„Artemis II“ įgula, grįždama namo, padarė istorinę Žemės nusileidimo nuotrauką
Antradienį, grįždami namo po istorinio skrydžio aplink Mėnulį, misijos „Artemis II“ astronautai užfiksavo įspūdingą Žemės nusileidimo – akimirkos, kai Žemė pasislepia už Mėnulio horizonto – kadrą.
NASA paskelbė nuotrauką, kurioje Žemė nusileidžia už nelygaus Mėnulio horizonto; ja sąmoningai primenama legendinė Žemės pakilimo nuotrauka, kurią 1968 m. padarė „Apollo 8“ astronautas.
Ta prieš 57 metus padaryta nuotrauka užkariavo visuomenės dėmesį, kai ją padarė JAV astronautas Billas Andersas per pirmąją kosminę misiją, kurios metu žmonės apskrido Mėnulį.
Šiuolaikinėje versijoje švelni, vandeninga Žemė kontrastuoja su atšiauriu didžiuliu Mėnulio išlinkiu, o vieną nuo kitos planetas skiria juoda kosminė erdvė.
„Pirmoji nuotrauka iš tolimosios Mėnulio pusės“, – teigė Baltieji rūmai, pasidalydami šiuo vaizdu.
Keturių asmenų įgula – JAV astronautai Reidas Wisemanas, Kristina Koch ir Victoras Gloveris, kartu su kanadiečiu Jeremy Hansenu – vykdo istorinę misiją, kurios metu skrieja aplink Žemės natūralų palydovą pagal platesnę programą, kurios tikslas – pasirengti nusileidimui Mėnulyje 2028 m.
Užbaigę skrydį aplink Mėnulį – ir pagerinę atstumo nuo Žemės rekordą – jie pasuko namo, o penktadienio vakarą turėtų nusileisti Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krantų.
„Sunku apsakyti“
Įgula išsamiai apibūdino Mėnulio paviršiaus ypatybes, o vėliau stebėjo Saulės užtemimą, kai Mėnulis praslinko priešais Saulę.
Jie taip pat papasakojo apie šviesos blyksnius – meteoroidų smūgius – Mėnulio paviršiuje.
„Žmonės tikriausiai nėra evoliucionavę tiek, kad galėtų matyti tai, ką mes matome, – sakė Victoras Gloveris. – Tai tikrai sunku apsakyti. Tai nuostabu.“
Pirmadienio vakarą įgula gavo sveikinimo skambutį iš NASA administratoriaus Jaredo Isaacmano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris, būdamas 79 metų, tikrai prisimena „Apollo“ programą.
„Jūs tikrai įkvėpėte visą pasaulį“, – sakė D. Trumpas, vadindamas juos „šių dienų pionieriais“, turinčiais „daug drąsos“.
Jis klausinėjo astronautų apie jų patirtas gražiausias akimirkas ir teiravosi, kaip jautėsi praradę ryšį su Žeme maždaug 40-čiai minučių per numatytą komunikacijų pertrūkį. D. Trumpas pats patyrė signalo sutrikimą, skambindamas į kosmosą.
„Galbūt ryšys nutrūko, – sakė D. Trumpas, visą minutę laukdamas, kol signalas sugrįš. – Tai didelis atstumas.“
Istorinė kelionė
„Artemis II“ komanda pagerino 1970 m. „Apollo 13“ misijos pasiektą atstumo rekordą, viršydami jį daugiau nei 6 tūkst. km, kai pasiekė toliausią kelionės tašką nuo Žemės – 406 771 km.
Astronautas J. Hansenas sakė, kad šis momentas turėtų „tapti iššūkiu šiai ir ateinančiai kartai, kad šis rekordas ilgai neišsilaikytų“.
V. Gloveris yra pirmasis ne baltaodis, apskridęs Mėnulį, K. Koch – pirmoji moteris, o kanadietis J. Hansenas – pirmasis ne JAV pilietis.
„Orion“ kapsulė su astronautais dabar grįš į Žemę vadinamąja laisvojo grįžimo trajektorija, o paskui nusileis į vandenyną.
Po savo kelionės jie paliks pavadinimus dviem anksčiau bevardžiams Mėnulio krateriams.
Pirmąjį jie pareiškė norintys pavadinti savo erdvėlaivio „Integrity“ vardu.
Antrąjį kraterį jie pasiūlė pavadinti „Carroll“, misijos vadovo R. Wisemano velionės žmonos, mirusios nuo vėžio, garbei.
„Tai ryškus taškas Mėnulyje, – sakė J. Hansenas, o jo balsas drebėjo nuo susijaudinimo. – Ir mes norėtume jį pavadinti „Carroll“.
NASA teigė, kad oficialiai pateiks pasiūlymus dėl pavadinimų Tarptautinei astronomų sąjungai, institucijai, atsakingai už pavadinimų suteikimą dangaus kūnams ir jų paviršių objektams.
