sausio 31, 2020
Aplinkos ministro pavedimas stabdyti kirtimus Punios šile neveiksnus: iškirstos sveikos pušys

Valstybinių miškų urėdija oficialiu raštu nevyriausybininkams patvirtino, kad po Aplinkos ministro pažado visuomenei stabdyti kirtimus vertingiausioje Lietuvos sengirėje, kirtimai Punios šile visgi vyko ir jie nebuvo tik būtinieji sanitariniai, siekiant sustabdyti kinivarpų invaziją. Urėdija patvirtino, kad sėklų surinkimui kirto ir sveikas pušis.

„Iš vienos pusės, ministras pavedė stabdyti kirtimus (išskyrus būtinus sanitarinius ir ugdomuosius) apie tai garsiai pranešdamas visuomenei, iš kitos pusės – Aplinkos ministerijai pavaldi institucija (Valstybinė miškų tarnyba) po to priima sprendimą, jog reikia vykdyti ir kitus specialius kirtimus, kurie ministro kirtimų ribojimo pavedime nėra leidžiami. Toks sprendimas yra nutylimas, visuomenė nėra informuojama, atrodo, jog šie kirtimai prieštarauja ministro pavedimui.  Matant dabartinę situaciją, kai medžiai Punios šile toliau virsta, panašu, jog aplinkos ministro pažadas veikiau buvo viešųjų ryšių akcija nuraminti visuomenei nei realus siekis stabdyti kirtimus,” – situaciją apibendrina  Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų Žymantas Morkvėnas.

Pušys plynai kirstos kad pririnktų kankorėžių

Kaip paaiškėjo iš pateiktos medžiagos, visuomenininkų Punios šile pastebėtų sveikų pušų rietuvės – tai specialiųjų kirtimų padarinys. Valstybinė miškų urėdija informavo, jog šie kirtimai buvo vykdomi genetiniame medyne, o jų tikslas – paruošti sėklas medyno atkūrimui. Kitaip tariant, medžiai buvo iškirsti tam, kad čia būtų atkurtas medynas. Urėdija informavo, kad kirtimo metu buvo surinkta 75 kg pušies kankorėžių.

„Keista logika – medžius nukirto tam, kad surinktų kankorėžius medžių atsodinimui. Tokia logika vadovaujantis, norint nusiraškyti obuolių, reiktų nupjauti obelį. Tai demonstruoja atitinkamą požiūrį į mišką, į mūsų vertingiausią sengirę. Liūdna, jog apsiribojama matymu, jog ši giria – resursas, kurį savo patogumui galime nusipjauti, jei norime – susodinti į lysves. Visa tai primena rusų selekcininko Ivano Mičiūrino posakį  „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti”. – komentavo Ž. Morkvėnas.

Visuomenei neskelbtame susitikime tartasi dėl kirtimų išimčių

Visuomenininkams nuostabą kelia ir tai, kad Valstybinių miškų urėdija rašte mini visuomenei neskelbtą Aplinkos ministerijos susitikimą, kuriame buvo aptarti kirtimai Punios šile jau po minėto rugpjūčio mėn. K. Mažeikos pavedimo stabdyti kirtimus. „Argi ne keistai atrodo, kad rugpjūčio pradžioje ministras viešai garsiai pareiškia stabdąs kirtimus Punios šile, o po kelių savaičių visuomenei neskelbtame susitikime svarstomos kirtimų išimtys, kurios galimai prieštarauja ką tik paskelbtam pavedimui? Atrodo taip, tarsi visuomenei skelbiama tik tai, ką ji nori girdėti – juk net 15 000 žmonių reikalauja griežtesnės Punios šilo apsaugos -, o susitarimai dėl realių veiksmų sengirėje nutylimi,” – komentuoja Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė, judėjimo už Punios šilo išsaugojimą narė Rita Grinienė.

Reikalauja visų kirtimų uždraudimo

Visuomenininkų teigimu, situacija rodo, kad aplinkos ministro pavedimas nepatikimas ir neužtikrina Punios šilo sengirės apsaugos, todėl jie ragina taikyti aplinkosaugai įprastą atsargumo principą – stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile iki kol bus galutinai sutarta, kaip saugosime šią sengirę. Šiandien Aplinkos ministerijai nevyriausybinininkai išsiųstė 337 piliečių pasirašytą atvirą laišką, reikalaujantį stabdyti visus kirtimus iki kol Aplinkos ministerija suorganizuos įvairių suinteresuotų grupių diskusiją dėl tinkamos Punios šilo gamtinės ekosistemos apsaugos, ir bus užtikrinti teisiniai instrumentai, įpareigojantys laikytis sutartų gamtos apsaugos principų.

Punios šilo likimas taip pat sprendžiamas teisme. Vasario mėn. vyks antrasis teismo posėdis, kuriame Aplinkos ministerija dalyvaus kaip atsakovas. Vyriausybės Peticijų komisija yra paskelbusi, jog lauks teismo baigties ir tik tada skelbs savo sprendimą dėl peticijos, kurią pasirašė 15000 žmonių. Visuomenė gali prisidėti prie šio teismo proceso, skirdama norimo dydžio paramą puslapyje puniossilas.lt.

Share Button


balandžio 6, 2020

„Visi sutinkame su nuomone, kad po pandemijos sukeltos krizės pokyčių bus tiek versle, tiek ekonomikoje, tiek ir aplinkosaugoje. Šiuo sudėtingu […]

balandžio 6, 2020

Viruso sukeltos krizės kontekste Šiaurės Makedonijos prisijungimas prie NATO liko kažkaip beveik nepastebėtas. O jis svarbus ir geopolitiškai įdomus daugeliu […]

balandžio 2, 2020

Prieš kelias dienas kalbėdamiesi su pažįstamu vieningai sutarėme, kad, kaip mūsų tėvai laiką skaičiavo iki karo ir po karo, taip […]

balandžio 1, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vaizdo konferencijoje su strateginių sektorių atstovais aptarė valstybės pasirengimą užtikrinti patikimą Lietuvos vartotojų aprūpinimą […]

balandžio 1, 2020

Rusija Faktas: Referendumas dėl Konstitucijos pataisų, turėjęs įvykti balandžio 22 dieną, atidėtas. Diagnozė: Netiesa, kad virusas Putinui nekenkia – dar […]

kovo 31, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vaizdo konferencijoje su medikų atstovais aptarė medicinos darbuotojų darbo sąlygas koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio […]

kovo 30, 2020

Europos Parlamento (EP) nariai reikalauja, kad Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami COVID-19 tyrimai bei sukurti medicininiai produktai teisinėmis priemonėmis būtų […]

kovo 26, 2020

Žmonės reiškia nepasitenkinimą, pyksta ant ūkininkų, kad maisto produktų kainos kyla. Tuo tarpu ūkininkai šaukiasi pagalbos, nes koronaviruso krizės akivaizdoje […]

kovo 25, 2020

Į interneto erdvę persikeliant mokytojams ir vaikams gamtininkų sukurta nemokama jaunųjų gamtos reindžerių platforma sparčiai populiarėja. Per savaitę platformoje apsilankė […]

kovo 25, 2020

Europos Sąjunga Faktas: Video konferencijos pagalba pritarta pradėti ES narystės derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija Diagnozė: Nors visų galvoje […]