2 rugpjūčio, 2022
Structum

Apleistoje Širvintų pakrantėje – idėja daugiafunkcinei žaliajai infrastruktūrai

Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. palei Širvintos upės pakrantę iki Zibalų g. tilto, tai – natūralios gamtos teritorija mieste. Mieste, kur kitos viešosios erdvės sutvarkytos steriliai, taikant „pilkosios“ infrastruktūros principus, nepaliekant natūralių gamtos buveinių.

Kraštovaizdžio architektės Sandra Kanapeckaitė ir Dalia Lukoševičienė nusprendė jog ši apleista Širvintų erdvė galėtų būti įveiklinta ir tapti daugiafunkcine žaliąja infrastruktūra. Savo idėją architektės pristatė nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“.

Šiandien upės pakrantė šioje miesto teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Pritaikius žaliosios infrastuktūros principus, išsiplečia miesto žaliosios zonos naudojimo kryptys – miestas kur gamta yra strateginis turtas, gali tapti prieinamas kiekvienam. Upės žemupys gali tapti kasdieniu mėgstamu gyventojų maršrutu.

„Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra užmezgę ryšius. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms. Projekto uždavinys – vadovaujantis darnos, tvarumo ir išmanumo principais pateikti teritorijos sutvarkymo viziją“, – sako S.Kanapeckaitė ir D.Lukoševičienė.

Ko reikia šiuolaikiniam išmaniajam miestui?

Šiuolaikiniame –išmaniajame mieste turi būti kuriamas žalias karkas, t.y. žaliosios teritorijos jungiamos tarpusavyje sudarant didelio mastelio žaliąją erdvę – „žalią koridorių“. Tokia išmaniojo miesto žalioji erdvė:

  1. Turi užtikrinti tvarias sąlygas visiems gamtos komponentams, taikant minimalią ir
    mechanizuotą priežiūrą.
  2. Be aiškiai išreikštos (apribotos) funkcinės paskirties
  3. Turi būti lengvai pasiekiama, švari ir saugi,
  4. Užtikrinti tranzito funkciją

Pasirenkamos kryptys – kuriant pasirinktos teritorijos maršrutus atsižvelgti į galimybę sujungti žaliąsias erdves palei upę į vieną maršrutą, taip būtų taikoma „paskirstyto miesto“ koncepcija – naikinamas epicentrinis, hierarchinis miesto viešosios erdvės pobūdis. Siekiama pirmiausiai atskleisti jau esamų teritorijos erdvių daugiasluoksnį potencialą, paprastais, tvariais sprendimais.

Naujosios Širvintų pakrantės projektavimo darbai prasidėjo išsamia analize, kurios metu buvo gilinimąsi į nagrinėjamos teritorijos kontekstą, atliekamą teritorijos funkcinė analizė, galimybių studija. Tuomet parengtas teritorijos galimybių studijų rezultatas aptariamas su savivaldybės atstovais. Šiuo pagrindu siūloma teritorijos sutvarkymo – įveiklinimo vizija.

Projekto autorės pasakoja, kad pasirinktoje natūralios gamtos teritorijoje galima stebėti tobulas gamtos savireguliacijos funkcijos, todėl ypač reikalinga infrastruktūra gamtos stebėjimui (patogi visiems bendruomenės nariams), neardant/netrikdant esamų gamtos procesų.

Funkcinė ir erdvinė koncepcija

Pagrindinis darbas tvarkant teritoriją yra suformuoti reljefą taip, kad takų ir poilsio erdvių tinklas būtų neužliejamose plotuose, o pasyviai naudojami plotai būtų žemesniame aukštyje ir potvynių metu būtų užliejami, todėl intensyviai naudojami plotai įrengiami ant pylimų su tolygiai nuožulnėjančiais šlaitais. „Aukščiausia pylimo dalis įrengiama iš substrato mišinio, kurį sudaro 80 proc. sijotas žvyras be molio priemaišų ir 20 proc. vietinė žemė (humusinis dirvos sluoksnis). Visas pylimas apsėjamas specialiu šiam parkui ir šiai situacijai sukurtu žolių mišiniu. Tai yra tvirta ir žalia danga (žaliatakis), tinkama neintensyviems ar vidutinio intensyvumo pėsčiųjų srautams.

