Andrius Navickas: „Nepaisant dabartinės krizės, į ateitį žvelgiu su nuosaikiu optimizmu“
Filosofas, rašytojas, Seimo narys Andrius Navickas priklauso valdančiajai daugumai Seime, yra TS-LKD frakcijos narys. Pabandėme išsiaiškinti jo požiūrį į dabartinę pandemijos krizę ir tai, pats politikas įžvelgia šviesą sunkmečio „tunelio“ gale?
Baigėsi valdžios perdavimo procesas Lietuvoje. Ko galime tikėtis toliau?
Turėtume pasidžiaugti, kad Lietuvoje valdžios perdavimas buvo sklandesnis ne tik, nei Baltarusijoje, bet netgi JAV. Tiesa, nuoširdžiai tikėjausi, kad pandemija labiau mus sutelks ir mobilizuos. Suprantu, kad pralaimėjusiai rinkimus ir į opoziciją pasitraukusiai buvusiai daugumai psichologiškai labai sunku susitaikyti su nauja situacija. Iš čia kyla, gal ir nesąmoningo, sabotavimo apraiškos. Pavyzdžiui, ieškota procedūrinių ginklų, kad galima būtų kuo toliau nukelti naujos Vyriausybės patvirtinimą. Labai keistai atrodė ir opozicijos priešinimasis Seimo statuto pakeitimams, kurie leistų, prireikus, rengti nuotolinius Seimo posėdžius.
Situacija labai rimta ir neturime savęs apgaudinėti, kad galimos paprastos ir neskausmingos išeitys. Tačiau, tikiu, kad premjerė Ingrida Šimonytė, kartu su naujuoju Sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, talkinant ekspertams, sugebės „perlaužti“ situaciją. Tuo labiau, kad viltingai nuteikia, jog jau pavasarį turėtume gauti patikimą vakciną nuo koronaviruso. Tad apie ateitį esu linkęs kalbėti viltingai, tik norėtųsi, kad į ją keliautume su mažesnėmis „žaizdomis“.
Ar Lietuvos ekonomika atlaikys pandemijos iššūkį?
Deja, yra verslai, kuriems kovos su pandemija priemonės smogia skaudžiausiai. Tačiau yra ir tokių verslo nišų, kurios tiesiog klesti dabartinėje situacijoje. Kiekviena krizė yra išbandymas ir naujų galimybių atvėrimas. Mano galva, didelė problema – dar gerokai padidėjusi nelygybė tarp tų, kurie yra įvaldę šiuolaikines komunikacijos priemones ir tų, kuriems tai labai sunkiai sekasi. Vis sudėtingesnėje situacijoje atsiduria tie, kurie vis dar neišmoko naudotis šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis.
Vienas iš svarbių uždavinių – ištaisyti klaidą, kai praktiškai visa pasaulio gamyba buvo perkelta į Kiniją. Mes net gi veido apsaugines kaukes pirkome iš Kinijos. Labai brangiai, nekokybiškas, bet taip yra dėl to, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Vakarų valstybių vietiniai gamintojai yra sunaikinti konkurencijos su Kinijos „drakonu“. Tačiau pandemija atskleidė, jog labai nesaugu, kai negali pats valdyti gamybos priemonių. Tiesa, tai ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos bei JAV uždavinys.
Ekonomikai grėsmę kelia ne tik pandemija, bet ir prastas planavimas ir nerealistiškai „išpūsti“ žmonių lūkesčiai. Deja, bet buvusi Vyriausybė pateikė tokį biudžeto projekte, kur labai daug blefo ir miglos. Pažadėta gerokai daugiau, nei numatyta skirti lėšų.
Tačiau tikiu, kad Lietuvos verslininkai turi įgūdžių konstruktyviai įveikti krizes.
Tai svarbiausia problema šiandien yra pandemijos suvaldymas?
Taip. Tai tarsi gaisras ir, kai namai dega, svarbiausias uždavinys – numalšinti liepsną. Tai nereiškia, kad, jai aprimus, nebeliks problemų, tačiau kitas problemas galima išspręsti tik tada, kai nebelieka gaisro grėsmės. Apmaudu, jog, jei nebūtume visiškai praradę pandemijos kontrolės, šv. Kalėdos būtų kur kas džiugesnės ir bendruomeniškesnės. Dar viena pamoka, kad mūsų veiksmai turi padarinius ir, užsimerkus, problemos neišnyksta.
Didžiausio kokybinio proveržio reikia švietimo sistemoje. Deja, tai sritis, kurią itin sunku reformuoti. Na, o per pandemija, kai šioje srityje neįmanoma išvengti chaoso, svarbu dar labiau visko nesugadinti. Kita vertus, dabar palankus metas diskusijai dėl mokyklos misijos ir ugdymo turinio.
Mano galva, labai svarbu, kad naujoji Vyriausybė pasiuntė aiškią žinią, kad pensijos augs, vaiko pinigai bus išlaikyti ir planuojama padėti ekonomikai „gydyti“ pandemijos „žaizdas“. Taip pat svarbu aiškiai pasakyti, kad, nepaisant pandemijos, stengsimės išlaikyti sveikatos paslaugų prieinamumą, nes šių paslaugų nutraukimas buvo didžiausia pavasario karantino klaida. Sunkios krizės akivaizdoje žmonėms labai svarbu žinoti, kad valdfžia yra jų pusėje.
