17 kovo, 2016

Ar ministras išrašys veiksmingą receptą sveikatos apsaugai?

Darbą pradėjo naujas sveikatos apsaugos ministras. Kaip vieną iš esminių iššūkių ministras įvardija sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo trūkumą. Sveikatos apsaugai atseikėjame daugiau kaip 6 proc. BVP. Taip, galima sutikti, kad turtingos šalys skiria daugiau. Visgi, mūsų kaimynės šalys skiria panašią dalį kaip ir mes – Estija ir Latvija net mažiau – iki 6 proc., Lenkija – 6,7 proc. BVP. Faktas, kad kasmet sveikatos apsaugai išleidžiame vis daugiau. Prieš dešimtmetį privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetas siekė beveik 700 mln. eurų, šiais metais – daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Tačiau dvigubai didesnė suma neišsprendė nei eilių, nei mažų atlyginimų, nei kyšių problemų. Juk ne tik BVP dalis, bet ir daugelis kitų veiksnių, lemia gerą sveikatos apsaugą. Apie ką reikėtų diskutuoti ir kokius pokyčius pradėti įgyvendinti, siekiant sukurti geresnę sveikatos apsaugą?

Pritraukti daugiau privačių pinigų į sistemą. Visi sutaria, kad sveikatai reikia daugiau pinigų. Tačiau ne visi supranta, kad valstybės biudžetas ne bedugnis (juk pinigų taip greitai iš kažkur nepaimsi), kad būtų galima teikti nemokamas paslaugas visiems gyventojams, staigiai padidinti atlyginimus medikams ir pan. Jei tai būtų taip paprasta, dabar apie tai nekalbėtume. Ką daryti? Kitose šalyse sveikatos sistemoje sukasi žymiai daugiau privačių pinigų. Pats laikas juos įlieti į Lietuvos sveikatos sistemą. Reikia išnaikinti korupcinius vokelius ir juos pakeisti skaidriomis priemokomis. Atėjo laikas ir sudaryti palankias sąlygas žmonėms papildomai draustis privačiu sveikatos draudimu.

Racionaliau naudoti esamas lėšas. Pinigų kiekis – dar ne viskas. Svarbu, ir kaip jie panaudojami. Turime vieną didžiausių lovų ligoninėse skaičių Europoje. Tūkstančiui lietuvių tenka 7,6 lovos. Kitose šalyse šis rodiklis gerokai mažesnis: Latvijoje – 6, Estijoje – 5,6, Lenkijoje – 6,6, o Europos Sąjungos vidurkis – 5,4 lovos. Be to, net iki 80 proc. rajonų gyventojų gydosi ne savo savivaldybėse, o renkasi didesnes gydymo įstaigas. Rajonuose toliau išlaikomos tuščios lovos ir nenaudojama įranga, kurių išlaikymas kainuoja. Nors paslauga turi būti prieinama ir suteikiama kuo arčiau vartotojo, tačiau kai tai kainuoja šimtus tūkstančių, to toleruoti nebegalima. Juolab, kad dauguma ligonių vis tiek veržiasi į didesnes klinikas didžiuosiuose miestuose.

Tikslingiau paskirstyti esamas lėšas. Arba, kaip kreipimesi į ministrą prašo medikai – „efektyviai ir pagrįstai leisti lėšas ir investuoti ne į perteklinę medicinos įrangą, o į svarbiausią turtą – darbuotoją ir pacientą“. Deja, šiuo metu nėra jokio išlaidų panaudojimo vertinimo, ypač kalbant apie brangią medicinos įrangą. Pats metas pradėti tai vertinti ir tikslingiau paskirstyti pinigus. Bei pinigų paslaugų kokybei gerinti ir medicinos darbuotojų atlyginimams didinti ieškoti vidiniuose resursuose.

Didinti sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją. Lietuvoje trūksta konkurencijos – privačių gydymo įstaigų dalis siekia vos 9 procentus. Pavyzdžiui, Olandijoje, ji siekia net 88 proc., Belgijoje – 70 proc., Prancūzijoje – 66 proc., Vokietijoje ir Austrijoje – po 50 procentų. Kitų šalių patirtis rodo, kad veiksminga konkurencija lemia geresnę sveikatos sistemą – efektyvesnę įstaigų veiklą, geresnę paslaugų kokybę ir pacientų aptarnavimą ir kt.

Leisti žmonėms patiems susimokėti už savo sveikatos draudimą. Lietuvoje privalomo sveikatos draudimo įmokų nemoka daugiau kaip pusė šalies gyventojų. Apie 1,6 mln. gyventojų yra apdrausti valstybės, o tiksliau – mokesčių mokėtojų, neatsižvelgiant nei į jų pajamas, nei į turimą turtą. Tai reiškia, kad net ir galintieji mokėti už savo gydymą nemoka sveikatos draudimo įmokų. Juos apdraudžia mokesčių mokėtojai, už jų gydymą irgi moka mokesčių mokėtojai. Išeina taip, kad mokesčių mokėtojas perka sveikatos draudimą ne tik sau, bet dar ir kitam. Kai kas antras pilietis nemoka už save, tai sistema yra pasmerkta sukčiavimui, šešėliui ir trūkumui. Kodėl galintys mokėti už savo gydymą negali patys apsidrausti? Būtina įvesti pajamų ir turto testą visiems, norintiems, kad už jų sveikatos draudimą sumokėtų mokesčių mokėtojai.

Iki rinkimų liko septyni mėnesiai. Laiko mažai, įsisenėjusių problemų – daug. Ministras sako – revoliucijų nekels. Vis dėlto bent vieną iš penkių pasiūlymų būtų galima įgyvendinti ar pradėti įgyvendinti.


Andrius Navickas
17 sausio, 2021

Pabandykime trumpai apibendrinti Seimo Rudens sesiją. Ji tikrai buvo specifinė. Net dėl dviejų priežasčių. Pirma, opozicija su valdančiąja dauguma po […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
11 sausio, 2021

Sunku patikėti, kad visa tai buvo net prieš trisdešimt metų, jog per tą laiką gimė ir užaugo mano dukra, aš […]

Linas Jonauskas
11 sausio, 2021

Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, […]

Seimo narys Andrius Bagdonas
8 sausio, 2021

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis lietuvių vaikams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei nesulaikę 18-os metų jie įgytų ir kitos šalies […]

Andrius Navickas
2 sausio, 2021

Lietuvos Respublikos Seime buvo įkurtas Ateities komitetas. Nereikėtų stebėtis, kad netrukus pasigirdo pašaipos, kad čia turėtų dirbti ekstrasensai ir visokie […]

23 gruodžio, 2020

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis kreipėsi į J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamas vetuoti vakar Seimo priimtą Farmacijos įstatymą, […]

22 gruodžio, 2020

Šiais metais savivaldybėms tenka nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje per vykdomus projektus jos padeda išgyventi verslui, kuria gyventojams svarbią gerovę.  „Lietuvos […]

Vytautas Bakas
21 gruodžio, 2020

Patobulintame 2021 m. valstybės biudžete – nepaaiškinami pokyčiai dėl asignavimų savivaldybėms. Vienoms savivaldybėms pajamų netekimų kompensavimas iš biudžeto mažėjo, kitoms […]

Eugenijus Sabutis
20 gruodžio, 2020

2021 m. valstybės biudžeto projekto svarstymui grįžtant į plenarinių posėdžių darbotvarkę, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Eugenijus Sabutis […]

Seimo narys Justinas Urbanavičius, šaltinis-facebook
18 gruodžio, 2020

Ne vienus metus miškininkystės reikalams atidavęs Seimo narys Justinas Urbanavičius aplink save buria neabejingus Lietuvos miško išsaugojimui žmones – politiko […]

Eugenijus Sabutis
16 gruodžio, 2020

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Eugenijus Sabutis ragina neskubėti priimti visiškai naujos redakcijos Želdynų įstatymo pataisas, sukuriančias didžiulę finansinę […]

15 gruodžio, 2020

Mielieji, šventų Kalėdų šiemet laukiame labiau nei bet kada. Pasiilgome bendrystės, šurmulio ir paprasčiausiai apkabinti artimą. Pasiilgome normalaus gyvenimo – […]

Prezidentūros nuotr.
14 gruodžio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“. Renginyje […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
14 gruodžio, 2020

Filosofas, rašytojas, Seimo narys Andrius Navickas priklauso valdančiajai daugumai Seime, yra TS-LKD frakcijos narys.  Pabandėme išsiaiškinti jo požiūrį į dabartinę […]

11 gruodžio, 2020

Baigiantis šios Vyriausybės kadencijai, laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Saulius Skvernelis kreipėsi į Lietuvos žmones. „Šiandien yra paskutinė mano ir […]

Linas Jonauskas
10 gruodžio, 2020

Svarstant naujos redakcijos Želdynų įstatymo pataisas, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas pateikė įstatymui pasiūlymus, kurie padėtų apsaugoti miestų, […]

Bronis Ropė
9 gruodžio, 2020

Netrukus bus priimti sprendimai, kurie gali turėti didelės įtakos maisto rinkoms Europos Sąjungoje, o tai gali atsiliepti ir maisto kainoms […]

Linas Jonauskas
8 gruodžio, 2020

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas Vyriausybės programoje pasigedo ambicingesnių tikslų ir konkrečių veiksmų. „Aplinkosaugos Vyriausybės programos dalis […]

Seimo narys Andrius Bagdonas
7 gruodžio, 2020

Rodos, gyvename kreivų veidrodžių karalystėje – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai patys nespėja atlikti reikiamo kiekio testų ir fiksuoti […]

Seimo narė Silva Lengvinienė
4 gruodžio, 2020

Šiandien Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Silva Lengvinienė dalyvavo kasmetiniame nacionaliniame kultūros forume „Kultūra ir gerovė“, kuriame ji pasisakė […]