1 rugsėjo, 2018
pozicija.org

Arvydas Juozaitis. Kaunas yra Kaunas

Pirmasis rašomos knygos skyrius-vigilija. Pradžia.

Gerokai pagyvenęs po saule rašeiva ūmai pajuto, kad Kaunas užstoja jam pusę dangaus.
„Kaip šitaip?“ – išsigandęs apsidairė. Ir dar kartą krūptelėjo, nes lūpos ištarė: „Ne pusę dangaus Kaunas man užstoja, o pusę širdies užgula. Kiekvienas padorus lietuvis negali gyventi ir negyvena be Kauno.“ Tai toks Kaunas.
Ir rašeiva ėmėsi šios knygos.
Arvydas J.

Adomas Mickevičius buvo litvinas, nors lietuviškai nekalbėjo. Neprabilo jis lietuviškai ir Kaune, kai 1819 metų rudenį pravėrė prefekto S. Dobrovolskio duris. Vargana visuomenė, vadinusi save šviesuomene, kalbėjo lenkiškai, o administracija ir karinis garnizonas – rusiškai; lietuvių kalbą galėjai išgirsti tik priemiesčių bakūžėse ir turgaus dieną, kai tarp žydų prekystalių imdavo nardyti lietuviai-suvalkai ir vidurio Lietuvos sodiečiai.

A. Mickevičius Kauno duris pravėrė sunkia širdimi. Anais laikais Vilniaus ir Kauno varžymosi dar nebuvo, dėl lietuvybės nesipešta, nebuvo, kaip sako medžiotojai, žvėries miške. Maža to, Wilno/Вильня tuomet buvo atitolęs nuo Kowno/Ковно kaip karūna nuo kromelninko… Tačiau!

Tačiau nuo nūdienos kalvų pastebime keistą, kaip prancūzai pasakytų, deževiu. Pajuntame kažin kokią apgaulę: nejaugi visai tai jau buvo numatyta? Užraugta? Tas pasiutęs varžymosi šešėlis? Kauno-Vilniaus, arba Vilniaus-Kauno varžytuvių pradžia, lyg koks dangaus grumenimas iš ateities?

Žodžiu, į Kauną A. Mickevičius atvyko tarsi į tremtį, palikęs pasakų miestą. Žinoma, kad taip, nes Vilnius per amžius kurtas kaip svajonė, kaip tikėjimas, valdžia ir kaip sostas. Sostu jis liko net atsidūręs Rusijos imperijoje, liko autonomiškas, nes ir Vilniaus universitetas, gavęs Rusijos imperatoriškojo vardą, pranoko tuos kelis Rusijoje esančius universitetus jau vien tuo, kad buvo vienintelis telkęs savyje nerusišką kultūrą, liudijo Europą. Kitaip sakant, Vilnius buvo ir liko tarptautinės, kaip dabar pasakytume, lygos „žaidėju“.

O Kaunas? Varge mano! Hanzos kontoros nė kvapo, Nemunu į Prūsiją plukdomas gėris – svetimas, iš jo miestui nulaša kelios pelno ašaros, o imperijos fortifikacinė sistema, kuria vėliau išgarsės Kaunas, dar nenumatyta.

Bet konkurencija jau užraugta, jau numatyta. Ir ją jaučia jaunas, dvidešimt vienerių metų vyras, 1819 metais sunkiai pravėręs prefekto S. Dobrovolskio duris. Kaip jis tai pajunta?

A. Mickevičius Viliuje ką tik buvo pakilęs ant sparnų, ūmai pasiekęs poezijos olimpą. O kas laukė Kaune? Nykios prozos lyguma. Kaunas buvo gryniausia bausmė maištingai prigimčiai, pritvinkusiai jėgų poezijai ir net žygarbiams. Provincija, užkampis, nei literatūrinių salonų, nei apskritai jokių salonų. Nė vieno filareto, nė filomato, nė vieno lygaus tau prie stalo ir tinkančio užstalės pokalbiui. Laukė tik mokytojo darbas apskrities mokykloje, dabartinės Jėzuitų gimnazijos patalpose. Ką gi, ir ten pradėjo aidėti jo monotoniški žingsniai celėse-klasėse, ir kalbos apie literatūrą, antikinę istoriją, poetiką, bendrąją gramatiką ir net politinę ekonomiją – visa biro į aklas sienas-sielas.

Toks tas šviesos kelias – per kančias į žvaigždes, per aspera ad astra? Bet juk žvaigždės jau buvo pasiektos Vilniuje, o čia – ir vėl kilti iš pradžių? Tai nepakenčiama poetui!

