3 gruodžio, 2021
Asociacija „Gyvo Žalio“ | Monika Peldavičiūtė

Ar įvyks Nacionalinis miškų susitarimas?

Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiekė lūžio tašką iš jo traukiantis trečdaliui dalyvių. LR Aplinkos ministerijai nesugebėjus užtikrinti lygiavertiško visų dalyvių įtraukimo į bendrakūros procesą, gamtininkai, bendruomenės, nevyriausybininkai ir kiti nemedieninio sektoriaus atstovai stabdo dalyvavimą tolesniuose susitarimo etapuose. 

Praėjusią savaitę buvo viešai paskelbta Nacionalinė vizija dėl miškų. Deja, ši vizija neatspindi svarbiausių iškeltų idėjų ir pasiūlymų, kurie būtini, norint, kad Lietuvos miškų politika keistųsi ir iš tiesų žengtų žingsnį į priekį. 

„Šis procesas turi būti iš esmės peržiūrėtas, kitaip pasiektas susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius medienos interesus, o Žaliojo kurso ir aplinkosaugos ambicijos liks tik tuščiais pažadais. Stabdome dalyvavimą susitarime, nes miškams reikia pokyčių, o dabartiniame susitarimo procese vyrauja į medieną orientuota miško ekonomika. Paskelbta vizija yra vienpusiška, todėl jai pritarti negalime“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. 

Iš Nacionalinio miškų susitarimo traukiasi Bendruomenių, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Turizmo ir rekreacijos miškuose, Alternatyvi klimato kaitos grupės ir Nemedieninės miško ekonomikos aktyviausiai viziją formavę nariai.  

Miškų sektoriaus atvirumas ir įtrauktis į sprendimų priėmimą

„Turime konstatuoti, kad susitarimas žlunga ir jis negali būti laikomas nacionaliniu. Pateikėme ministerijai siūlymus, kaip padaryti viziją įtraukia ir atspindinčią nemedieninius interesus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Svarbu, kad vizijoje būtų užtikrintas bendruomenių įtraukimas, skaidrumas miškų valdyme ir galimybė bendruomenėms dalyvauti sprendimų priėmime“, – teigia Vokės bendruomenės atstovė Dr. Jurgita Rotomskienė. 

„Neužtenka pasakyti, kad miškai turi apimti 40 proc. Lietuvos teritorijos. Svarbu atsižvelgti į jų išdėstymą ir kokybę. Miškininkystė nėra vien miškininkų reikalas. Pirmiausiai miškas yra gyvenimo kokybės ir ekologinio stabilumo garantas, todėl į miškų planavimą turi būti įtrauktos visos susijusios grupės – ne tik miškininkai, bet ir kitų mokslinių krypčių atstovai, ekologai, kurortologai, geografai, sveikatos specialistai, etnologai ir kiti visuomenės atstovai“, – komentuoja Lietuvos geografų draugijos atstovas ir VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Dr. Ričardas Skorupskas.   

„Aplinkos ministras paminė savo žodį, jog kol vyks Nacionalinis miškų susitarimas, miškų politikoje nebus priimami jokie svarbūs sprendimai. Reikia paminėti, jog proceso metu, buvo priimti esminiai nutarimai, tokie kaip: padidinta pušynų kirtimo norma, pakeistos kirtimų taisyklės, kuriomis leidžiami plyni kirtimai šalia automagistralių ir nutarimas pertvarkyti Valstybinę miškų urėdiją į akcinę bendrovę.“ – pabrėžė asociacijos „Gyvo Žalio“ atstovė Monika Peldavičiūtė. 

Tvari ir etiška miškininkystė visuose miškuose

Visuomenininkai nesutinka su dabar siūlomu pramonės ir ministerijos kompromisu, jog jei saugomos teritorijos bus griežčiau saugomos, tai likusiuose miškuose turėtų būti intensyvinamas miškų naudojimas. 

„Lietuva per maža, visur gyvena žmonės, jog Lietuvoje dabar esančiuose 70 proc. ūkinių miškų būtų intensyvinama miškininkystė. Šioje ekologinės krizės akivaizdoje net ir ūkiniuose miškuose turi būti taikoma tausojanti ir etiška miškininkystė, o pačių ūkinių miškų iš principo mažėti “, – dėstė M. Peldavičiūtė ir kvietė bendruomenes ir piliečius išreikšti savo poziciją.  

“Miško kirtimai negali būti priemonė spręsti klimato kaitos iššūkius, klimato krizę spręsti reikia mažinant medienos išgavimą ir didinant brandžių miškų plotus, ten kaupiant anglį ir taip stiprinant visos ekosistemos atsparumą“, – antrino Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas. 

Ateities ekonomika – nemedieninių paslaugų ir produktų ekonomika

Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas akcentavo, jog „Dabartinis ūkininkavimas turi keistis, pereinant prie žalių darbo vietų ir persikvalifikuojant į nemedieninių produktų ir paslaugų ekonomiką. Valstybinis ir privatus miškų sektorius Lietuvoje šiuo metu pagrindinį pelną gaunantis iš žalingos aplinkai medienos išgavimo, visiškai neskatina ir nevysto nemedieninės ekonomikos, kuri užtikrintų šiuo metu didėjančių ekologinių, sveikatos, biologinės įvairovės krizių valdymą. 

Įgyvendinusi reikiamus pokyčius Lietuva galėtų tapti natūralių, klimato kaitai atsparių, sveikatinančių miškų žalioji sala. Šalis, kurianti biotechnologines, fitoterapines, mikologines, apiterapines inovacijas, turinti stiprius miško mokslo centrus, vystančius darnaus ūkininkavimo miškuose praktikas, mokančius apie ekologinę miškininkystę, miško įvairiapusę vertę ir taip teikianti didžiausią pridėtinę vertę žmonių ir gamtos sveikatai ir gerovei.“

Šiandien taip pat buvo išsiųstas oficialus kreipimasis į Seimo narius, kuriame pabrėžiama – jei nacionalinis miškų susitarimas toliau vyks be gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, NVO ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių pritarimo, toks susitarimas bus fiktyvus ir bevertis. 


28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

20 kovo, 2024

Turto bankas, pasitelkdamas modulinės renovacijos būdą, pirmą kartą planuoja atnaujinti du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje. Pasak Turto banko, ne […]

20 kovo, 2024

Pasaulyje pirmaujančios kibernetinio saugumo sprendimų tiekėjos „Nord Security“ darbuotojai turi galimybę pasirinkti ir gauti lengvatą viešajam miesto transportui arba parkingui. Ketvirtadalis […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
19 kovo, 2024

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) praneša pateikusi skundą Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero […]

17 kovo, 2024

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo plėsti pirmos ir antros kategorijos miškus, tai yra gamtinių rezervatų, draustinių bei kitų […]

15 kovo, 2024

Penktadienį Ignalinos atominė elektrinė (IAE) pradėjo susitikimus su savivaldybėmis, su kuriomis spręs apie galimas vietas jų teritorijose palaidoti radioaktyviąsias atliekas. […]

15 kovo, 2024

Pradėjusi masišką automobilių parko elektrifikaciją „Telia“ Lietuvoje iškastinės kilmės degalų suvartojimą per penkerius metus sumažino daugiau kaip puse milijono litrų, […]

Vilniaus centre nukirstas ąžuolas. ELTA / Marius Morkevičius
14 kovo, 2024

UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės […]

14 kovo, 2024

Seimas atmetė prezidento veto dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje ir priėmė parlamentui grąžintą įstatymą be pakeitimų. Tokį sprendimą ketvirtadienį vykusio […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
8 kovo, 2024

Po atliktų žvalgymų Kauno rajone esančio Pakarklės miško dalyje užsimota eksploatuoti karjerą – kasti smėlį ir žvyrą. Tokie verslininkų planai […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

5 kovo, 2024

Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos […]

5 kovo, 2024

Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Aplinkos ministeriją dėl, jo nuomone, netinkamos Stelmužės ąžuolo priežiūros. Siekiant ginti […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]