Antanas Čepononis: subalansuotas rajono biudžetas, lėšos keliams, požiūris į Lietuvos istoriją ir švietimas

„Svarbiausi veiksniai, lėmę sėkmingus 2019 metus, buvo savivaldybės komandos profesionalumas, vienas kito supratimas. Kai administracijos padalinių vadovai susėdę per pasitarimą kalba ne apie sunkiai sprendžiamas bėdas, o bendrai ieško galimybių iškilusioms problemoms išspręsti, manau, yra labai gerai. Ir kas svarbiausia, nepaisant, ar klausimas siejasi su švietimu, kultūra, ar kaimo gyvenimu ir žemės ūkiu, geriausio sprendimo ieško visi, o ne keli tos srities specialistai. Tie pokalbiai, diskusijos, bendras gyventojams svarbių problemų supratimas ir lemia bendrą gerą rezultatą“, – teigia Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.

Radviliškis ir pasaulis

Ramiai ir tvirtai Radviliškio rajonas žengia į pasaulį. Vienas ryškiausių įvykių – 2018 metais Radviliškyje vykęs Europos žmonių festivalis. „Šiais metais tarptautinį bendradarbiavimą praplėsime. Radviliškyje rengiame savaitę truksiantį miestų-partnerių jaunimo festivalį. Tikimės sulaukti delegacijų iš 13 užsienio šalių savivaldybių. Mes ieškojome, ieškome ir ieškosime būdų, kaip geriau rajono gyventojams parodyti Lietuvos ir ES bendrystę ir bendradarbiavimą tiems žmonėms, kurie neturi galimybės išvykti į kitas šalis, padėti jiems geriau pažinti ir Lietuvą čia, Radviliškyje, – sako rajono meras Antanas Čepononis. – Į dviejų dienų spartakiadą sukviesime ir Lietuvos senjorus.“

Skleidžiant žinią apie Radviliškį labai svarbus buvo pernai vykęs Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus šimtmečio paminėjimas. Tiek rajonui, tiek ir visai Lietuvai ne mažiau svarbi ir Minaičiuose pasirašytos deklaracijos  sukaktis.

Skleidžiant gerą žinią apie Radviliškio rajoną labai prisidėjo praėjusių metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė Baisogala. „Tai, kas vyko Baisogaloje, yra gyvas pavyzdys, parodantis, ką turėtų padaryti nedideli miesteliai. Ir galbūt net nebūdami kultūros sostine. Tikiuosi, kad kultūrinis gyvenimas, įsisiūbavęs Baisogaloje praėjusiais metais, tik įgaus dar didesnį pagreitį.  Tam yra ir reikalinga bazė, ir komanda. Visiškai atnaujintas Baisogalos kultūros centras. Kultūros centrui vadovauja nauja vadovė, Seniūnijoje – nauja seniūnė. Entuziazmo – per kraštus, žmonių susidomėjimas renginiais labai didelis. Praėjusiais metais Baisogaloje vykę renginiai sulaukė ne tik didelio rajono gyventojų susidomėjimo, bet ir iš kitų šalies regionų daug svečių į juos atvykdavo. Praėjusiais metais mūsų tikslas buvo parodyti profesionaliąją kultūrą. Sumanymas su kaupu pasiteisino“, – įspūdžiais dalijasi rajono meras.

Skirtingi požiūriai

Tačiau, kaip teigia Radviliškio rajono meras, vietos ir centrinės valdžios požiūriai toli gražu ne visada sutampa. Pagal vieną kurpalių matuojant regionus, susiniveliuoja jų išskirtinumas.  Neretai, tai, kas svarbu rajonui, ministerijoms, Vilniuje sėdinčioms tarnyboms, taryboms ir kitoms institucijoms neatrodo svarbu. „Konkretus pavyzdys. Pernai rengdamiesi Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus šimtmečiui parengėme ir Kultūros tarybai pateikėme projektą. Tačiau tiek Kultūros taryba, tiek Kultūros ministerija nusprendė, kad šis renginys yra mažiau svarbus negu Oninės ir Joninės.  Taip sakydamas, galvoje turiu požiūrį, o jis tikrai nėra adekvatus. Arba Minaičiuose paminėta visai Lietuvai svarbios deklaracijos pasirašymo sukaktis. Ir vėl, nei Kultūros ministerija, nei Kultūros taryba nematė reikalo šio renginio finansuoti. Viską padarėme už savo  biudžeto lėšas ir su savo žmogiškaisiais ištekliais, nes mes į Lietuvos istoriją žiūrime plačiąja prasme. Manau, kad šiuo metu nuokrypis nuo kultūros ir tradicijų yra didžiausias“, – pabrėžia Antanas Čepononis.

