Ar tvarumas taps sumanaus kaimo konkurenciniu pranašumu?
Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, vietos valdžios ir verslo bei kitų suinteresuotų šalių atstovai.
Susitikimo tikslas – aptarti teritorinio tvarumo tinklaveikos iššūkius ir galimybes Panevėžio rajone. Teritorinio tvarumo tinklaveikos tikslas – paskatinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja praktika, resursų dalijimąsi ir kitus veiksmus, kurių tikslas yra skatinti tvarų ir darnų vystymąsi. Tvarumo tematika taip pat yra ypač aktuali vystant sumanių kaimų koncepcijas Panevėžio rajone.
Panevėžio rajono vietos veiklos grupės organizuotą konferenciją „Tvarumo link“ atidarė ir susirinkusiuosius jos dalyvius pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Pranys. Konferencijos dalyviams vicemeras linkėjo vykdomose veiklose integruoti kiek galima daugiau tvarių sprendimų, kurie atlieptų tiek vietos ekonominio vystymosi, tiek vietos bendruomenių socialinius poreikius.
Panevėžio rajono vietos veiklos grupės vadovė Vilma Juodagalvytė – Baranovskaja susitikimo pradžioje akcentavo bendradarbiavimo ir koordinavimo svarbą siekiant teritorinio tvarumo ir sumanių kaimų vystymo. Tiesioginis dialogas ir partnerystė tarp visų suinteresuotųjų šalių yra esminiai siekiant sukurti efektyvius ir ilgalaikius sprendimus teritoriniams iššūkiams. Kalbant apie tvarumą, buvo atkreiptas dėmesys, jog tvarumas visų pirma prasideda nuo asmeninių pasirinkimų, kurie yra ypač svarbus siekiant ilgalaikių pokyčių.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos seniūno pavaduotoja Lina Juozaitienė atkreipė dėmesį į svarbų viešojo ir privataus sektorių partnerystės vaidmenį. Šios partnerystės forma gali suteikti ne tik papildomų išteklių ir patirties, bet ir skatinti inovacijas bei kurti ilgalaikius ir tvarius sprendimus teritorijos vystymuisi. Be to, ji pabrėžė, kad Panevėžio rajono savivaldybė yra pasiryžusi skatinti ir remti teritorinio tvarumo iniciatyvas, kurios padės visoms suinteresuotoms šalims veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti pastangas siekiant bendro tikslo – tvaraus ir darnaus Panevėžio rajono vystymosi.
Panevėžio rajono švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė pristatė švietimo centro vykdomą tarptautinį projektą ekologijos tematika „Judėjimas: mokykla be plastiko“. Projekto tikslas – komandinio darbo metu vykdant mokslinius tyrimus ir siekiant nustatyti ekologiškas medžiagas, galinčias pakeisti plastikinius daiktus, sukurti pedagoginį metodą, kuris skatintų 5–13 metų įvairių gebėjimų vaikų įsitraukimą. Judėjimo mokykla be plastiko tikslas – didinti jaunimo supratimą apie plastiko poveikį aplinkai ir suteikti jiems galimybę kūrybiškai įsitraukti ir būti pagrindiniais pokyčių veikėjais.
Apie bendruomenių svarbą ir įtaką skatinant tvarumą bei kuriant sumanius kaimus kalbėjo Bernatonių bendruomenės valdybos narė Skaidrutė Kriukienė, kuri pabrėžė, jog bendruomenių aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, kuris gali paskatinti ir sustiprinti vietos gyventojų dalyvavimą bei įsipareigojimą vystant jų teritoriją. Bendruomenės, kaip vietos gyventojų atstovai, puikiai supranta vietos specifiką, poreikius ir iššūkius, todėl jų įtraukimas į teritorinio tvarumo procesus yra esminis.
Panevėžio rajono verslo atstovai – Arūnas Juškys, UAB „Mototecha“ vadovas ir Ričardas Žiurlys, A.Žiurlienės IĮ „Sport & Spa sveikatingumo centras” atstovas aptarė verslo sektoriaus vaidmenį ir įnašą teritorinio tvarumo procesuose. Jie pabrėžė, kad verslas turi svarbų vaidmenį kuriant ir skatinant teritorinį tvarumą, nes jis gali ne tik prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, bet ir skatinti inovacijas, socialinę atsakomybę ir aplinkos apsaugą. Verslininkai pasidalino savo patirtimi ir gerąja praktika, kaip verslas gali prisidėti prie tvarių sprendimų įgyvendinimo.
Circular spaces projekto koordinatorė ir Lietuvos inovacijų centro žiedinės ekonomikos ekspertė Karolina Kužmarskytė, renginio metu pristatė novatorišką mokymų programą „Circular Makerspaces“, kurios pagrindas – įsipareigojimas iš naujo permąstyti, kaip ir ką mes kuriame ir vartojame. Ši mokymų programa ne tik suteikia žinių ir įkvėpimo taikyti žiediškumo principus kuriant naujus produktus, tačiau ir yra pasirengusi iš esmės pakeisti tiek kūrėjų, tiek visų mūsų požiūrį į išteklių naudojimą, inovacijas ir bendruomenės vaidmenį kūrimo procese.
KISMET projekto koordinatorė ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė Giedrė Ramanauskienė pabrėžė, jog tik 4 proc. ūkininkų parduoda savo produkciją tiesiogiai vartotojams, o didžiosios daugumos šalies gyventojų pagrindinė apsipirkimo vieta yra didieji prekybos centrai. Jos teigimu, Lietuvoje vietinio maisto sistemos vis dar yra kūrimosi stadijoje, tačiau jų reikšmė vietinei ekonomikai yra didžiulė. Sustiprinus ryšį tarp ūkininkų ir vartotojų, galima būtų skatinti vietos ekonomikos plėtrą ir kaimo atsparumą išorės veiksniams, tokiems kaip globalūs prekybos ginčai, pasaulinės sveikatos krizės, klimato kaita ir pan.
Renginio metu dalyviai turėjo progą sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Sumanus kaimas 2030“, kurių metu buvo kuriama ir diskutuojama apie tai, koks turėtų būti tvarus ir sumanus ateities kaimas. Šios kūrybinės dirbtuvės suteikė galimybę susiburti ir kartu kurti, siekiant identifikuoti sumanaus kaimo plėtros konkurencinius veiksnius, kurie lemia teritorinio tvarumo ir sumanių kaimų koncepcijų įgyvendinimą.
Iš vykusios konferencijos „Tvarumo link“ dalyvių įžvalgų ir klausimų gausos galima spręsti, kad tvarumo ir sumanių kaimų vystymo temos Panevėžio rajone yra itin aktualios. Tikimės, kad teritorinio tvarumo tinklaveika gali tapti veiksmingu būdu koordinuoti pastangas ir spręsti iššūkius, su kuriais susiduria Panevėžio rajono kaimai ir miesteliai. Dalyvavimas šioje tinklaveikoje leistų bendradarbiauti su skirtingomis interesų grupėmis, dalintis žiniomis ir gerąja praktika bei kurti bendrus sprendimus. Taip pat tikimės, kad ši tinklaveika prisidės prie darnaus kaimų vystymo, skatindama inovacijas, tvarų naudojimą, socialinę integraciją ir aplinkos apsaugą.
Konferencija „Tvarumo link“ organizuota pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ įgyvendinamą projektą „Teritorinio tvarumo tinklaveika ” Nr. 44TT-PV-23-3-06064-PR001
