2 rugpjūčio, 2022
Structum

Apleistoje Širvintų pakrantėje – idėja daugiafunkcinei žaliajai infrastruktūrai

Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. palei Širvintos upės pakrantę iki Zibalų g. tilto, tai – natūralios gamtos teritorija mieste. Mieste, kur kitos viešosios erdvės sutvarkytos steriliai, taikant „pilkosios“ infrastruktūros principus, nepaliekant natūralių gamtos buveinių.

Kraštovaizdžio architektės Sandra Kanapeckaitė ir Dalia Lukoševičienė nusprendė jog ši apleista Širvintų erdvė galėtų būti įveiklinta ir tapti daugiafunkcine žaliąja infrastruktūra. Savo idėją architektės pristatė nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“.

Šiandien upės pakrantė šioje miesto teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Pritaikius žaliosios infrastuktūros principus, išsiplečia miesto žaliosios zonos naudojimo kryptys – miestas kur gamta yra strateginis turtas, gali tapti prieinamas kiekvienam. Upės žemupys gali tapti kasdieniu mėgstamu gyventojų maršrutu.

„Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra užmezgę ryšius. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms. Projekto uždavinys – vadovaujantis darnos, tvarumo ir išmanumo principais pateikti teritorijos sutvarkymo viziją“, – sako S.Kanapeckaitė ir D.Lukoševičienė.

Ko reikia šiuolaikiniam išmaniajam miestui?

Šiuolaikiniame –išmaniajame mieste turi būti kuriamas žalias karkas, t.y. žaliosios teritorijos jungiamos tarpusavyje sudarant didelio mastelio žaliąją erdvę – „žalią koridorių“. Tokia išmaniojo miesto žalioji erdvė:

  1. Turi užtikrinti tvarias sąlygas visiems gamtos komponentams, taikant minimalią ir
    mechanizuotą priežiūrą.
  2. Be aiškiai išreikštos (apribotos) funkcinės paskirties
  3. Turi būti lengvai pasiekiama, švari ir saugi,
  4. Užtikrinti tranzito funkciją

Pasirenkamos kryptys – kuriant pasirinktos teritorijos maršrutus atsižvelgti į galimybę sujungti žaliąsias erdves palei upę į vieną maršrutą, taip būtų taikoma „paskirstyto miesto“ koncepcija – naikinamas epicentrinis, hierarchinis miesto viešosios erdvės pobūdis. Siekiama pirmiausiai atskleisti jau esamų teritorijos erdvių daugiasluoksnį potencialą, paprastais, tvariais sprendimais.

Naujosios Širvintų pakrantės projektavimo darbai prasidėjo išsamia analize, kurios metu buvo gilinimąsi į nagrinėjamos teritorijos kontekstą, atliekamą teritorijos funkcinė analizė, galimybių studija. Tuomet parengtas teritorijos galimybių studijų rezultatas aptariamas su savivaldybės atstovais. Šiuo pagrindu siūloma teritorijos sutvarkymo – įveiklinimo vizija.

Projekto autorės pasakoja, kad pasirinktoje natūralios gamtos teritorijoje galima stebėti tobulas gamtos savireguliacijos funkcijos, todėl ypač reikalinga infrastruktūra gamtos stebėjimui (patogi visiems bendruomenės nariams), neardant/netrikdant esamų gamtos procesų.

Funkcinė ir erdvinė koncepcija

Pagrindinis darbas tvarkant teritoriją yra suformuoti reljefą taip, kad takų ir poilsio erdvių tinklas būtų neužliejamose plotuose, o pasyviai naudojami plotai būtų žemesniame aukštyje ir potvynių metu būtų užliejami, todėl intensyviai naudojami plotai įrengiami ant pylimų su tolygiai nuožulnėjančiais šlaitais. „Aukščiausia pylimo dalis įrengiama iš substrato mišinio, kurį sudaro 80 proc. sijotas žvyras be molio priemaišų ir 20 proc. vietinė žemė (humusinis dirvos sluoksnis). Visas pylimas apsėjamas specialiu šiam parkui ir šiai situacijai sukurtu žolių mišiniu. Tai yra tvirta ir žalia danga (žaliatakis), tinkama neintensyviems ar vidutinio intensyvumo pėsčiųjų srautams.

