Apklausa: Lietuvos gyventojų finansinė sveikata geriausia tarp Baltijos šalių
Lietuvos gyventojų finansinė sveikata gerėja ir šiuo metu yra geriausia tarp Baltijos šalių, rodo naujausi „Swedbank“ finansinės sveikatos indekso duomenys. Šiemet šis indeksas pasiekė 59 balus iš 100.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, gyventojų finansinės sveikatos indeksas kasmet nuosekliai auga.
„Daugiausia įtakos tam turi gerėjančios Lietuvos gyventojų finansinės galimybės. Dėl augančių pajamų, daugiau žmonių gali lengviau padengti kasdienes išlaidas, sukaupti santaupų ar skirti lėšų ilgalaikiams tikslams“, – pranešime teigia J. Cvilikienė.
Šiemet antroje vietoje pagal finansinės sveikatos indekso rezultatus rikiuojasi Estija su 54 balais, o trečioje išlieka Latvija su 49 balais. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad tokie rezultatai nėra netikėti.
„Pastaraisiais metais Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskyrė sparčiausiu ekonomikos ir perkamosios galios augimu. Taip pat matome, kad Lietuvos gyventojai savo finansines galimybes vertina išskirtinai pozityviai“, – pranešime cituojama G. Ilekytė.
Tuo metu Švedijos gyventojų finansinės sveikatos indekso rodikliai išlieka didesni nei Baltijos šalių ir siekia 73 balus iš 100.
Finansinės sveikatos indeksas susideda iš galimybių bei žinių subindeksų. Apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinės galimybės vertinamos 59 balais iš 100 – 1 balu daugiau nei prieš metus ir 8 balais daugiau nei 2023 m., kuomet pirmą kartą vertinta gyventojų finansinė sveikata. Tačiau finansinių žinių vertinimas išlieka toks pats nuo 2023 m. ir siekia 55 balus iš 100.
„Didele problema išlieka finansinės gyventojų žinios – gyventojai stokoja pagrindinių žinių apie taupymą, investavimą, skolinimąsi ar pensijų kaupimą. Dėl to finansiniai sprendimai neretai priimami neįvertinus visų rizikų ar ilgalaikių pasekmių. Mažesnis finansinis raštingumas taip pat gali lemti ir menkesnį gyventojų pasirengimą nenumatytoms situacijoms – pavyzdžiui, netekus darbo ar susidūrus su netikėtomis išlaidomis“ – nurodo J. Cvilikienė.
Apklausos duomenimis, 84 proc. Lietuvos namų ūkių pajamos per pastaruosius dvylika mėnesių buvo didesnės už išlaidas. Tai, anot banko, rodo, kad daugeliui finansinės sąlygos bei turimi finansiniai įpročiai padeda užsitikrinti tinkamą kasdienių pajamų ir išlaidų balansą.
Tačiau tik 43 proc. gyventojų turi sukaupę trijų mėnesių pajamų ar didesnį finansinį rezervą, o likusieji teigė, kad netikėtas pajamų sumažėjimas ar reikšmingas išlaidų padidėjimas jiems sukeltų finansinių iššūkių.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2026 m. sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. nuo 18 iki 75 metų amžiaus gyventojai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje.
