2 rugpjūčio, 2022
Structum

Apleistoje Širvintų pakrantėje – idėja daugiafunkcinei žaliajai infrastruktūrai

Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. palei Širvintos upės pakrantę iki Zibalų g. tilto, tai – natūralios gamtos teritorija mieste. Mieste, kur kitos viešosios erdvės sutvarkytos steriliai, taikant „pilkosios“ infrastruktūros principus, nepaliekant natūralių gamtos buveinių.

Kraštovaizdžio architektės Sandra Kanapeckaitė ir Dalia Lukoševičienė nusprendė jog ši apleista Širvintų erdvė galėtų būti įveiklinta ir tapti daugiafunkcine žaliąja infrastruktūra. Savo idėją architektės pristatė nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“.

Šiandien upės pakrantė šioje miesto teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Pritaikius žaliosios infrastuktūros principus, išsiplečia miesto žaliosios zonos naudojimo kryptys – miestas kur gamta yra strateginis turtas, gali tapti prieinamas kiekvienam. Upės žemupys gali tapti kasdieniu mėgstamu gyventojų maršrutu.

„Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra užmezgę ryšius. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms. Projekto uždavinys – vadovaujantis darnos, tvarumo ir išmanumo principais pateikti teritorijos sutvarkymo viziją“, – sako S.Kanapeckaitė ir D.Lukoševičienė.

Ko reikia šiuolaikiniam išmaniajam miestui?

Šiuolaikiniame –išmaniajame mieste turi būti kuriamas žalias karkas, t.y. žaliosios teritorijos jungiamos tarpusavyje sudarant didelio mastelio žaliąją erdvę – „žalią koridorių“. Tokia išmaniojo miesto žalioji erdvė:

  1. Turi užtikrinti tvarias sąlygas visiems gamtos komponentams, taikant minimalią ir
    mechanizuotą priežiūrą.
  2. Be aiškiai išreikštos (apribotos) funkcinės paskirties
  3. Turi būti lengvai pasiekiama, švari ir saugi,
  4. Užtikrinti tranzito funkciją

Pasirenkamos kryptys – kuriant pasirinktos teritorijos maršrutus atsižvelgti į galimybę sujungti žaliąsias erdves palei upę į vieną maršrutą, taip būtų taikoma „paskirstyto miesto“ koncepcija – naikinamas epicentrinis, hierarchinis miesto viešosios erdvės pobūdis. Siekiama pirmiausiai atskleisti jau esamų teritorijos erdvių daugiasluoksnį potencialą, paprastais, tvariais sprendimais.

Naujosios Širvintų pakrantės projektavimo darbai prasidėjo išsamia analize, kurios metu buvo gilinimąsi į nagrinėjamos teritorijos kontekstą, atliekamą teritorijos funkcinė analizė, galimybių studija. Tuomet parengtas teritorijos galimybių studijų rezultatas aptariamas su savivaldybės atstovais. Šiuo pagrindu siūloma teritorijos sutvarkymo – įveiklinimo vizija.

Projekto autorės pasakoja, kad pasirinktoje natūralios gamtos teritorijoje galima stebėti tobulas gamtos savireguliacijos funkcijos, todėl ypač reikalinga infrastruktūra gamtos stebėjimui (patogi visiems bendruomenės nariams), neardant/netrikdant esamų gamtos procesų.

Funkcinė ir erdvinė koncepcija

Pagrindinis darbas tvarkant teritoriją yra suformuoti reljefą taip, kad takų ir poilsio erdvių tinklas būtų neužliejamose plotuose, o pasyviai naudojami plotai būtų žemesniame aukštyje ir potvynių metu būtų užliejami, todėl intensyviai naudojami plotai įrengiami ant pylimų su tolygiai nuožulnėjančiais šlaitais. „Aukščiausia pylimo dalis įrengiama iš substrato mišinio, kurį sudaro 80 proc. sijotas žvyras be molio priemaišų ir 20 proc. vietinė žemė (humusinis dirvos sluoksnis). Visas pylimas apsėjamas specialiu šiam parkui ir šiai situacijai sukurtu žolių mišiniu. Tai yra tvirta ir žalia danga (žaliatakis), tinkama neintensyviems ar vidutinio intensyvumo pėsčiųjų srautams.

