašymais asmenų, kurie juos pateikė iki tol, ar kuriems buvo leista pateikti prašymą išimties tvarka. Jos nesilaikė tinkamo proceso, trukdė prieglobsčio prašytojams gauti reikiamus įrodymus ir dažnai nesugebėdavo suorganizuoti tinkamo vertimo.

„Amnesty International“ pareiškia, kad teisinės pagalbos sistema veikia apgaulės principu. Teisininkus, kurie atstovauja prieglobsčio prašytojams prieglobsčio bylose samdo tas pats Migracijos departamentas, kurio spendimus ir turi užginčyti šie teisininkai, dėl ko jiems kyla interesų konflikto pavojus.

„Ši ad hoc sistema grindžiama pavojinga interesų konflikto rizika. Pabėgėliai ir migrantai nuolatos negauna pagalbos iš tariamai jiems padėti ir juos apginti samdomų teisininkų, kurie netgi kartais teisme veikia prieš juos. Ši apgaulė – tai dar viena kliūtis apsaugos siekiantiems žmonėms“, sakė Nils Muižnieks.

Laikas versti naują lapą

Neseniai Lietuvos institucijos pareiškė, kad nesieks pratęsti dabartinio 12 mėnesių sulaikymo termino, tačiau kol kas dar nenurodė, kokių priemonių imsis, kad ištaisytų per praeitus metus įvykdytus pažeidimus. Teisinės gynybos priemonė yra būtina, kadangi institucijos savo veiksmais pažeidė tiek tarptautinę, tiek ir ES teisę.

„Praėjus metams po to, kai buvo priimtas teisės aktas, skelbiantis „ekstremalią situaciją“, bei susijusi politika ir praktika, kurie sukėlė tiek daug nelaimių ir kančių, atėjo metas Lietuvai versti naują lapą. Lietuvos institucijos turi nedelsdamos paleisti visus pagal „laikinojo apgyvendinimo“ tvarką sulaikytus asmenis, užtikrinti jiems teisingos prieglobsčio procedūros galimybę, kompensuoti jų patirtą fizinę ir psichinę žalą, ištirti neleistino elgesio su žmonėmis atvejus ir atšaukti visus 2021-2022 metais priimtus žalingus teisės aktus“.

Europos nuolaidžiavimas

Per pastaruosius 2 mėnesius ES leido susikurti dviejų lygių sistemai. Kol Ukrainos piliečiams ES teikia apsaugą ir su jais elgiasi su derama atjauta, iš kitų valstybių bėgantys žmonės yra rakinami ir susiduria su nesuskaičiuojama daugybe sistemoje egzistuojančių kliūčių, kurios yra persmelktos rasizmo ir kitų formų diskriminacijos.

Kol Lietuva bandė „įteisinti“ išstūmimus, automatinį sulaikymą ir sprendimus nesuteikti prieglobsčio savo nacionalinės teisės aktais, Europos Komisijos reakcija keitėsi nuo aiškių pagyrų iki tylaus pritarimo. Komisijos vadovai Europos Parlamento nariams teigė, kad išstūmimai yra aiškiai neteisėti, tačiau taip pat nurodė, kad nėra jokių konkrečių įrodymų, kad jie buvo vykdomi. Šiandien paskelbtoje „Amnesty International“ ataskaitoje pateikiama daugybė įrodymų, kurie buvo pateikti ir kitų tarptautinių organizacijų ir vietos grupių dokumentuose, kurie buvo paskelbti per praėjusius metus.

Europos Komisija turi inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą, kuri savo teisės aktais, politika ir praktika aiškiai pažeidė tarptautinę ir ES teisę. Tačiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) pareigūnai ir toliau padeda Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai, įskaitant pagalbą vykdant pasienio kontrolę ir kitą veiklą, galimai prisidėdami prie žmogaus teisių pažeidimų.

„Praėjus metams po to, kai Lietuva bandė įteisinti tai, kas yra neteisėta, Europos Komisija vis dar nesiėmė jokių veiksmų, kad Lietuvos teisės aktai atitiktų ES teisę. Tol, kol Europos Komisija nieko nedaro, ji siunčia žinutę šalims narėms, kad ES teisės aktai gali būti nebaudžiamai pažeidžiami“,– sakė Nils Muižnieks.

