Antano Maceinos skaitymai: auklėjimo, tautos ir tėvynės sampratos šiandieninėje visuomenėje
Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios parapijos salėje po šv. Mišių vyko ANTANO MACEINOS SKAITYMAI: AUKLĖJIMO, TAUTOS IR TĖVYNĖS SAMPRATOS ŠIANDIENINĖJE VISUOMENĖJE. Visuomeninkas, sociologas dr. Raimundas Kaminskas skaitė ištraukas iš Antano Maceino knygos TAUTINIS AUKLĖJIMAS.
Renginio dalyvius sveikino ir savo mintis pristatė Kauno m. savivaldybės tarybos narys Kazimieras Rimeikis.
Renginio metu visuomeninkai dalinosi atsiminimais ir nuotraukomis apie ką tik mirusio bičiulio, miesto patrioto Romualdo Liudviko Jakubonio (1939-2025) gyvenimo vingius, taip pat buvo pasveikinta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus pirmininkė Aldona Krinickienė 80- mečio proga. LPKTB Kauno pIrmininkei bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariui, šauliui Jonui Arbačiauskui buvo įteikti Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos L. Baliukevičiaus-Dzūko atminimo medaliai su liudijimais.
Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje renginio dalyvai pagerbė Lietuvos savanorio, kun. Juozapo Želvio (1899 –1985) atminimą prie jo kapo padėdami gėlių ir uždegdami žvakutes.
Renginį organizavo: Lietuvos sąjūdis, Lietuvos aristokratų sąjunga, Kovo 11-osios g. bendrija bei LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės ŠAK Kultūros ir meno būrys.
Pastebėtina, kad lietuvių intelektualo Antano Maceinos žinomas veikalas TAUTINIS AUKLĖJIMAS yra beveik 300 puslapių knyga – daktaro disertacija, kuri išvydo pasaulio šviesą 1934 metais. Knyga buvo parašyta vos dvejiems metams po universiteto baigimo, A. Maceinai dar studijuojant Vakarų Europoje.
A. Maceina savo knygoje smerkia nacionalizmo ideologiją ir nacizmą kaip praktinę veiklą. Nacionalizmas suabsoliutinąs tautą, neigiąs kitų tautų laisvę, į jas žiūrįs su panieka ir neapykanta. Nacionalizmas puoselėja militarizmą ir imperializmą, o karo kultas yra esminė nacionalistinės praktikos dalis.
Remdamasis filosofo Stasio Šalkauskio mintimis, A. Maceina pabrėžia, kad tautinis pašaukimas dera su visos žmonijos pašaukimu, yra visuotinio žmonijos darbo dalis. Tauta randa „savo atbaigą ir galutinę prasmę”universalume, įgyvendindama universaliai reikšmingą, anttautinę idėją. Ne tautinis egoizmas, ne tautinės valstybės materialinė gerovė, ne jos karinė galia, o tautos bendradarbiavimas taikiame, kūrybingame žmonijos vystymesi yra veiksmas, įprasminantis ir pateisinantis tautą. Pasak A. Maceinos, tikrasis patriotizmas tarnauja tautai žmonijoje ir žmonijai tautoje.
Šiandieninėje Lietuvos visuomenėje kalbėti apie tautinį auklėjimą, darosi sudėtinga, kai tauta ir valstybė yra dažnai ginčijama kaip vertybė. A. Maceinos nuomone, „tautos ugdymas galimas tik tuomet, kai yra suvokiama žmogaus gyvenimo prasmė ir jo buvimo šiame pasaulyje tikslas”.