Tokių takų tinklas tankiai išraizgytas po visą parką ir savo ornamentika primena pievoje ar rugiuose žvėrių išbraidytus takus – brydes. Vienur jie yra siauri, kitur išplatėja, raizgosi ir vingiuoja per įvairias, skirtingo mikroklimato (skirtingas saulės apšviestumas, skirtingas skersvėjuotumas ir pan.) paupio vietas. Tokių takų ir aikštelių funkcija yra neapibrėžta, nėra jokių aiškių nuorodų, ką žmonės ten turi veikti. Tai – svarbi sąlyga sukurti daugiafunkcines parko erdves. Daugiafunkciškumas – viena iš dviejų pagrindinių parko erdvinių savybių.

Kita svarbi parko erdvių savybė – harmoningumas. Užliejami plotai vienur suformuoja seklius, kitur gilesnius reljefo pažemėjimus. Jie yra apsėti specialių žolių ir žydinčių augalų mišiniu iš mažiausiai 40 skirtingų augalų rūšių, sutinkamų natūraliuose mažiau ir daugiau šlapiose Lietuvos pievose. Tai yra nuolat žydintys, estetinį pasigėrėjimą teikiantys želdiniai. Čia kuriasi didelė įvairovė gyvių, mezgasi ir įsitvirtina tvarūs tarpusavio ryšiai. Be žydinčių pievų ne mažiau svarbus yra kitas želdynų tipas – krūmynai. Esami krūmynai atnaujinami, genint senus, papildant naujais krūmais, įvedant papildomas rūšis. Dalies esamų krūmynų atsisakoma. Šių želdynų pagalba sukuriami tokie kraštovaizdžio elementai kaip „vartai“, „vidiniai kambariai“ ir pan. Tai žadina parko lankytojų smalsumą, kūrybiškumą, teikia pavėsį. Krūmynai pritraukia papildomas grupes mikroorganizmų, grybų, gyvūnų, paukščių.

Pavieniai medžiai ir gojeliai – dar viena svarbi želdynų grupė, išplečianti galimybes sukurti pilną skirtingo mikroklimato erdvių spektrą. Kaip ir krūmai jie čia yra svarbūs kaip žalios „užuolaidos“, nes aplink parką yra vizualinių taršų. Medžiai yra namai ir maistas daugybei rūšių. Būtina parko teritorija papildyti naujais medžiais, išsaugoti senus. Išsaugant skirtingą drėgmės rėžimą, sukuriama visapusiška įvairovė. Tai ir sukuria harmoningos aplinkos atmosferą“, –  teigiama projekto aprašyme.

Transporto ir pėsčiųjų takų sprendimai

Į parką patenkama iš Totorių gatvės, Nepriklausomybės aikštės, Ukmergės gatvės ir Kalnalio gatvės. Pietinėje upės kranto pusėje yra įrengta tanki žaliatakių sistema. Per Beržės upelį galima pereiti esamu taku su upelio vandens pralaida ir dviem tilteliais. Iš pietinio į šiaurinį upės krantą galima pereiti beždžionių tiltu, suprojektuotu arčiau Zibolų gatvės, ir dviem tiltais keltais. Šiaurinį upės krantą sudaro status šlaitas (arčiau Totorių gatvės) ir šlapynės. Čia dominuoja mediniai takai ant pontonų ar polių. Takai įrengti ir skardžio viršuje, ir apačioje šalia upės. Nepertraukiamų takų sistema sudaro žiedinius maršrutus, pasižyminčius skirtingais potyriais. Dviračiai parke naudojami kaip atvykimo/ išvykimo transporto priemonė. Parke įrengta nemažai dviračių parkingų. Naujas automobilių parkingas projektuojamas teritorijoje ties Ukmergės ir Zibalų gatvių sankryža.

Žalieji ir tvarūs sprendimai

Potvynių valdymui pritaikyta miesto kempinės koncepcija. Tai padeda ne tik spręsti potvynio-atoslūgio sukeliamus neigiamus padarinius, bet ir atkurti/ išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines bei bioįvairovę ir sukurti tikrai gražias erdves žmonėms. Pagrindiniai parko takai žaliatakiai yra laidūs vandeniui, įrengti naudojant gamtinius Lietuvos resursus, yra apželdinti žole. Pagrindinis parko tvarkymo darbas yra reljefo performavimas. Tam nenaudojamas vežtinis gruntas. Viskas sukuriama iš esamų resursų. Intensyvios priežiūros reikalaujantys želdiniai parke sudaro itin nedidelį procentą parko teritorijos. Didžioji dalis želdinių yra gamtinio dizaino, ekstensyvios priežiūros.