Ministrė Agnė Bilotaitė: Lietuva bendradarbiauja su žmogaus teisių gynimo organizacijomis

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigia, kad nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios 2021 m., Lietuvos institucijos nuolatos glaudžiai bendradarbiauja su visomis žmogaus teisių gynimo institucijomis ir organizacijomis, laikosi atviro dialogo principo ir teisės viršenybės.

,,Žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės normų laikymasis buvo ir yra Lietuvos prioritetas. Lietuva teikė ir teikia neatidėliotiną humanitarinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą užsieniečiams, kuriems jos reikia“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Anot ministrės, nuolat palaikomas ryšys su nevyriausybinėmis organizacijomis leido operatyviau ir efektyviau spręsti kylančias užsieniečių apgyvendinimo problemas bei suvaldyti neteisėtos migracijos srautus. Tai byloja ne tik institucijų veiksmai siekiant pagerinti neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje sąlygas, bet ir pastangos tobulinant teisės aktus (įskaitant ir NVO siūlymus).

,,Krizės pradžioje Lietuvos institucijos nebuvo pasiruošusios priimti tiek migrantų per tokį trumpą laiką, tačiau didelių pastangų dėka migrantams buvo sukurta reikiama materialinė infrastuktūra ir teisinė bazė, atitinkanti naują realybę. Veiksmai, kurių imtasi tiek valstybės, tiek tarptautiniu lygiu, padėjo pagerinti migrantų buvimo sąlygas ir normalizuoti procesus“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) yra taikomi aukščiausi žmogaus teisių užtikrinimo reikalavimai, atliekamas pažeidžiamumo vertinimas, teikiama humanitarinė bei socialinė pagalba.

„Lietuvos pasieniečiai, kurių pagrindinė funkcija yra užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą, hibridinės atakos metu turėjo vykdyti daugybę su savo veikla nesusijusių logistinių funkcijų. Nuolat siekta ir toliau siekiama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, užsieniečių registracijos centrų infrastruktūrą, užsieniečių maitinimą, tačiau „mainais į tai“ VSAT pareigūnai nuolat provokuojami, atvirai užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais ir pan.“, – sako VSAT  vadas Rustamas Liubajevas.

Kiekvienam neteisėtai atvykusiam migrantui Lietuva siūlo oraus savanoriško grįžimo į kilmės šalį galimybes ir šiuo tikslu teikiama vienkartinė finansinė paskata. Maždaug kas ketvirtas neteisėtai atvykęs migrantas pasirinko šią galimybę. Iš viso nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti maždaug 1 100 užsieniečių.

Šiuo metu penkiuose Lietuvos užsieniečių registracijos centruose gyvena apie 2 600 migrantų. Iš visų pateiktų prieglobsčio prašymų, prieglobstį gavo tik 3-4 proc. užsieniečių. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.

Labai svarbu, kad ir tarptautinės organizacijos ir NVO padėtų migrantams grįžti į kilmės šalis, teiktų reikiamą pagalbą ir imtųsi aktyvių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias migrantų panaudojimui kaip įrankių autoritarinių režimų politiniams tikslams siekti.

Primename, kad migracijos krizę dirbtinai sukūrė Baltarusijos režimas, siekdamas daryti politinį spaudimą ES ir jos valstybėms narėms. Lietuva susidūrė su iki šiol neregėto masto migracijos srautais. Ir tai buvo ne eilinė migracija, o naujas fenomenas – trečiosios šalies, Baltarusijos, vykdoma hibridinė ataka ir instrumentalizuota migracija.

2021 m. prasidėjęs masinis neteisėtas sienos kirtimas iš Baltarusijos Respublikos rodo būtinybę nustatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema, ir siekį efektyviai valdyti migracijos srautus.

