Apie mokyklų tinklo pertvarką – diskusija su mokiniais
Birželio 26 d. vykusiame išplėstiniame Kretingos rajono savivaldybės Tarybos Švietimo komiteto posėdyje diskutuota dėl ugdymo įstaigų tinklo rajone pertvarkos. Kretingos moksleivius posėdyje atstovavę J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos Mokinių parlamento prezidentas Laurynas Puidokas ir Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Gabrielė Kalniškytė išsakė susirūpinimą sprendimu nuo š. m. rugsėjo 1 dienos į J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos patalpas įkelti M. Tiškevičiūtės mokyklos pradinių klasių moksleivius.
Gimnazistai nepritarimą dviejų ugdymo įstaigų sujungimui grindė tuo, kad universitetinėje gimnazijoje mokytojams ir taip trūksta kabinetų, jie neturi mokytojų kambario, o ir bendravimas tarp mokinių ir mokytojų bus apsunkintas.
Pasak L. Puidoko, jau kuris laikas stebint, kaip mokyklos tarpusavyje konkuruoja dėl mokinių, ir įžvelgiant grėsmes dėl M. Tiškevičiūtės mokyklos pradinių klasių perkėlimo, mokiniai atliko viso rajono ugdymo įstaigų tinklo analizę ir parengė siūlymus, kaip jį būtų galima pertvarkyti.
Mokinių nuomone, viena iš pagrindinių mokymo procesui kylančių grėsmių yra lopšelių-darželių grupių trūkumas. Jų pastebėjimu, po šių įstaigų pagrindiniam ir viduriniam ugdymui įgyti mokiniai renkasi privačią Pranciškonų gimnaziją, o mieste esančios progimnazijos ir gimnazijos klasių nesukomplektuoja. M. Daujoto pagrindinė mokykla ir Pranciškonų gimnazija turi dubliuotus 9 ir 10 klasių komplektus. Tuo tarpu naujai įsteigtos Darbėnų ir Vydmantų gimnazijos bei J. Pabrėžos universitetinė gimnazija nesurenka reikiamo moksleivių skaičiaus 11 ir 12 klasių komplektams sudaryti.
Švietimo komiteto nariui Dariui Petreikiui paprašius įvardyti rajono mokyklas, kurios balsavimo teise gali dalyvauti ir kurios iš jų dalyvavo Vadovų klubo susitikime, kuriame anot moksleivių, vienbalsiai buvo pritarta siūlymams uždaryti kai kurias rajono mokyklas arba pažeminti jų statusą, L. Puidokas atsakė, kad tokią teisę turi J. Pabrėžos universitetinė gimnazija, M. Daujoto pagrindinė mokykla, Jokūbavo A. Stulginskio pagrindinė mokykla, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijos. Tačiau susitikime nebuvo nei Pranciškonų gimnazijos, nei Jokūbavo A. Stulginskio pagrindinės mokyklos atstovų, nors ją, kaip ir Grūšlaukės pagrindinę mokyklą bei Rūdaičių mokyklą, mokiniai pasiūlė pertvarkyti į daugiafunkcius centrus.
Mokinių, kovojančių už J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos gerovę, iniciatyva ir noru ieškoti alternatyvių sprendimų pasidžiaugė administracijos direktorius Virginijus Domarkas, akcentavęs, kad mokiniai atliko didelį ir reikšmingą darbą, tačiau sprendžiant vienos mokyklos problemas, jų nereikėtų sukelti kitoms įstaigoms. „Mokinių skaičius J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, kaip ir kitose mokyklose, mažėja, joje klasių komplektų užpildymas – vos 54 proc., vienas mažiausių rajone. O matant, kokiomis prastomis sąlygomis mokosi M. Tiškevičiūtės mokyklos pradinių klasių mokiniai, buvo priimtas racionalus sprendimas perkelti šias klases į J. Pabrėžos universitetinę gimnaziją“, – paaiškino V. Domarkas, pažymėjęs, kad galbūt ši diskusija su Švietimo komiteto, Tarybos nariais ir Švietimo skyriaus specialistais padės moksleiviams į problemą pažiūrėti plačiau.
Moksleivių aktyvumu džiaugėsi ir meras Juozas Mažeika, tačiau vertindamas jų siūlymus Darbėnų ir Vydmantų gimnazijas reorganizuoti į pagrindines mokyklas, pažymėjo, kad gyvenvietės be švietimo įstaigos tampa nykstančiomis, nes netenka galimybės augti. Be to, kaimiškosiose vietovėse, nematydamos perspektyvos, nesikurs jaunos šeimos. Meras atkreipė dėmesį į tai, kad vienintelė rajone Vydmantų gyvenvietė yra „priauganti“.
Merui antrino ir Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Sofija Laučiūtė, sudvejojusi dėl siūlymo visiškai panaikinti Kalniškių pradinio ugdymo bei Piliakalnio pradinio ugdymo skyrius. „Įsivaizduokite 7-erių metų vaiką, kuriam kiekvieną dieną 10 km reikėtų važiuoti į mokyklą ir atgal iš jos, kokia jo diena, mokymosi kokybė?“, – susirūpinimą išsakė J. S. Laučiūtė, kuri, beje, pasidžiaugė ir sutapusiais lūkesčiais: sprendimu nuo š. m. rugsėjo 1 d. pertvarkyti Grūšlaukės pagrindinę mokyklą į daugiafunkcį centrą, o S. Daukanto pagrindinę mokyklą – į progimnaziją.
Švietimo komiteto nario Viliaus Adomaičio pastebėjimu, niekas negali nukreipti mokinio į vieną ar kitą mokyklą, nes jis pats renkasi tą švietimo įstaigą, kurioje ugdymo kokybė jau yra gera. „Jūsų tikslas – geresnė ugdymo proceso kokybė, ir pirmiausia – J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. O jeigu uždarius ar pertvarkius Jūsų siūlomas mokyklas, motyvuoti mokiniai vis tiek rinksis Pranciškonų gimnaziją, o mažiau motyvuoti norės mokytis J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje? Kur čia bus kokybė?“, – klausimą kėlė V. Adomaitis.
Pasak Švietimo komiteto nario D. Petreikio, ugdymo įstaigų tinklas turi būti išdėstytas racionaliai ne tik pagal mokinių skaičių, bet ir gyvenamąsias vietas. „Jūsų noras rūpintis savo mokykla yra suprantamas ir sveikintinas. Džiaugiuosi, kad esate aktyvūs, mąstantys, drąsiai reiškiantys nuomonę. Vis tik vienos mokyklos problemų spręsti visų kitų ugdymo įstaigų sąskaita negalima“, – sakė jis.
Diskusijos pabaigoje priimtas sprendimas įtraukti Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos skyriaus atstovus į sudarytą darbo grupę, kuri atliks viso rajono ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos monitoringą.
