Aplinkos sergėtojai užčiuopė piktžaizdę ties Nemunu: pričiupti gamtos teršėjai
Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų tinklų sumažėjo daugiau nei perpus. Tačiau naujausias atvejis Vičiūnuose, Kruonio gatvėje, parodė, kad kova su teršėjais – dar nebaigta. Po patikrinimų paaiškėjo, kad vieno privataus sklypo savininko fekalijos patenka tiesiai į gruntą, netoli Nemuno vandenvietės. Maža to, teršėjai neteisėtai užsitvėrė valstybinę žemę.
Tiksinti ekologinė nelaimė
„Ne vienerius metus vykdomi patikrinimai davė apčiuopiamų rezultatų – teršėjų skaičių sumažinome perpus. Tačiau pasitaiko nė piršto nepajudinančių, liaudiškai tariant, „šūdžių“, kuriems teršti Kaune vis dar „patogu“. Tokių atvejų netoleruojame. Gyventojai turi du pasirinkimus: jungtis prie centralizuotų tinklų arba susitaikyti su nuolatiniais patikrinimais.
Džiaugiuosi, kad vis daugiau kauniečių rūpinasi ir gamta, ir šalia gyvenančiais kaimynais. O tai padaryti nėra sudėtinga – pakanka prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Daugelis, sulaukę patikrinimų, tai ir padaro. Miestas prie prisijungimo prisideda net ir finansiškai“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Šią savaitę jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda tikrino penkis adresus Kruonio gatvėje, tarp jų – ir potencialius pažeidėjus. Kontrolieriams kilo įtarimų dėl nesandarių šulinių ir nuotekų talpyklos, viename sklype užfiksavus didelį vandens suvartojimą, jo nepagrindžiant jokiais dokumentais. Netrukus blogiausias scenarijus pasitvirtino.
„Vietoje to, kad prisijungtų prie greta sklypo nutiestų centralizuotų nuotekų tinklų, pažeidėjas savo „turinį“ vamzdžiu leido tiesiai į gruntą, netoli Nemuno. Fekalijoms skirta talpa nebuvo sandari. Specialistai nustatys gamtai padarytą žalą“, – tikina Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Minėto sklypo savininkai pirmojo patikrinimo sulaukė kiek mažiau nei prieš metus. Tąkart nesugebėjus pateikti dokumentų, įrodančių nuotekų išvežimo faktą, skirtas įspėjimas ir taikyta administracinė atsakomybė. Anksčiau jiems siųsti raginimai prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Miesto turimais duomenimis, name nuotekos individualiai tvarkomos bent 20 metų.
Situacijai nesikeičiant, savivaldybė ėmėsi realių veiksmų – dar šią savaitę iš greta sklype esančių surinkimo šulinių pašalinta apie 10 kubinių metrų nuotekų. Sklypo savininkams siųsti pranešimai ir dėl nelegaliai pastatytos tvoros, ribojančios patekimą į valstybinę žemę. Ją pradėta ardyti penktadienį.
Situacija gerėja
Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai padidinto dėmesio sulaukė 2020-aisiais. Komisija iki šiol reguliariai vykdo planinius ir neplaninius patikrinimus.
Skaičiuojama, kad per penkerius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų sumažėjo nuo 4034 iki 1882.
„Pirmiausia potencialūs teršėjai sulaukia raštiško įspėjimo. Neretai nelegalūs atvejai piktavaliams baigiasi administracine atsakomybe. Fiksuota ir tokių atvejų, kai pažeidėjai valymo įrenginius įjungia vykstant patikrinimui“, – prideda Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė.
Nuosavų namų savininkai, iki šiol nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, privalo užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą: nuotekų talpos turi būti sandarios, būtina pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir tai patvirtinančiais dokumentais.
Skatina finansiškai
Siekiant dar didesnio proveržio šiam tikslui jau ne pirmus metus veikia Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Vien pernai tam numatyta savivaldybės parama siekė 400 tūkst. eurų.
Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa leidžia kauniečiams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1 500 Eur.
Jeigu reikalinga, numatytos lėšos ir nuotekų siurblio pirkimui bei montavimo darbams finansuoti. Vienam prietaisui įrengti gali būti skiriama iki 300 eurų.
Norintieji dalyvauti programoje, turi kreiptis į UAB „Kauno vandenys“ Techninį-projektų skyrių, (Aukštaičių g. 43). Informacija teikiama ir telefonu: +370 37 301888.
Išaiškinami kiti nelegalūs veiksmai
Atliekant aplinkosauginius ir kitus patikrinimus, išaiškinami ne tik teršėjai, bet ir nelegalūs statiniai valstybinėje žemėje, ribojantys ją tvora, gyvatvorėmis bei kitais želdiniais. Nuo metų pradžios tokius atvejus fiksuojančių Kauno seniūnijų specialistai pastebėjo apie 500 neatitikimų.
Po padidinamuoju stiklu atsidūrę sklypų savininkai artimiausiu metu sulauks įspėjimų pašalinti neteisėtai įrengtas tvoras, perkelti jas į savo teisėtą teritoriją arba imtis priemonių sutvarkyti neatitikimus, konsultuojantis su Kauno savivaldybės specialistais.
Informacija teikiama Kauno savivaldybės administracijos pastate Laisvės al. 96, nuo 9 iki 12 val. Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, prie pirmojo langelio.