Metų pradžia atskleidė dar vieną centrinės valdžios požiūrio keistenybę į regionus. Garsiai deklaruodama dėmesį regionų plėtrai, ėmė ir sumažino savivaldybėms lėšas keliams tvarkyti. „Per visą laikotarpį kiek dirbu, nėra buvę taip, kad kažkuri einamųjų metų biudžeto eilutė būtų sumažinta. Gyvenimas eina į priekį, paslaugų kaina auga, atlyginimai taip pat auga, didėja įplaukos į biudžetą, o šiais metais gauname kelių priežiūros finansavimo lentelę, kurioje 2020 metams skiriama tik 966 tūkstančiai eurų. 2019 metais buvo  skirta 1,7 milijono eurų. Tai absurdų absurdas. Kai kalbama apie kaimo žmonių gerovę, kaimo žmonių susisiekimą, kai labai svarbu žvyrkelių asfaltavimas, ima ir perpus sumažina lėšas. Ir sužinome tai tik gavę lenteles.  Tokį centrinės valdžios poelgį savivaldybių vadovai keliame įvairiuose lygmenyse,  – kalba rajono meras Antanas Čepononis ir  pažymi, kad taryba peržiūri 2020 metų biudžetą, ieškodama galimybių tvarkyti tuos kelius, kurie numatyti. – Žmonės nekalti, kad taip elgiasi centrinė valdžia. Mažinamės kitas ne taip svarbias išlaidas, kad nebūtų stabdomi suplanuoti darbai, nes keliai yra vienas opiausių ir labiausiai rajono gyventojams rūpimų klausimu.“.

Metų iššūkis – ugdymo kokybė

Švietimas – vienas aktualiausių klausimų.  Švietimo sistemai pasigirsta vienas už kitą įdomesnių siūlymų.  Neseniai vienas Seimo narys iškėlė mintį, kad mokykloms reikėtų uždrausti nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Kiti mano, kad kuriam laikui į mokyklų tinklo optimizavimą turėtų įsitraukti ministerija ir vyriausybiniame lygmenyje spręsti, kurias mokyklas uždaryti, kurias, palikti. Mažėjant vaikų skaičiui, aštresnis darosi specialistų klausimas. Socialiniai pedagogai, psichologai daugelyje mokyklų turi tik dalį etato, nors neretai tose mokyklose skausmingesnė problemos ir jų pagalba itin būtina. Kol kas centrinė valdžia šiuos klausimus yra palikusi savivaldybėms ir savivaldybės sprendžia, uždaryti ar paremti mokyklą.

„2019 metais Radviliškio rajono savivaldybė švietimui skyrė apie 70 tūkstančių eurų. Šiais metais ta suma didinama iki 110 tūkstančių eurų. Taip kompensuojamos prarandamos mokinio krepšelio lėšos mažėjant mokinių skaičiui,  – teigia rajono meras Antanas Čepononis. – Tačiau švietimo pagrindinis uždavinys – vaikų ugdymas. Esu buvęs pedagogas, užauginau dvi dukras, dabar jau imuosi senelio pareigų, ir puikiai suprantu, kad nėra tikslinga išlaikyti švietimo įstaigą su viena jungtine klase. Tai ne tas modelis, kuris garantuoja ugdymo kokybę. Tad šiais metais rajono tarybos ir savivaldybės laukia nelengvas uždavinys – švietimo sistemos analizė. Šiandien švietimo problema ne tiek pinigai, kiek ugdymo kokybė. Be abejo, tai neatsiejama ir nuo švietimo įstaigų tinklo peržiūros ir numatyti gaires bent trim – ketveriems metams į priekį.“

Kaip teigia pašnekovas, pertvarkant švietimo įstaigų tinklą, likę pastatai mieste sėkmingai panaudojami kitiems rajono žmonių poreikiams. Juose įkurdinamos nevyriausybinės organizacijos, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, dėl ko Radviliškyje nėra norinčių patekti į darželį eilių. Kiek sudėtingiau su kaimo švietimo įstaigomis. Kai kuriuose įsikuria bendruomenės. Efektyviau panaudoti švietimo įstaigų pastatus sutrukdo ir nustatyti reikalavimai ir tvarkos. „Kai kuriose mokyklose būtų galima įrengti medicinos punktus, bet jiems būtinas atskiras įėjimas, o tai jau sukelia papildomų problemų“, – sako Antanas Čepononis.

Trys svarbiausi darbai

Paprašytas išvardyti tris svarbiausius 2020 metų iššūkius, meras nedvejoja. Pirmasis ir pats didžiausias iššūkis – subalansuoti biudžetą taip, kad beveik milijonu eurų sumažintos lėšos keliams tvarkyti, neatsilieptų rajono gyventojų gerovei.

Antras iššūkis – peržiūrėti švietimo įstaigų tinklą ir užtikrinti ugdymo kokybę. „Tam būtinas visų partijų politinis sprendimas, nes tai neturi būti vienos ar kelių partijų iniciatyva. Mes turime sutarti, kad, net rajone pasikeitus politinei valdžiai, būtų aiški švietimo perspektyva, – pabrėžia rajono meras. – Ir trečiasis iššūkis – užbaigimas visų mūsų socialinių objektų. Tai ir savarankiško gyvenimo, ir vaikų namų pertvarka.“

Dar vienas šių metų tarybos darbas – rajono strategijos rengimas ir tvirtinimas.