 


28 kovo, 2023

Kovo 25-oji yra gandrų sugrįžimo diena. Tai – iškilmingiausio ir didžiausio Lietuvos paukščio parskridimo iš tolimos kelionės šventė, vadinama Gandrinėmis!  […]

26 kovo, 2023

Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena! Lentvario bibliotekoje ta proga įvyko parodos apie gamtininką, biologą Tadą Ivanauską pristatymas.  2022 m. minėjome profesoriaus […]

23 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė kartu su gyventojais planuoja vieno didžiausių Naujamiesčio kvartalo pertvarką – keisis teritorija tarp Naugarduko, Birželio 23-iosios ir Vytenio […]

Vytautės Ribokaitės nuotr.
23 kovo, 2023

Gidu po miestą gali būti ir eilėraštis. Naujausiame ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Poetinės Vilniaus plytos“ – 17 eilėraščius įkvėpusių vietų ir […]

Aleksandro Savickio nuotr.
23 kovo, 2023

Pačiame pavasario viduryje – balandžio 16-ą dieną – Vilniaus Vingio parke vyks tradicinis, jau devintasis bėgimas „Vilkų takais“ („Tropem Wilczym“), […]

20 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė rūpinasi, kad miesto gatvės būtų jaukios, pritaikytos pėstiesiems ir miesto gyvenimui. Iki vasaros gatvėse ir miesto erdvėse bus […]

20 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė artėjantį želdinimo sezoną planuoja pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui […]

Valdas Benkunskas su žmona Vismante. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
20 kovo, 2023

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Vilniaus mero rinkimus laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovas Valdas Benkunskas teigia santūriai […]

Sustok akimirksni zavingas. Saulius Sipaitis ir Vytautas Taukinaitis su Lentvario bibliotekos vedėja Kristina Serapiniene
17 kovo, 2023

Lentvario miesto biblioteka Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjo iškilmingai skambant gitarų garsams ir dainoms apie Tėvynę ir meilę, kurias iš […]

15 kovo, 2023

Vilnius vėl sulaukė didžiulio dėmesio nekilnojamojo turto parodoje MIPIM. Didžiausioje pasaulyje NT parodoje Kanuose sostinės meras Remigijus Šimašius šiandien atsiėmė […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
9 kovo, 2023

Septintą kartą rengiamame bendruomenių laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros veiklų konkurse 50 tūkst. eurų skirta 13-ai projektų. Visi jie dedikuoti […]

Nelegaliai nupjautas ąžuolas
9 kovo, 2023

Vilniaus miesto savivaldybė siekia apie dešimt kartų padidinti medžių atkuriamąją vertę. Ją atitinkančios kompensacijos miestui turėtų būti mokamos už visus […]

Vilniaus muziejus - Radvilaitės
9 kovo, 2023

Sostinės Tarybai pateiktas siūlymas Barboros Radvilaitės gatvėje, prie Bernardinų sodo, esančius istorinius Kirdiejų rūmus pagal panaudos sutartį be konkurso išnuomoti […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
9 kovo, 2023

XX a. penktajame dešimtmetyje duris atvėrusiam literatūriniam A. Puškino muziejui Vilniaus miesto taryba suteikė istorinio Markučių dvaro pavadinimą. „Vilniaus miesto […]

8 kovo, 2023

Lentvario miesto biblioteka kalendorinį pavasarį pasitiko su novelistės Eitvydės Pranevičienės knygos „Tango tyloje“ pristatymu. Rašytoja gimė 1961 m. Palemone, dar […]

7 kovo, 2023

Užregistruoti vaikus į mokyklas vilniečiai turi tris mėnesius – iki gegužės 31-osios. Tėvams nebūtina skubėti, kadangi prašymo pateikimo laikas neturi jokios […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
4 kovo, 2023

Upė grįžta į miestą – keliaujantieji į Kaziuko mugę kviečiami atkreipti dėmesį ir į pačioje mugės pradžioje, ties Seimo rūmais, […]

Eva Stonkevičienė. Vieno eksponato paroda
4 kovo, 2023

Žemaičių muziejus „Alka“ sveikina Vilnių su 700-uoju gimtadieniu ir pristato Vilniaus miesto panoraminį planą iš Georgo Brauno ir Franso Hogenbergo […]

28 vasario, 2023

Grafičiai daugumai asocijuojasi su paslapčiomis išterliotomis pastatų sienomis ir tvoromis. Tačiau ar žinote, kad Vilniuje yra 7 vietos, kur sienų […]

24 vasario, 2023

Kaip prieš metus, taip ir dabar – agresyvios karo fazės metinių dieną Vilniuje ir visų Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse […]