3 gruodžio, 2021
Asociacija „Gyvo Žalio“ | Monika Peldavičiūtė

Ar įvyks Nacionalinis miškų susitarimas?

Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiekė lūžio tašką iš jo traukiantis trečdaliui dalyvių. LR Aplinkos ministerijai nesugebėjus užtikrinti lygiavertiško visų dalyvių įtraukimo į bendrakūros procesą, gamtininkai, bendruomenės, nevyriausybininkai ir kiti nemedieninio sektoriaus atstovai stabdo dalyvavimą tolesniuose susitarimo etapuose. 

Praėjusią savaitę buvo viešai paskelbta Nacionalinė vizija dėl miškų. Deja, ši vizija neatspindi svarbiausių iškeltų idėjų ir pasiūlymų, kurie būtini, norint, kad Lietuvos miškų politika keistųsi ir iš tiesų žengtų žingsnį į priekį. 

„Šis procesas turi būti iš esmės peržiūrėtas, kitaip pasiektas susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius medienos interesus, o Žaliojo kurso ir aplinkosaugos ambicijos liks tik tuščiais pažadais. Stabdome dalyvavimą susitarime, nes miškams reikia pokyčių, o dabartiniame susitarimo procese vyrauja į medieną orientuota miško ekonomika. Paskelbta vizija yra vienpusiška, todėl jai pritarti negalime“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. 

Iš Nacionalinio miškų susitarimo traukiasi Bendruomenių, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Turizmo ir rekreacijos miškuose, Alternatyvi klimato kaitos grupės ir Nemedieninės miško ekonomikos aktyviausiai viziją formavę nariai.  

Miškų sektoriaus atvirumas ir įtrauktis į sprendimų priėmimą

„Turime konstatuoti, kad susitarimas žlunga ir jis negali būti laikomas nacionaliniu. Pateikėme ministerijai siūlymus, kaip padaryti viziją įtraukia ir atspindinčią nemedieninius interesus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Svarbu, kad vizijoje būtų užtikrintas bendruomenių įtraukimas, skaidrumas miškų valdyme ir galimybė bendruomenėms dalyvauti sprendimų priėmime“, – teigia Vokės bendruomenės atstovė Dr. Jurgita Rotomskienė. 

„Neužtenka pasakyti, kad miškai turi apimti 40 proc. Lietuvos teritorijos. Svarbu atsižvelgti į jų išdėstymą ir kokybę. Miškininkystė nėra vien miškininkų reikalas. Pirmiausiai miškas yra gyvenimo kokybės ir ekologinio stabilumo garantas, todėl į miškų planavimą turi būti įtrauktos visos susijusios grupės – ne tik miškininkai, bet ir kitų mokslinių krypčių atstovai, ekologai, kurortologai, geografai, sveikatos specialistai, etnologai ir kiti visuomenės atstovai“, – komentuoja Lietuvos geografų draugijos atstovas ir VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Dr. Ričardas Skorupskas.   

„Aplinkos ministras paminė savo žodį, jog kol vyks Nacionalinis miškų susitarimas, miškų politikoje nebus priimami jokie svarbūs sprendimai. Reikia paminėti, jog proceso metu, buvo priimti esminiai nutarimai, tokie kaip: padidinta pušynų kirtimo norma, pakeistos kirtimų taisyklės, kuriomis leidžiami plyni kirtimai šalia automagistralių ir nutarimas pertvarkyti Valstybinę miškų urėdiją į akcinę bendrovę.“ – pabrėžė asociacijos „Gyvo Žalio“ atstovė Monika Peldavičiūtė. 

Tvari ir etiška miškininkystė visuose miškuose

Visuomenininkai nesutinka su dabar siūlomu pramonės ir ministerijos kompromisu, jog jei saugomos teritorijos bus griežčiau saugomos, tai likusiuose miškuose turėtų būti intensyvinamas miškų naudojimas. 

„Lietuva per maža, visur gyvena žmonės, jog Lietuvoje dabar esančiuose 70 proc. ūkinių miškų būtų intensyvinama miškininkystė. Šioje ekologinės krizės akivaizdoje net ir ūkiniuose miškuose turi būti taikoma tausojanti ir etiška miškininkystė, o pačių ūkinių miškų iš principo mažėti “, – dėstė M. Peldavičiūtė ir kvietė bendruomenes ir piliečius išreikšti savo poziciją.  

“Miško kirtimai negali būti priemonė spręsti klimato kaitos iššūkius, klimato krizę spręsti reikia mažinant medienos išgavimą ir didinant brandžių miškų plotus, ten kaupiant anglį ir taip stiprinant visos ekosistemos atsparumą“, – antrino Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas. 

Ateities ekonomika – nemedieninių paslaugų ir produktų ekonomika

Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas akcentavo, jog „Dabartinis ūkininkavimas turi keistis, pereinant prie žalių darbo vietų ir persikvalifikuojant į nemedieninių produktų ir paslaugų ekonomiką. Valstybinis ir privatus miškų sektorius Lietuvoje šiuo metu pagrindinį pelną gaunantis iš žalingos aplinkai medienos išgavimo, visiškai neskatina ir nevysto nemedieninės ekonomikos, kuri užtikrintų šiuo metu didėjančių ekologinių, sveikatos, biologinės įvairovės krizių valdymą. 

Įgyvendinusi reikiamus pokyčius Lietuva galėtų tapti natūralių, klimato kaitai atsparių, sveikatinančių miškų žalioji sala. Šalis, kurianti biotechnologines, fitoterapines, mikologines, apiterapines inovacijas, turinti stiprius miško mokslo centrus, vystančius darnaus ūkininkavimo miškuose praktikas, mokančius apie ekologinę miškininkystę, miško įvairiapusę vertę ir taip teikianti didžiausią pridėtinę vertę žmonių ir gamtos sveikatai ir gerovei.“

Šiandien taip pat buvo išsiųstas oficialus kreipimasis į Seimo narius, kuriame pabrėžiama – jei nacionalinis miškų susitarimas toliau vyks be gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, NVO ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių pritarimo, toks susitarimas bus fiktyvus ir bevertis. 


17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]

10 rugpjūčio, 2022

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

.: užsidegęs kombainas gali sunaikinti ne tik derlių, bet ir netoliese esančius pastatus.
28 liepos, 2022

Alytaus rajono ūkininkai jau daugiau kaip savaitę dirba javapjūtės baruose.  Laukuose ūžia kombainai, kita technika. Kol kas rajone nefiksuota gaisrų […]

18 liepos, 2022

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, […]

18 liepos, 2022

Seniausia ir žinomiausia Lietuvoje aplinkosauginių ir natūralios gamtos atkūrimo iniciatyvų organizacija „Mes darom“ antrus metus iš eilės kviečia susiburti Baltijos […]

EP narys Bronis Ropė
15 liepos, 2022

Liepos 6 d. buvo padarytas žingsnis atgal – tamsi diena klimatui ir energijos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių. Deja, liberalų ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
15 liepos, 2022

Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir […]

2 liepos, 2022

Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos.  Tuo tarpu gyvenamojoje […]

1 liepos, 2022

Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai […]

1 liepos, 2022

Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose […]

10 birželio, 2022

Klaipėdos centre, krapnojant maloniam vasariniam lietučiui, penktadienį rinkosi tvaraus gyvenimo būdo entuziastai. Danės skvere Lietuvos jūrų muziejus jau antrą kartą […]

10 birželio, 2022

Penktadienį, Druskininkų savivaldybės kieme, buvo pristatyti 2 nauji elektriniai autobusai, kurie pradės darbą aptarnaujant viešojo transporto keleivius mieste. Tai yra […]

9 birželio, 2022

Minėdamas Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Baltijos aplinkos forumas praneša apie 5 kartus išplėstą Punios šilo teritoriją, kuriai suteiktas gamtinio rezervato […]

5 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, dalyvavo antrus metus iš eilės Prezidentūroje vykstančiame Žaliųjų idėjų festivalyje, […]

1 birželio, 2022

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje […]

S. Žiūros nuotr.
27 gegužės, 2022

Garsaus tarpukario Lietuvos karininko P. Lukšio vardu pavadinta judri gatvė tampa daug žalesnė. Penktadienį vilniečiai prie profesionalų pasodintų 75 medžių […]

12 gegužės, 2022

Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos būtų įtrauktos į Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas […]

Staffan Widstrand nuotr.
8 gegužės, 2022

„Tai tuomet siūlau pritarti kartu su protokoliniu sprendimu.“ – taip šiandien Vyriausybės posėdžiui pirmininkaujanti Ingrida Šimonytė patvirtino nutarimą, kuriuo didžiąją […]