Nepaisant visko, Vidaus reikalų ministerija kartu kitomis valstybės institucijomis toliau ieško susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Atsižvelgiant į staigiai išaugusius neteisėtų migrantų srautus, 2021 m. liepos 2 d. Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Pernai lapkričio 9 d. atsižvelgiant į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į tai, kad Europos Komisija migrantų iš trečiųjų šalių panaudojimą pripažino kaip Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, kuria siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą, Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


14 rugpjūčio, 2022

Auksu sužibusi Lietuvos aštuoniolikmečių merginų rinktinė – Europos viršūnėje. Viliaus Stanišausko auklėtinės Senojo žemyno dramatiškame pirmenybių didžiajame finale 78:75 (16:15, 21:20, 19:18, […]

Vaidotas ir Veronika Lacičiai - profesionalų varžybų nugalėtojai
13 rugpjūčio, 2022

Štutgarte, Vokietijoje, šiandieną baigsis 34-ąjį kartą surengtos vienos didžiausių ir prestižiškiausių sportinių šokių varžybų pasaulyje – Atvirasis Vokietijos čempionatas (German […]

13 rugpjūčio, 2022

Bausmių vykdymo sistema Lietuvoje pertvarkoma Norvegijos pavyzdžiu, iš esmės keičiant personalo rengimo, mokymo, kompetencijų ugdymo praktiką ir nuteistųjų resocializaciją. Siekiama […]

12 rugpjūčio, 2022

Arba vaistai, arba maistas – su tokia realybe gali tekti susidurti ukrainiečių šeimoms, prižiūrinčioms negalią turintį vaiką ar šeimos narį. […]

10 rugpjūčio, 2022

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, […]

10 rugpjūčio, 2022

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pasiruošimą artėjančiam Europos čempionatui stiprina naujas šalies komandos rėmėjas. Juo tapo baldų salonas „Gintaro baldai“, su […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 9 dieną Tetrickaro (Sakartvelas) mieste pasirašyta Ignalinos ir Tetrickaro savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Sutartį pasirašė merai Justas Rasikas ir Georgijaus […]

Žygimantas Gedvila / BNS nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Kaip reikiant įsibėgėjus atostogų sezonui ir nesant karantino suvaržymų kelionėms, Europos valstybes užplūdo keliautojai iš Lietuvos. Daugelis jų žino, kad […]

Prezidentūros nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį lankėsi Vilniaus rajone įsikūrusioje lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje „Virtualioji istorija. Senosios Lietuvos sostinės“. Jau septintą […]

Jono Petronio nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Ukrainoje prasidėjęs karas neatpažįstamai pakeitė daugelio šios šalies žmonių gyvenimus. Dažnas neteko namų, turėjo atsisakyti įprastų veiklų ar buvo atskirtas […]

5 rugpjūčio, 2022

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir iniciatyvas. Universitetas rūpinasi galimybėmis […]

2 rugpjūčio, 2022

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais naikinamas Patvirtintų įmonių sąrašas, mažėja reikalavimų legaliai įdarbinti […]

1 rugpjūčio, 2022

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik […]

1 rugpjūčio, 2022

Radote potencialią eksporto rinką ir jau džiaugiatės būsimomis galimybėmis joje? Tačiau ar jūsų verslas gali konkuruoti su vietine (ir pasauline) […]

31 liepos, 2022

Rusnėje jau ketvirtąjį kartą pagerbti žmonės, kurių veikla stiprina Lietuvos ir Indijos draugystės ryšius.  Netoli paminklo H. Kalenbachui ir M. […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

29 liepos, 2022

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ tęsia dar kovo mėn. pradėtą iniciatyvą suteikti nemokamą susisiekimą traukiniais nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantiems […]

Prezidentūros nuotr.
29 liepos, 2022

Tęsdamas vizitą Ukrainoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankė Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje. Rusijos okupacija šiame mieste truko […]

28 liepos, 2022

Ketvirtadienį, Ukrainai pirmą kartą minint Valstybingumo dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Kijeve kreipėsi į Aukščiausiosios Rados narius ir Ukrainos […]

28 liepos, 2022

Šiandien ryte prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato, skambant Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų himnams, iškilmingai iškeltos abiejų šalių vėliavos. […]