Artėjant šildymo sezonui ekspertai primena apie gaisrų pavojų: ką būtina žinoti?
Nors šiemet džiugina išties vasariškas rugsėjis, neišvengiamai artėja šaltesni orai ir šildymo sezonas. Jo metu kiekvienais metais padaugėja patalpose kylančių gaisrų, kurie pridaro didelių nuostolių. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė skaičiuoja, kad šiemet dėl ugnies sukeltų žalų įmonės klientams jau išmokėta apie 1,2 mln. eurų išmokų. Ši suma neabejotinai išaugs, nes, kaip pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, dažniausia gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastimi išlieka netinkama krosnių, dūmtraukių, židinių ir kitų kietojo kuro šildymo įrenginių eksploatacija.
Per šildymo sezoną – 1500 gaisrų
A. Gudžiausko teigimu, per šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose vidutiniškai kyla apie 1500 gaisrų. 2022-2023 metų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį šis skaičius siekė 1420. Iš jų daugiau kaip tūkstantis kilo būtent dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros ir eksploatacijos.
„Kartu su neatsakinga elektros prietaisų eksploatacija ir neatsargiu gyventojų elgesiu šildymo sistemos nepriežiūra metai iš metų išlieka pagrindinėmis gaisrų namuose priežastimis. Tai reiškia, kad tinkamos prevencijos priemonės didelės dalies gaisrų leistų išvengti“, – sako A. Gudžiauskas.
M. Čebelienė pažymi, kad gaisrų metu patirti nuostoliai dažniausiai siekia nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Ekspertės teigimu, gaisras yra viena skaudžiausių nelaimių ne tik finansiškai, bet ir emociškai, nes gyventojai dažnai praranda jiems asmeniškai brangius daiktus, netenka ilgą laiką kurtų ir puoselėtų namų – jau nekalbant apie gaisro sukeliamą išgąstį ir psichologinį šoką.
„Pastebime, kad gaisrų metų patiriami nuostoliai tampa vis didesni. Tai yra susiję su tuo, kad gyventojai namuose sukaupia daugiau turto, dėl ugnies netenka brangesnių daiktų, o taip pat su aukšta infliacija, dėl kurios padidėja remonto ir namų atstatymo kaštai. Dėl to siekiant sumažinti finansines rizikas savo namus svarbu apdrausti pakankama apimtimi. Visgi visų svarbiausia – laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių ir tinkamai prižiūrėti krosnis, dūmtraukius, katilines ir elektrinius šildymo prietaisus“, – sako M. Čebelienė.
Šildymo sezonui pataria ruoštis iš anksto
A. Gudžiauskas pabrėžia, kad šildymo sezonui svarbu ruoštis iš anksto. Jo teigimu, neretai gyventojai šildymo prietaisus prisimena tik tuomet, kai orai gerokai atvėsta ir reikia skubiai pradėti šildytis.
„Prieš pradedant šildymo sezoną būtina išvalyti ne tik kieto kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Taip pat svarbu atlikti bandomąjį kūrenimą, malkas į krosnį dedant mažais kiekiais ir stebint, ar šildymo sistemoje nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus defektus reikia nedelsiant pašalinti“, – sako A. Gudžiauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialisto teigimu, šildantis kietuoju kuru ar elektriniais prietaisais taip pat labai svarbu laikytis esminių saugumo taisyklių, kurias gyventojai neretai pamiršta. Visų pirma, šalia šildymo įrenginio neturėtų būti laikomos degios medžiagos ir daiktai. Be to, šildymui turėtų būti naudojamas tik sausas kuras ir tik toks, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Krosnies įkūrimui negalima naudoti degiųjų skysčių.
„Taip pat svarbu, kad grindys prieš pakurą būtų apsaugotos nedegiomis medžiagomis, o visa šildymo sistema įrengta griežtai laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kūrenant krosnį svarbu per anksti neuždaryti sklendės, nes patalpose gali pradėti kauptis žmonių gyvybei pavojingos smalkės. Galiausiai, patalpose, kuriose kūrenama krosnis, negalima be priežiūros palikti vaikų“, – sako A. Gudžiauskas.
M. Čebelienė pažymi, kad daugėja gaisrų, kylančių nuo elektrinių šildymo prietaisų. Anot draudimo ekspertės, reikėtų pasirūpinti, kad elektriniai šildytuvai nesiliestų prie užuolaidų, sienų ar baldų, būtų jungiami į tvarkingus elektros lizdus ar prailgintuvus. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad į vieną elektros jungtį nėra sujungiamą per daug galingų įrenginių.