Tokių takų tinklas tankiai išraizgytas po visą parką ir savo ornamentika primena pievoje ar rugiuose žvėrių išbraidytus takus – brydes. Vienur jie yra siauri, kitur išplatėja, raizgosi ir vingiuoja per įvairias, skirtingo mikroklimato (skirtingas saulės apšviestumas, skirtingas skersvėjuotumas ir pan.) paupio vietas. Tokių takų ir aikštelių funkcija yra neapibrėžta, nėra jokių aiškių nuorodų, ką žmonės ten turi veikti. Tai – svarbi sąlyga sukurti daugiafunkcines parko erdves. Daugiafunkciškumas – viena iš dviejų pagrindinių parko erdvinių savybių.

Kita svarbi parko erdvių savybė – harmoningumas. Užliejami plotai vienur suformuoja seklius, kitur gilesnius reljefo pažemėjimus. Jie yra apsėti specialių žolių ir žydinčių augalų mišiniu iš mažiausiai 40 skirtingų augalų rūšių, sutinkamų natūraliuose mažiau ir daugiau šlapiose Lietuvos pievose. Tai yra nuolat žydintys, estetinį pasigėrėjimą teikiantys želdiniai. Čia kuriasi didelė įvairovė gyvių, mezgasi ir įsitvirtina tvarūs tarpusavio ryšiai. Be žydinčių pievų ne mažiau svarbus yra kitas želdynų tipas – krūmynai. Esami krūmynai atnaujinami, genint senus, papildant naujais krūmais, įvedant papildomas rūšis. Dalies esamų krūmynų atsisakoma. Šių želdynų pagalba sukuriami tokie kraštovaizdžio elementai kaip „vartai“, „vidiniai kambariai“ ir pan. Tai žadina parko lankytojų smalsumą, kūrybiškumą, teikia pavėsį. Krūmynai pritraukia papildomas grupes mikroorganizmų, grybų, gyvūnų, paukščių.

Pavieniai medžiai ir gojeliai – dar viena svarbi želdynų grupė, išplečianti galimybes sukurti pilną skirtingo mikroklimato erdvių spektrą. Kaip ir krūmai jie čia yra svarbūs kaip žalios „užuolaidos“, nes aplink parką yra vizualinių taršų. Medžiai yra namai ir maistas daugybei rūšių. Būtina parko teritorija papildyti naujais medžiais, išsaugoti senus. Išsaugant skirtingą drėgmės rėžimą, sukuriama visapusiška įvairovė. Tai ir sukuria harmoningos aplinkos atmosferą“, –  teigiama projekto aprašyme.

Transporto ir pėsčiųjų takų sprendimai

Į parką patenkama iš Totorių gatvės, Nepriklausomybės aikštės, Ukmergės gatvės ir Kalnalio gatvės. Pietinėje upės kranto pusėje yra įrengta tanki žaliatakių sistema. Per Beržės upelį galima pereiti esamu taku su upelio vandens pralaida ir dviem tilteliais. Iš pietinio į šiaurinį upės krantą galima pereiti beždžionių tiltu, suprojektuotu arčiau Zibolų gatvės, ir dviem tiltais keltais. Šiaurinį upės krantą sudaro status šlaitas (arčiau Totorių gatvės) ir šlapynės. Čia dominuoja mediniai takai ant pontonų ar polių. Takai įrengti ir skardžio viršuje, ir apačioje šalia upės. Nepertraukiamų takų sistema sudaro žiedinius maršrutus, pasižyminčius skirtingais potyriais. Dviračiai parke naudojami kaip atvykimo/ išvykimo transporto priemonė. Parke įrengta nemažai dviračių parkingų. Naujas automobilių parkingas projektuojamas teritorijoje ties Ukmergės ir Zibalų gatvių sankryža.

Žalieji ir tvarūs sprendimai

Potvynių valdymui pritaikyta miesto kempinės koncepcija. Tai padeda ne tik spręsti potvynio-atoslūgio sukeliamus neigiamus padarinius, bet ir atkurti/ išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines bei bioįvairovę ir sukurti tikrai gražias erdves žmonėms. Pagrindiniai parko takai žaliatakiai yra laidūs vandeniui, įrengti naudojant gamtinius Lietuvos resursus, yra apželdinti žole. Pagrindinis parko tvarkymo darbas yra reljefo performavimas. Tam nenaudojamas vežtinis gruntas. Viskas sukuriama iš esamų resursų. Intensyvios priežiūros reikalaujantys želdiniai parke sudaro itin nedidelį procentą parko teritorijos. Didžioji dalis želdinių yra gamtinio dizaino, ekstensyvios priežiūros.

