2 rugpjūčio, 2022
Structum

Apleistoje Širvintų pakrantėje – idėja daugiafunkcinei žaliajai infrastruktūrai

Širvintų miesto teritorija nuo Totorių g. palei Širvintos upės pakrantę iki Zibalų g. tilto, tai – natūralios gamtos teritorija mieste. Mieste, kur kitos viešosios erdvės sutvarkytos steriliai, taikant „pilkosios“ infrastruktūros principus, nepaliekant natūralių gamtos buveinių.

Kraštovaizdžio architektės Sandra Kanapeckaitė ir Dalia Lukoševičienė nusprendė jog ši apleista Širvintų erdvė galėtų būti įveiklinta ir tapti daugiafunkcine žaliąja infrastruktūra. Savo idėją architektės pristatė nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“.

Šiandien upės pakrantė šioje miesto teritorijoje yra nenaudojama, upė teka sąlyginai natūralia vaga. Pritaikius žaliosios infrastuktūros principus, išsiplečia miesto žaliosios zonos naudojimo kryptys – miestas kur gamta yra strateginis turtas, gali tapti prieinamas kiekvienam. Upės žemupys gali tapti kasdieniu mėgstamu gyventojų maršrutu.

„Šiuo metu šį maršrutą renkasi žvejai ir vaikai. Jie su upe, vandeniu, yra užmezgę ryšius. Šią galimybę reikia išryškinti, atskleisti ir kitoms gyventojų grupėms. Projekto uždavinys – vadovaujantis darnos, tvarumo ir išmanumo principais pateikti teritorijos sutvarkymo viziją“, – sako S.Kanapeckaitė ir D.Lukoševičienė.

Ko reikia šiuolaikiniam išmaniajam miestui?

Šiuolaikiniame –išmaniajame mieste turi būti kuriamas žalias karkas, t.y. žaliosios teritorijos jungiamos tarpusavyje sudarant didelio mastelio žaliąją erdvę – „žalią koridorių“. Tokia išmaniojo miesto žalioji erdvė:

  1. Turi užtikrinti tvarias sąlygas visiems gamtos komponentams, taikant minimalią ir
    mechanizuotą priežiūrą.
  2. Be aiškiai išreikštos (apribotos) funkcinės paskirties
  3. Turi būti lengvai pasiekiama, švari ir saugi,
  4. Užtikrinti tranzito funkciją

Pasirenkamos kryptys – kuriant pasirinktos teritorijos maršrutus atsižvelgti į galimybę sujungti žaliąsias erdves palei upę į vieną maršrutą, taip būtų taikoma „paskirstyto miesto“ koncepcija – naikinamas epicentrinis, hierarchinis miesto viešosios erdvės pobūdis. Siekiama pirmiausiai atskleisti jau esamų teritorijos erdvių daugiasluoksnį potencialą, paprastais, tvariais sprendimais.

Naujosios Širvintų pakrantės projektavimo darbai prasidėjo išsamia analize, kurios metu buvo gilinimąsi į nagrinėjamos teritorijos kontekstą, atliekamą teritorijos funkcinė analizė, galimybių studija. Tuomet parengtas teritorijos galimybių studijų rezultatas aptariamas su savivaldybės atstovais. Šiuo pagrindu siūloma teritorijos sutvarkymo – įveiklinimo vizija.

Projekto autorės pasakoja, kad pasirinktoje natūralios gamtos teritorijoje galima stebėti tobulas gamtos savireguliacijos funkcijos, todėl ypač reikalinga infrastruktūra gamtos stebėjimui (patogi visiems bendruomenės nariams), neardant/netrikdant esamų gamtos procesų.

Funkcinė ir erdvinė koncepcija

Pagrindinis darbas tvarkant teritoriją yra suformuoti reljefą taip, kad takų ir poilsio erdvių tinklas būtų neužliejamose plotuose, o pasyviai naudojami plotai būtų žemesniame aukštyje ir potvynių metu būtų užliejami, todėl intensyviai naudojami plotai įrengiami ant pylimų su tolygiai nuožulnėjančiais šlaitais. „Aukščiausia pylimo dalis įrengiama iš substrato mišinio, kurį sudaro 80 proc. sijotas žvyras be molio priemaišų ir 20 proc. vietinė žemė (humusinis dirvos sluoksnis). Visas pylimas apsėjamas specialiu šiam parkui ir šiai situacijai sukurtu žolių mišiniu. Tai yra tvirta ir žalia danga (žaliatakis), tinkama neintensyviems ar vidutinio intensyvumo pėsčiųjų srautams.

Tokių takų tinklas tankiai išraizgytas po visą parką ir savo ornamentika primena pievoje ar rugiuose žvėrių išbraidytus takus – brydes. Vienur jie yra siauri, kitur išplatėja, raizgosi ir vingiuoja per įvairias, skirtingo mikroklimato (skirtingas saulės apšviestumas, skirtingas skersvėjuotumas ir pan.) paupio vietas. Tokių takų ir aikštelių funkcija yra neapibrėžta, nėra jokių aiškių nuorodų, ką žmonės ten turi veikti. Tai – svarbi sąlyga sukurti daugiafunkcines parko erdves. Daugiafunkciškumas – viena iš dviejų pagrindinių parko erdvinių savybių.

Kita svarbi parko erdvių savybė – harmoningumas. Užliejami plotai vienur suformuoja seklius, kitur gilesnius reljefo pažemėjimus. Jie yra apsėti specialių žolių ir žydinčių augalų mišiniu iš mažiausiai 40 skirtingų augalų rūšių, sutinkamų natūraliuose mažiau ir daugiau šlapiose Lietuvos pievose. Tai yra nuolat žydintys, estetinį pasigėrėjimą teikiantys želdiniai. Čia kuriasi didelė įvairovė gyvių, mezgasi ir įsitvirtina tvarūs tarpusavio ryšiai. Be žydinčių pievų ne mažiau svarbus yra kitas želdynų tipas – krūmynai. Esami krūmynai atnaujinami, genint senus, papildant naujais krūmais, įvedant papildomas rūšis. Dalies esamų krūmynų atsisakoma. Šių želdynų pagalba sukuriami tokie kraštovaizdžio elementai kaip „vartai“, „vidiniai kambariai“ ir pan. Tai žadina parko lankytojų smalsumą, kūrybiškumą, teikia pavėsį. Krūmynai pritraukia papildomas grupes mikroorganizmų, grybų, gyvūnų, paukščių.

Pavieniai medžiai ir gojeliai – dar viena svarbi želdynų grupė, išplečianti galimybes sukurti pilną skirtingo mikroklimato erdvių spektrą. Kaip ir krūmai jie čia yra svarbūs kaip žalios „užuolaidos“, nes aplink parką yra vizualinių taršų. Medžiai yra namai ir maistas daugybei rūšių. Būtina parko teritorija papildyti naujais medžiais, išsaugoti senus. Išsaugant skirtingą drėgmės rėžimą, sukuriama visapusiška įvairovė. Tai ir sukuria harmoningos aplinkos atmosferą“, –  teigiama projekto aprašyme.

Transporto ir pėsčiųjų takų sprendimai

Į parką patenkama iš Totorių gatvės, Nepriklausomybės aikštės, Ukmergės gatvės ir Kalnalio gatvės. Pietinėje upės kranto pusėje yra įrengta tanki žaliatakių sistema. Per Beržės upelį galima pereiti esamu taku su upelio vandens pralaida ir dviem tilteliais. Iš pietinio į šiaurinį upės krantą galima pereiti beždžionių tiltu, suprojektuotu arčiau Zibolų gatvės, ir dviem tiltais keltais. Šiaurinį upės krantą sudaro status šlaitas (arčiau Totorių gatvės) ir šlapynės. Čia dominuoja mediniai takai ant pontonų ar polių. Takai įrengti ir skardžio viršuje, ir apačioje šalia upės. Nepertraukiamų takų sistema sudaro žiedinius maršrutus, pasižyminčius skirtingais potyriais. Dviračiai parke naudojami kaip atvykimo/ išvykimo transporto priemonė. Parke įrengta nemažai dviračių parkingų. Naujas automobilių parkingas projektuojamas teritorijoje ties Ukmergės ir Zibalų gatvių sankryža.

Žalieji ir tvarūs sprendimai

Potvynių valdymui pritaikyta miesto kempinės koncepcija. Tai padeda ne tik spręsti potvynio-atoslūgio sukeliamus neigiamus padarinius, bet ir atkurti/ išsaugoti augalų ir gyvūnų buveines bei bioįvairovę ir sukurti tikrai gražias erdves žmonėms. Pagrindiniai parko takai žaliatakiai yra laidūs vandeniui, įrengti naudojant gamtinius Lietuvos resursus, yra apželdinti žole. Pagrindinis parko tvarkymo darbas yra reljefo performavimas. Tam nenaudojamas vežtinis gruntas. Viskas sukuriama iš esamų resursų. Intensyvios priežiūros reikalaujantys želdiniai parke sudaro itin nedidelį procentą parko teritorijos. Didžioji dalis želdinių yra gamtinio dizaino, ekstensyvios priežiūros.

 


UAB „SCANIA Lietuva" nuotr.
17 balandžio, 2024

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien baigiamas 2023–2024 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas balandžio […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) prasidėjo Technologijų vystymo centro statybos, balandžio 9 dieną statybvietėje įkasta simbolinė laiko kapsulė. VCIIP […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
5 balandžio, 2024

Prieš keletą metų Naugarduko gatvėje pastatyti mobilūs kiemeliai atnaujinami ir bus perkelti į kitas miesto vietas. Du kiemeliai bus pastatyti […]

28 kovo, 2024

Trakų viešoji biblioteka lankytojus kvietė į lietuviško kino klasikos vakarą. Susirinkusiesiems renginio svečias – žymus lietuvių režisierius Raimundas Banionis – […]

28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

20 kovo, 2024

Kovo 14-osios pavakarę visus gimtosios kalbos mylėtojus Trakų viešoji biblioteka pakvietė į susitikimą su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
20 kovo, 2024

Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
19 kovo, 2024

Vilniuje – dar viena „kalbančio autobuso“ linija. Ausinių nuo šiol prireiks ir lipant į 6G autobusą. Keliaujant juo galima ne […]

19 kovo, 2024

Šalčininkų kraštas pasižymi nenašiomis, rūgščiomis dirvomis, kuriose sėti javus atrodo neturėtų būti itin palanku. Tačiau vis daugiau ten dirbančių žemdirbių […]

Vilniaus universiteto nuotr.
16 kovo, 2024

Kovo 15 d. jau antrąjį kartą Vilniaus universitete (VU) buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. VU Simono Daukanto kiemelyje aukščiausi valstybės vadovai, politikai, […]

14 kovo, 2024

Vis daugiau vilniečių laisvalaikį leidžiant atvirose ir uždarose sporto erdvėse, Vilniaus miesto savivaldybė didina paramą įvairių sporto iniciatyvų įgyvendinimui. Šiemet […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 kovo, 2024

Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Daugėja vietų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtuose darželiuose lietuvių kalba Vilniaus rajone. Šiandien atidarytas dar vienas modulinis darželio pastatas […]