Tokių takų tinklas tankiai išraizgytas po visą parką ir savo ornamentika primena pievoje ar rugiuose žvėrių išbraidytus takus – brydes. Vienur jie yra siauri, kitur išplatėja, raizgosi ir vingiuoja per įvairias, skirtingo mikroklimato (skirtingas saulės apšviestumas, skirtingas skersvėjuotumas ir pan.) paupio vietas. Tokių takų ir aikštelių funkcija yra neapibrėžta, nėra jokių aiškių nuorodų, ką žmonės ten turi veikti. Tai – svarbi sąlyga sukurti daugiafunkcines parko erdves. Daugiafunkciškumas – viena iš dviejų pagrindinių parko erdvinių savybių.

Kita svarbi parko erdvių savybė – harmoningumas. Užliejami plotai vienur suformuoja seklius, kitur gilesnius reljefo pažemėjimus. Jie yra apsėti specialių žolių ir žydinčių augalų mišiniu iš mažiausiai 40 skirtingų augalų rūšių, sutinkamų natūraliuose mažiau ir daugiau šlapiose Lietuvos pievose. Tai yra nuolat žydintys, estetinį pasigėrėjimą teikiantys želdiniai. Čia kuriasi didelė įvairovė gyvių, mezgasi ir įsitvirtina tvarūs tarpusavio ryšiai. Be žydinčių pievų ne mažiau svarbus yra kitas želdynų tipas – krūmynai. Esami krūmynai atnaujinami, genint senus, papildant naujais krūmais, įvedant papildomas rūšis. Dalies esamų krūmynų atsisakoma. Šių želdynų pagalba sukuriami tokie kraštovaizdžio elementai kaip „vartai“, „vidiniai kambariai“ ir pan. Tai žadina parko lankytojų smalsumą, kūrybiškumą, teikia pavėsį. Krūmynai pritraukia papildomas grupes mikroorganizmų, grybų, gyvūnų, paukščių.

Pavieniai medžiai ir gojeliai – dar viena svarbi želdynų grupė, išplečianti galimybes sukurti pilną skirtingo mikroklimato erdvių spektrą. Kaip ir krūmai jie čia yra svarbūs kaip žalios „užuolaidos“, nes aplink parką yra vizualinių taršų. Medžiai yra namai ir maistas daugybei rūšių. Būtina parko teritorija papildyti naujais medžiais, išsaugoti senus. Išsaugant skirtingą drėgmės rėžimą, sukuriama visapusiška įvairovė. Tai ir sukuria harmoningos aplinkos atmosferą“, –  teigiama projekto aprašyme.

Transporto ir pėsčiųjų takų sprendimai

Į parką patenkama iš Totorių gatvės, Nepriklausomybės aikštės, Ukmergės gatvės ir Kalnalio gatvės. Pietinėje upės kranto pusėje yra įrengta tanki žaliatakių sistema. Per Beržės upelį galima pereiti esamu taku su upelio vandens pralaida ir dviem tilteliais. Iš pietinio į šiaurinį upės krantą galima pereiti beždžionių tiltu, suprojektuotu arčiau Zibolų gatvės, ir dviem tiltais keltais. Šiaurinį upės krantą sudaro status šlaitas (arčiau Totorių gatvės) ir šlapynės. Čia dominuoja mediniai takai ant pontonų ar polių. Takai įrengti ir skardžio viršuje, ir apačioje šalia upės. Nepertraukiamų takų sistema sudaro žiedinius maršrutus, pasižyminčius skirtingais potyriais. Dviračiai parke naudojami kaip atvykimo/ išvykimo transporto priemonė. Parke įrengta nemažai dviračių parkingų. Naujas automobilių parkingas projektuojamas teritorijoje ties Ukmergės ir Zibalų gatvių sankryža.