 


7 gruodžio, 2022

Lentvario miesto biblioteka 2022 m. vykdė projektą „Interaktyvus Lentvaris QR“. Projekto tikslas – sukurti interaktyvų Lentvario miesto objektų žemėlapį, kuris […]

1 gruodžio, 2022

Sparčiai besikeičiantis sostinės Šnipiškių rajonas pasižymi kontrastais – jame ir aukščiausi Vilniaus dangoraižiai, ir šalia – medinė nuosavų namų architektūra. […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

23 lapkričio, 2022

Kiekviena moteris svajoja apie gražų, lygų, švytintį, raukšlių kuo mažiau išvagotą veidą bei kaklą. Miego trūkumas, stresas, prasta mityba, žalingas […]

23 lapkričio, 2022

Vilnius plečia gatvių pavadinimus paaiškinančių lentelių tinklą. Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti […]

22 lapkričio, 2022

Vilniaus savivaldybė skelbia sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, sporto renginiams bei inventoriui ar įrangai įsigyti, atranką. Šiemet Savivaldybė sporto […]

Europos chorų asociacijos generalinė sekretorė Sonja Greiner, Ieva Krivickaitė, Silvija Pročkytė (Iš kairės) / Organizatorių nuotr.
22 lapkričio, 2022

Novi Sad mieste, Serbijoje, savaitgalį vyko Europos chorų asociacijos Generalinė asamblėja, kurios metu oficialiai paskelbta, kad sekančiai organizacijos Asamblėjai pasirinktas […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
18 lapkričio, 2022

Pasitikdamas artėjantį žiemos švenčių sezoną, Vilnius kviečia į tradicinį konkursą „Kuriu Kalėdų nuotaiką Vilniuje 2022″. Šių metų tema – jaukios […]

Šnipiškės
18 lapkričio, 2022

Vilnius – viena sparčiausiai besikeičiančių Europos sostinių. Dinamiški pokyčiai reiškia vis darnesnį judumą, daugiau atvirų, žalių ir gyvybingų viešųjų erdvių. […]

16 lapkričio, 2022

Šiandien Vilniaus Taryba atnaujino 2018 metais patvirtintą ilgalaikį (iki 2030 m.) Vilniaus miesto darnaus judumo planą (VMDJP), kuris keičia gyventojų […]

16 lapkričio, 2022

Sostinė plečia nemokamai viešuoju transportu keliaujančių vilniečių ratą – nuo šiol tokią galimybę turės socialines paslaugas teikiančių ir kultūros įstaigų […]

16 lapkričio, 2022

Aplink Vilniaus miesto savivaldybę vystomi perspektyviniai seniūnijų centrai, kuriuose numatomas reikšmingas urbanizacijos procesas. Viena unikaliausių savo lokacija ir istorija teritorijų […]

„8 Festival“ akimirka Lunatikų nuotrauka - R. Šeškaitis
15 lapkričio, 2022

Geros naujienos ir džiugi žinia Lietuvos muzikos industrijai – šiais metais Lukiškių kalėjime pirmą kartą vykęs festivalis „8 Festival“ nominuotas […]

Saulius Žiūros nuotr.
12 lapkričio, 2022

Sostinės Vingio parke įrengti du nauji stendai, kurie suteikia informacijos visiems lankytojams pagal jų individualius poreikius. Tai pirmieji viešosios erdvės […]

LGGRTC nuotr.
4 lapkričio, 2022

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Gelvonų ir Musninkų miestelių bendruomenėmis, įrengė informacinus stendus „Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus […]

1 lapkričio, 2022

Kai krenta spalvoti lapai ir pasitinka pats rudens vidurys, kai pradeda ankščiau temti ir norisi jaukių vakarų, gerų emocijų ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
28 spalio, 2022

Per mažiau nei dvejus metus sostinėje iškilo modernus 1,8 tūkst. kv. m Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės priestatas su 87 lovomis, dviejų […]

28 spalio, 2022

Vilniaus Pilaitės bendruomenė susirūpino, kad tiesiant dviračių taką Pilaitės prospekto ir Elbingo gatvių sankryžoje bus pašalinta prieš 40 metų pasodinta […]

27 spalio, 2022

Pavasarį Vilnius pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 m. įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir sieks iki minimumo sumažinti […]