Aplinkosaugos reitingo rezultatai: pirmoje vietoje – Alytus, didžiausią pažangą pasiekė Raseinių rajono savivaldybė
Antradienį Aplinkos ministerijos organizuoto forumo „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai” metu buvo paskelbti Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingai.
Pirmąją vietą pagal 49 vertinimo rodiklius užėmė Alytaus miesto savivaldybė, surinkusi 68,67 balo. Panevėžio miesto savivaldybė su 66,64 balo liko antra, o Vilniaus miesto savivaldybė, atsilikusi vos keliomis dešimtosiomis, surinko 66,42 balo ir užėmė trečiąją vietą.
Didžiausią pažangą per metus pasiekė Raseinių rajono savivaldybė – ji iš 58-os vietos pakilo į 27-ą, surinkusi 43,69 balo iš 100.
Alytus – žaliausias Lietuvos miestas
Alytaus miesto savivaldybė pripažinta žaliausiu Lietuvos miestu – ji užėmė pirmąją vietą 2025 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge.
„Kas trečias alytiškis pasakytų, kad gyvena žaliame mieste. Mes rūpinamės miestu, jį kuriame ir puoselėjame. Gal ne visada viskas pasiseka, bet įdedame tikrai daug pastangų. Gautą prizą – pušelę – pasodinsime gražiausioje Alytaus vietoje – Jaunimo parke“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.
Alytus, iš ketvirtos vietos praėjusiais metais pakilęs į pirmąją, surinko 68,66 taško iš 100 galimų.
Įspūdingus rezultatus pasiekusi Dzūkijos sostinė šiemet pateko į pirmąjį trejetą net keliose srityse: atliekų ir žiediškumo (35,8), aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto (28,8), vandens kokybės (27,8) bei aplinkosauginio sąmoningumo (24,1). Alytaus savivaldybė kryptingai ir nuosekliai diegia inovacijas atliekų prevencijos bei aplinkos kokybės gerinimo srityse.
Panevėžio miestas nuolat patenka į geriausiųjų penketuką
Paskelbtame 2025 m. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge Panevėžio miesto savivaldybė pateko tarp žaliausių šalies savivaldybių, dar kartą patvirtindama savo lyderystę aplinkosaugos srityje. Nuo 2022 metų Panevėžys nuolat patenka į geriausiųjų penketuką, o praėjusiais metais buvo šio reitingo lyderis.
„Aplinkosaugos reitingo rezultatai – visų panevėžiečių nuoseklaus darbo ir sąmoningumo atspindys. Kryptingai įgyvendindami tvarumo sprendimus kuriame miestą, kuriame gera gyventi ir kuris rodo pavyzdį visai šaliai. Tai įkvepia dar labiau stiprinti Panevėžio, kaip darnaus miesto, kryptį”, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Šiemet Panevėžys surinko 66,64 balo iš 100 ir išsiskyrė atliekų ir žiediškumo, vandens kokybės bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse. Savivaldybėje nuosekliai organizuojamas maisto ir tekstilės atliekų surinkimas, o Tarybos sprendimu renginių prekyboje uždrausta naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kūrybiškumo centre „Pragiedruliai” kartą per mėnesį vyksta dirbtuvės vaikams ir paskaitos apie tvarų gyvenimo būdą bei madą.
Panevėžyje dviračių takai sudaro apie 25 proc. viso miesto kelių ilgio, prisidedant prie darnaus judumo tikslų. Savivaldybė remia aplinkosaugines iniciatyvas ir įtraukia bendruomenes į atliekų tvarkymo bei teritorijų planavimo procesus.
Miesto strateginiuose dokumentuose – 2021–2027 m. Panevėžio plėtros plane, Atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros veiksmų plane bei Tvarios energetikos ir klimato kaitos valdymo veiksmų plane – numatyti konkretūs veiksmai, padedantys mažinti taršą, skatinti žiedinę ekonomiką ir diegti atsinaujinančius energijos sprendimus.
Vilnius pirmauja aplinkos kokybės srityje
Vilnius lyderiauja aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto, vandens kokybės bei biologinės įvairovės srityse. Sostinėje atliekamas oro ir triukšmo monitoringas, įvertintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos įsteigtos tyliosios aglomeracijos ir gamtos zonos, o gyventojams lengvai prieinami interaktyvūs aplinkos kokybės žemėlapiai.
Vilniuje taip pat įgyvendinti reikšmingi paviršinių nuotekų sprendimai: atidaryta „Lietaus parko” 20 000 m³ kaupykla, Karoliniškių 50 000 m³ kaupykla, taip pat įrengti Sakalaičių g. ir Japoniško sodo tvenkiniai, naudojami kaip kaupyklos.
Sostinė yra viena iš nedaugelio savivaldybių, patvirtinusių pievų šienavimo pagal žydėjimo ciklus taisykles, kurios padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir vėsinti miestą karščio bangų metu.
Vilnius pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti Žalumo indeksą vertinant naujus statybos projektus.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2025 remiasi standartizuotu savivaldybių vertinimu pagal 49 kriterijus devyniose aplinkos politikos srityse – atliekos ir žiediškumas, energetika, statyba ir teritorijų planavimas, susisiekimas, klimato kaitos valdymas ir politika, aplinkos kokybė, prevencija ir komfortas, vandens kokybė, biologinė įvairovė ir kraštovaizdis bei aplinkosauginis sąmoningumas.
Didžioji dalis duomenų, atspindinčių savivaldybių parengtas strategijas ir taikomą praktiką, buvo surinkti, apklausiant savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais kiekybinių rezultatų ar kitais viešai skelbiamais rodikliais, buvo surinkti iš įvairių valstybinių įstaigų ir įmonių.
Su Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingu galima susipažinti čia.