Dirbate Žmogaus teisių komitete ir Smurto bei savižudybių prevencijos komisijoje Seime – kiek šios sritys aktualios dabar, kai siaučia pandemija ir reikia išsaugoti ekonomiką?
Žmogaus teisės krizių situacijoje yra dar aktualesnės, nes daug kam kyla pagundą įvesti „galios principą“, kai labiausiai nukenčia silpniausi. Todėl komitetas, kuriame dirbu, labai aktyviai ėmėsi darbo. Inventorizuojame situaciją, kas vyksta žmonių santykiuose pandemijos metu, kiek valstybės institucijos atlieka savo pareigas, kiek paisoma lygybės prieš įstatymą principo. Akivaizdu, kad gerokai padaugėjo smurto artimoje aplinkoje, labai sudėtinga situacija globos įstaigose, netikrumo situacija lemia ir tai, kad žmonėse susikaupia labai daug agresijos, kuri gali bet kada pratrūkti. Todėl mes stengiamės padaryti viską, kad visiems žmonėms būtų prieinama psichologinė pagalba, jog būtų užkirstas kelias smurtavimui. Taip pat ir naujai Vyriausybei, vykdant bent kokias reformas, nevalia pamiršti, kad su nė vienu žmogumi negalima elgtis, kaip su daiktu, priemone.
Pasigirsta skundai, kad, kovojant prieš melagingą informaciją, cenzūruojamos pozicijos ir apribojama žodžio laisvė. Taip pat skundžiamasi, kad atimama žmogaus teisė apsispręsti, ar jis bijo užsikrėsti, ar ne?
XX amžiaus pradžioje JAV Aukščiausiasis teismas svarstė, ar žmogaus saviraiškos laisvė turi ribas ir labai išmintingai konstatavo, kad turi, patekdamas paprastą pavyzdį. Jei žmogus prigrūstame teatre pokštaudamas pradeda rėkti: „gaisras“, nors nieko panašaus nėra, kyla panika ir nukenčia žmonės, tai jau ne saviraiškos laisvė, bet nusikaltimas. Meluoti, pateikti viešai iškreiptus faktus, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai – tai jau ne žodžio laisvė.
Lygiai taip pat ir dėl „teisės užsikrėsti“. Mes baudžiame žmonės, kurie sėda už vairo girti, nes nemanome, kad tai pasirinkimo laisvės išraiška. Tai pavojus kitiems. Tą patį galima pasakyti ir apie tuos, kurie nesisaugo, užsikrečia ir tampa užkratu kitiems.
Beje, kalbant apie „melagienas“, labai pikta, kai atsiranda piktavalių žmonių, kurie išplatina informaciją, jog karo policijai esą suteiktos teisės brautis į privačią erdvę ir per prievartą vakcinuoti žmones. Nieko panašaus Karo policijos įstatyme nėra rašoma. Tokie pranešimai – tai informacinis karas prieš kitus žmones ir valstybę.
Todėl raginu ir visus skaitytojus neskubėti patikėti „sensacijomis“, kurios platinamos socialiniuose tinkluose ar įvairiuose dalijimosi informacija platformomis.
Ar galite kažką gražaus pasakyti apie buvusią valdžią?
Jie stengėsi ir būtų pavykę visai neblogai, jei nebūtų tapę kelių egoistiškų, įžeidžių asmenų politiniais įkaitais. Deja, ypač paskutinį pusmetį buvo daug „šaukštų deguto“. Kita vertus, galiu tik pagirti Užsienio reikalų ministro laikyseną Baltarusijos įvykių atžvilgiu, visus ketverius metus be skandalų dirbo Krašto apsaugos ministras, stengėsi, nors tikrai galėjo būti labiau savarankiškas, Kultūros ministras, man tikrai patiko Teisingumo ministro siekiai. Silpniausioji grandis, be konkurencijos, buvo tai, kaip tvarkėsi Sveikatos apsaugos ministras ir, aišku, telieka apgailestauti, jog nepavyko sustabdyti Susisiekimo ministro siautėjimo.
Mano galva, nepaisant visos kritikos, pasitvirtino reforma vaiko teisių apsaugos srityje, taip pat gerai suveikė dalis alkoholio vartojimo prevencijos priemonių.
Ko galime tikėtis kitais metais Lietuvoje ir pasaulyje?
Tai bus sudėtingi metai. Tikiu, kad su aktyviąja pandemijos faze pavyks susidoroti, tačiau teks daug darbuotis, likviduojant padarinius. Europoje jausime Britanijos pasitraukimo be sutarties padarinius. Įtampa, spėju, kils prasidėjus masinei vakcinacijai, nes tikrai suaktyvės antivakserių judėjimai.
Kita vertus, pradėsime vertinti tai, ką turime. Pavyzdžiui, galėjimą mėgautis pavasario saule, nedėvint apsauginės kaukės. Tikiu, pradės didėti pasitikėjimas Vyriausybės ir Seimo veikla. Sugrįš galimybė saugiai lankytis užsienio valstybėse. Kiekviena krizė yra svarbus iššūkis ir pavojus, bet, galiausiai, ji net sustiprina ir daro mus atsparesniais. Todėl ir į kitus metus žiūriu su nuosaikiu optimizmu.
Klausė J.M.
Užsk. Nr. AN-027
