17 rugsėjo, 2022
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė

Ar neteks pradėti skaičiuoti kąsnius?

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamentui skaitė metinį pranešimą apie situaciją Europos Sąjungoje. Ir nors didžioji dalis pirmininkės teiginių eilinio piliečio ausiai turėjo skambėti įtikinamai, kai kurių, mano nuomone, kertinių aspektų neišgirdau.

Pradėsiu nuo to, kas U. von der Leyen pranešime mane nudžiugino. Pirmiausiai – ryžtas nuosekliai laikytis tvirto partnerio pozicijų, kurias ES demonstruoja Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste. Europos Komisija planuoja tęsti tiek šiuo metu galiojančias prieš Rusiją nukreiptas sankcijas, tiek visokeriopą paramą Ukrainai. Nuo pat savo pirmosios kadencijos Europos Parlamente pradžios nepaliaujamai kartojau, kokią didžiulę grėsmę Europai ir pasauliui kelia Putino režimas. Akcentavau, kaip svarbu atitrūkti nuo rusiškų dujų priklausomybės ir apsirūpinti energetika patiems. Dėl šios savo pozicijos patekau į Rusijoje nepageidaujamų asmenų sąrašus, bet nuomonės niekada nepakeičiau. Tad klausantis Ursulos von der Leyen kalbos, buvo džiugu išgirsti pripažintą klaidą – Europos Sąjungai derėjo įsiklausyti Rusiją puikiai pažįstančių valstybių, taip pat ir Lietuvos, perspėjimus dėl agresoriaus neprognozuojamumo.

Ne mažiau nudžiugino didelis EK pirmininkės dėmesys situacijai (ar, tiksliau tariant – chaosui) ES energetikos sektoriuje. Jau spalio mėnesį Europos Komisija ketina įgyvendinti priemonių planą, kuris turėtų padėti stabilizuoti krizę energetikos sektoriuje. Tačiau, mano manymu, vien šių priemonių nepakaks. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, turi neatidėliodamos imtis veiksmų ir spręsti problemas pačios. Sąskaitos gyventojams išaugo dešimtimis kartų, tačiau įmonės žeriasi pelnus – pavyzdžiui, „Ignitis“ pelnas išaugo tris kartus! Tai ne tik nesąžininga gyventojų atžvilgiu. Tam buvo galima užkirsti kelią laiku, tačiau Lietuvos vyriausybė to nepadarė, maža to, pačiu netinkamiausiu metu pradėjo energetikos rinkos liberalizavimą. Europos Sąjunga taip pat metus laiko delsė imtis veiksmų, nors dujų kainos pradėjo kilti dar praeitą rudenį ir buvo akivaizdu, kad netrukus gyventojai ir verslai atsidurs sudėtingoje situacijoje.

Nusivyliau, kad EK pirmininkė neužsiminė apie smukusį euro kursą ir didžiulę infliaciją. Metinė infliacija ES siekia 8,9 proc. Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis Statistikos departamento duomenimis, vasarą infliacija perkopė 20 procentų, o vidutinė metinė infliacija Lietuvoje viršija 13 proc. Tai – ne šiaip „sausi“ skaičiai. Jie reiškia, kad tą patį uždarbį gaunantis žmogus gali įpirkti vis mažiau, o juk nuo kosminių sąskaitų už elektros energiją ar šildymą nepabėgsi. Apmaudu, kad Europos Komisija net nekalba apie priemones situacijai suvaldyti.

Visgi labiausiai metiniame EK pirmininkės pranešime pasigedau bent menkiausio dėmesio apsirūpinimo maistu klausimui. Regis, tiek pašonėje vykstantis karas, tiek daugybę mėnesių užsitęsusi pasaulinė pandemija turėjo pasiųsti nedviprasmišką signalą, kad užvis svarbiausia Europos Sąjungoje bei savo valstybėje pasigaminti pakankamai maisto. Bendraudamas su Lietuvos žemdirbiais, ypač gyvulininkais, matau, į kokią beviltišką situaciją patekę ūkininkai. Trąšų, energetikos, kitų gamybos sąnaudų šuolio nei iš tolo nepadengia už produkciją gaunamos kainos. Ne visiems žemės ūkio sektoriams buvo dėkingos ir šių derliaus metų klimatinės sąlygos – laukuose supuvo daržovės, kai kuriuose Lietuvos regionuose ypač menka grūdinių kultūrų kokybė. Suvedus pelno ir nuostolių matematiką, daugybei ūkininkų, ypač neturinčių tęstinių projektinių įsipareigojimų, norisi numoti ranka ir negrįžtamai trauktis iš gamybos. Lietuvos valdžia žemdirbių negirdi – Žemės ūkio ministerija neturi plano, kaip padėti žemdirbiams išbristi iš uždaro didžiulių trąšų, energetikos kaštų rato, kaip juos motyvuoti išgyventi šį sunkų laikotarpį, kad iš parduotuvių lentynų nedingtų lietuviška paukštiena, kiaušiniai ar varškė.

Dar prieš karo ir pandemijos pradžią Europos Komisijos pasiūlytos Biologinės įvairovės, „Nuo lauko iki stalo“ strategijos, neraminančios žemdirbius naujais reikalavimais, turėtų lanksčiai atliepti gerokai pakitusią situaciją ir greta „žaliųjų“ prioritetų skatinti ir maisto gamybą. Net geriausi ketinimai turi būti įgyvendinami pasvertai ir pamatuotai, nes žemės ūkis – toks sektorius, kuriame padarytų klaidų atitaisymui reikia daugybės laiko. Sunykusio pienininkystės ar mėsinės galvijininkystės sektoriaus per naktį neatkursi, o susidariusį tam tikrų maisto produktų deficitą importuotais užkamšysime tik iki tam tikro lygio, kol eksportuojančioje šalyje jų nepradės stigti. Neverta ir aiškinti, kad tapus priklausomais nuo importuojamo maisto, jo kainą diktuos eksportuotojas, o vartotojams juos teks įsigyti gerokai brangiau, nei būtų galima pasigaminti savo šalyje, čia kuriant darbo vietas, mokant mokesčius ir prisidedant prie savo krašto klestėjimo.   

Kai kuriose gretimose valstybėse žmonės jau raginami susimažinti namuose šilumą ar trumpinti bei retinti apsilankymus duše. Matydamas, kaip sparčiai blogėja mūsų žemdirbių situacija, pradedu baimintis, ar neįvyks taip, kad Lietuvos valdžia bus priversta prašyti savo piliečių… pradėti skaičiuoti kąsnius.

Užsk. Nr. BR-58

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


3 spalio, 2022

Visame pasaulyje puikiai žinomi bei daugelio vertinami Mercedes-Benz automobiliai jau eilę metų džiugina vairuotojus inovatyviomis technologijomis, neprilygstamu komfortu ir išskirtiniais […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
1 spalio, 2022

Rugsėjo 27–29 d. po ilgų pandeminių metų į Seimą susirinkusi posėdžiauti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šiandien baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 5 […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

S. Kairys
30 rugsėjo, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis šiuo metu Meksikoje vykstančioje UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, paragino tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su savo […]

30 rugsėjo, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Europos Vadovų Taryboje dalyvaujančiais ES šalių narių vadovais paskelbė bendrą pareiškimą dėl Rusijos […]

30 rugsėjo, 2022

Turto bankas, siekdamas kuo efektyviau panaudoti Šakiuose valdomą administracinį valstybės turtą, įgyvendino visą eilę pokyčių, kurie šiandien leidžia pasidžiaugti rezultatais. […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

Kanapės
28 rugsėjo, 2022

Lietuvos pluoštinių kanapių augintojai nuo kitų metų galės sėti daugiau šių augalų veislių, auginti jas kaip tarpinius pasėlius, lengviau tiekti […]

28 rugsėjo, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 13-os šalies savivaldybių infrastruktūros projektams paskirstė daugiau nei 10 mln. eurų. Už šias lėšas savivaldybės galės […]

27 rugsėjo, 2022

Kaip išlaikyti ryšius su šalimi, iš kurios išvykta jau prieš kelias dešimtis metų? Kaip išlaikyti kalbą ir tradicijas? Kiekvienas emigrantas […]

26 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 22-25 dienomis vyko 17-as Alanijos džiazo festivalis „Alanya International Jazz Days“. Dėl „Klaipėdos pilies džiazo festivalio“ ir „Alanya International […]

Inno Line gamykla / SBA nuotr.
26 rugsėjo, 2022

SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos oficialiai atidarytas labiausiai robotizuotas regione SBA baldų gamybos kompleksas „Inno Line“. Nepaisant pandemijos, sutrūkinėjusių […]

Aurora‘s Sunrise
23 rugsėjo, 2022

Lietuvos kino industrijoje dar viena gera žinia – JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Armėnijoje sprendimu siekti […]

21 rugsėjo, 2022

Vienas iš svarbiausių prekės elementų yra etiketės. Jos gali pritraukti vartotojo dėmesį, būtent dėl to jos turi būti išskirtinės. Šiame […]

20 rugsėjo, 2022

Utenoje prasideda Vidaus reikalų ministerijos organizuojamas renginių ciklas, skirtas pasidalinti gerosiomis patirtimis įgyvendinant bendruomenės inicijuotas vietos plėtros (BIVP) strategijas ir […]

20 rugsėjo, 2022

Nuo iš Baltarusijos besibraunančių neteisėtų migrantų apgręžimo politikos taikymo pradžios Lietuvos pasieniečiai jų į šalį neįleido jau 15 tūkst. Šeštadienį […]

Greta menininkių kūrybos ir istorinė tekstilė, suvalkietiškas juostų kilimas iš LNM fondų
20 rugsėjo, 2022

Klermono-Ferano mieste Prancūzijoje jau dešimtą kartą vyksta tarptautinis šiuolaikinės tekstilės festivalis FITE. Itin didelio susidomėjimo ir žiūrovų įsitraukimo sulaukiančiame renginyje […]

20 rugsėjo, 2022

2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  2022 m. I ketv. […]

19 rugsėjo, 2022

Nuo pirmadienio, rugsėjo 19 d., į Lietuvą per Europos Sąjungos išorės sieną atvykstantiems Rusijos piliečiams bus taikoma sugriežtinta kontrolė. Atsižvelgus […]

19 rugsėjo, 2022

Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavusi Meda Surdokaitė apdovanota pirmąja vieta ir specialiuoju prizu – kvietimu į […]