Žalieji ir tvarūs sprendimai

Potvynių valdymui pritaikyta miesto kempinės koncepcija. Tai padeda ne tik spręsti potvynio-atoslūgio sukeliamus neigiamus padarinius, bet ir atkurti/ išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines bei bioįvairovę ir sukurti tikrai gražias erdves žmonėms. Pagrindiniai parko takai žaliatakiai yra laidūs vandeniui, įrengti naudojant gamtinius Lietuvos resursus, yra apželdinti žole. Pagrindinis parko tvarkymo darbas yra reljefo performavimas. Tam nenaudojamas vežtinis gruntas. Viskas sukuriama iš esamų resursų. Intensyvios priežiūros reikalaujantys želdiniai parke sudaro itin nedidelį procentą parko teritorijos. Didžioji dalis želdinių yra gamtinio dizaino, ekstensyvios priežiūros.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 rugpjūčio, 2022

022-ieji yra paskelbti jaunimo ir savanorystės metais ir tai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir problemas Lietuvoje, […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų parke, nuo šiol stovės greta Verkių autobusų parko. 2025 metais autobusų parką […]

Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

Dalios Bagdžiuvienės nuotr.
11 rugpjūčio, 2022

Lentvario miesto biblioteka vykdo projektą „Interaktyvus Lentvaris QR“. Šio projekto idėja – sukurti interaktyvų Lentvario miesto objektų žemėlapį. Viena iš […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
11 rugpjūčio, 2022

Artėjant mokslo metų pradžiai nedaug uždirbančios sostinės šeimos jau gali teikti prašymus 92 eurų paramai mokinio reikmenims. Rugpjūčio pradžios duomenimis […]

11 rugpjūčio, 2022

Buvusiame Petro Cvirkos skvere pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Kartu su šių metų gegužę vykusių kūrybinių dirbtuvių dalyviais buvo sutarta, kaip […]

11 rugpjūčio, 2022

Tradiciškai per Žolinę Lietuvoje pinami vainikai, skinamos ir šventinamos žolynų puokštės. Vilniečiai per šią šventę dar galės pasigrožėti miesto pievų […]

Prezidentūros nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį lankėsi Vilniaus rajone įsikūrusioje lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje „Virtualioji istorija. Senosios Lietuvos sostinės“. Jau septintą […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
9 rugpjūčio, 2022

Tau rūpi, kokiame mieste gyveni? Nori kurti savo aplinką kartu su specialistais? Rūpiniesi miesto medžiais ir nori matyti savo miestą […]

8 rugpjūčio, 2022

Lietuvos viešosios bibliotekos – puiki vieta ukrainiečiams susiburti, susipažinti su vietos bendruomene, sužinoti naujienas, susirasti darbą, kitą reikalingą informaciją ar […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
8 rugpjūčio, 2022

Infliacija ir siekis užtikrinti sveiką mitybą ugdymo įstaigose lėmė vaikų maitinimo įkainių ugdymo įstaigose pasikeitimus. Nauji įkainiai savivaldybės ikimokyklinio ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 rugpjūčio, 2022

Dviračių ir paspirtukų neturintiems kur palikti sostinės gyventojams Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose bus įrengta 18 saugyklų. Pirmojo etapo metu […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 rugpjūčio, 2022

Vilniaus gatvėse A+ juostų tinklas driekiasi jau daugiau kaip 36 kilometrus. Naujausia juosta įrengta vienoje judriausių sostinės vietų – Kalvarijų […]

25 liepos, 2022

Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Active Vilnius“ Naujojoje Vilnioje įrengs visiškai naują riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parką. Numatyta, kad […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
15 liepos, 2022

Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
12 liepos, 2022

Sovietmečiu laiptų statyboms barbariškai panaudoti žydų antkapiai ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo pagaliau bus deramai sutvarkyti – šiandien prasidėjo […]

11 liepos, 2022

Tiltų kaimas mini 245-uosius metus. Metai skaičiuojami nuo 1777 m., kuomet pirmą kartą 7 sodybos su 50 gyventojų buvo paminėti […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
4 liepos, 2022

700-ąjį Vilniaus jubiliejų sostinės gyventojai ir svečiai pasitiks meno iniciatyvų pripildytame mieste. Kultūros rėmimo programų projektų konkurso antrajame etape patvirtinta […]

4 liepos, 2022

Lentvario miesto biblioteka vykdo naują projektą – „Interaktyvus Lentvaris QR“, kurio tikslas – sukurti interaktyvų Lentvario miesto objektų žemėlapį, o […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
30 birželio, 2022

Vis augantis Vilnius kompleksiškai sprendžia pedagogų trūkumo iššūkius: sostinės Taryba komitetuose svarstys naują motyvacinę priemonę – skirti papildomą kasmėnesinę 300 […]