Apžvelgta 2025 m. pirmojo pusmečio miškų sanitarinė būklė
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimų užfiksuota 3387 ha plote. Tai yra beveik 13 procentų (arba 488 ha) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. (tuomet – 3876 ha). Didžiausią įtaką pažeidimų sumažėjimui turėjo mažesni žievėgraužio tipografo židiniai ir mažesniu mastu fiksuota elninių žvėrių daroma žala. Visgi, vėjo sukelta žala išaugo. Miško sanitarinės apsaugos priemonės buvo įgyvendintos 1949 ha plote.
Vabzdžių pažeidimai sudarė 1508 ha (45 % visų židinių) ir buvo pagrindinė fiksuotų miško pažeidimų dalis. Žalingiausias vabzdys – žievėgraužis tipografas, kurio padaryta žala užfiksuota 1377 ha plote. Čia sanitariniais kirtimais jau iškirsta apie 150 tūkst. ktm medienos. Palyginti su 2024 m. pirmuoju pusmečiu, šių kinivarpų židinių plotas sumažėjo trečdaliu (2024 m. – 2068 ha). Kazlų Rūdos, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse pažeidimai pasiekė stichinės nelaimės lygį – išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris viršijo 25 tūkst. m³. Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdoma žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad pirmosios generacijos skraidžiusių vabalų kiekis buvo perpus mažesnis nei pernykštis rekordinis lygis. Nepaisant to, kenkėjų gausumas išlieka labai didelis beveik visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus vakarinę šalies dalį. Todėl būtina ir toliau aktyviai aptikti, iškirsti ir šalinti šviežiai kenkėjų užpultas egles.
Medžių infekcinės ligos užfiksuotos 581 ha plote (17 % visų židinių). 18 ha židinių likviduota sanitariniais kirtimais. Didžiausi ligų židiniai tradiciškai apima drebulinės pinties pažeistus medynus (276 ha) bei džiūstančius uosynus (172 ha). Šakninė pintainė spygliuočių medynuose fiksuota 112 ha plote. Chroniškų ligų židinių pamažu mažėja – antrajam pusmečiui jų liko 544 ha.
Žvėrių padaryta žala siekia 449 ha (apie 13 % visų pažeidimų). Daugiausia žalos padarė elniniai žvėrys (413 ha), iš kurių briedžių padaryta žala fiksuota 223 ha plote. Žievė jaunuolynuose buvo nulaupyta 142 ha, o ūgliai želdiniuose ir žėliniuose – nukandžioti 47 ha plote.
Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų per pirmąjį 2025 m. pusmetį užregistruota 850 ha (ketvirtadalis visų židinių). Daugiausia (85 %) jų sukėlė vėjas – 721 ha plote. Šalnos pažeidė 89 ha, o gaisrai – 27 ha miško. Kitų abiotinių veiksnių žala buvo nežymi.
Per šį laikotarpį VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai atliko nemažai profilaktinių darbų miškų sanitarinei būklei gerinti:
– iškabino 4278 gaudykles žievėgraužiui tipografui,
– išdėstė 511 vilioklių plėšriesiems vabzdžiams,
– iškabino 8187 inkilus,
– išvalė 6909 anksčiau įkeltus inkilus,
– 155 ha želdinių/žėlinių aptvėrė tvora,
– iškasė duobeles pušiniams straubliukams gaudyti 385 ha plote,
– aptvėrė 307 skruzdėlynus,
– atrinko ir pažymėjo 881 uoksinį medį,
– stabdydami šakninės pinties plitimą, 14 ha plote po ugdomaisiais kirtimais karbamido tirpalu aptepė spygliuočių kelmus,
– 50 ha želdinių/žėlinių plote įrengė 38 stebyklas plėšriesiems paukščiams.
Iš viso darbai apėmė 1030 ha plotą.
2025 m. antrajame pusmetyje sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis prognozuojama 40 metų ir vyresniuose eglynuose, kur gali formuotis žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai. Ypač pavojingi bus vėjo pažeisti medynai, kur išverstos ar nulaužtos eglės nesutvarkytos laiku. Tokie medynai taps žievėgraužio tipografo plitimo vietomis.