Ak, Kowno/Ковно, net praėjus Napoleonui tu negalėjai pasikeisti, nebuvo galios tau keistis.

Bet kokia laimė! Kažkas pranašiško buvo paslėpta jauno poeto lemtyje. Nes Kaune, kultūros dykumoje, A. Mickevičius ėmėsi Lietuvos temos, ir jau vien „Gražina“ ko buvo verta! Tema, kurios A. Mickevičius, likęs Vilniuje, vargu ar būtų ėmęsis. Juk Vilniuje vyravo keistas humanizmas. Žmonijos temos. Taip, dabartinis globalizmas!

Vadinasi, netgi nelietuviškas Kaunas ima mokyti mus lietuviškumo? Pasiutimas. Varge ir skurde – mokyti? Dar didesnis pasiutimas.

Ir todėl nereikia stebėtis, kad lygiai po 100 metų, 1919 sausį taip ir nutinka – Kaunas tampa Lietuvos sostine. Laikinąja? Ar tikrai tik laikinąja? Ar neapvaisina Kaunas visos Lietuvos lietuviškumu, kuris ir šiandien kelia Vilniui galvos skausmus?


14 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį lankėsi Kaune, kur pagerbė Romo Kalantos atminimą. Šalies vadovas dalyvavo parodos „1972: pramušti sieną“ […]

12 gegužės, 2022

Šią savaitę Užkarpatės apskrities sostinę Užhorodą pasiekė antroji humanitarinės pagalbos siunta iš Kauno rajono: du automobiliai, dėžės su maisto produktais, […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

9 gegužės, 2022

Vėsus vėluojantis pavasaris kiek pavėlino ir tradicinį tulpių kolekcijos žydėjimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune, tačiau vėsūs orai […]

7 gegužės, 2022

Ukrainos karo pabėgėlių skaičiui Lietuvoje perkopus 50 000, kaip niekada svarbios tampa bendruomenės ir jų suteikiama parama vienas kitam, todėl […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

Šiluva KAI komanda
3 gegužės, 2022

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Raseinių rajono savivaldybė ketina atnaujinti Šiluvos miestelio parką. Projekto imasi architektų, […]

30 balandžio, 2022

Šiandien į Lietuvos policijos mokyklą (toliau – LPM) sugūžėjo per 500 moksleivių iš visos Lietuvos. LPM organizuotoje atvirų durų dienoje […]

27 balandžio, 2022

Sekmadienį Kaune startavo šalies automobilių slalomo čempionatas, kurį šiemet sudarys šešių etapų lenktynės. Į pirmenybių atidarymo iškilmes atvyko 41 sportininkas, […]

25 balandžio, 2022

Vienas ryškiausių modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais. Po rekonstrukcijos […]

21 balandžio, 2022

Šiandien, balandžio 20 d., Čiūdų kaime (Jonavos raj.) įkasus statybos darbus žymintį simbolinį kelio ženklą, oficialiai pradėtos „Rail Baltica“ geležinkelio […]

17 balandžio, 2022

Sovietinių reliktų „inventorizacija“ Kauno mieste įgavo pagreitį. Siekiama galutinai pašalinti bet kokias sąsajas su sovietine ideologija, jos simbolika ar Rusija, […]

Kauno „Akropolyje“ – žymaus šunų fotografo paroda
13 balandžio, 2022

Pažymint kasmet Lietuvoje balandžio 24-ąją minimą Šuns dieną, Kauno „Akropolis“ kviečia į nemokamą visame pasaulyje puikiai žinomo gyvūnų fotografo Christian […]

12 balandžio, 2022

Svarbiausiame Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos metų renginyje, pavadintame „Eksporto lyderiai: kaip iššūkius paversti galimybėmis“, šiemet buvo surengta […]

6 balandžio, 2022

Pirmąją balandžio dieną savo naująjį sezoną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas pradėjo visa serija renginių: pasaulinės Paukščių dienos paminėjimu, […]

29 kovo, 2022

Po žiemos sezono į Vilniaus gatvę sugrįžę rangovai įrengė pavyzdinį atnaujinto akmens grindinio ruožą nuo Rotušės aikštės pusės. Gyventojai jau […]

25 kovo, 2022

Šių metų pirmasis ketvirtis Kaunui buvo sėkmingas nominacijomis tarptautiniuose reitinguose bei apdovanojimuose: miestas buvo pastebėtas ir įvertintas tarptautiniuose „Financial Times“ […]

23 kovo, 2022

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros ir meno premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – dailininkui Pranui Griušiui, fotografui Ignui Maldžiūnui, kompozitoriui […]

16 kovo, 2022

Karmėlavos miestelio, esančio Kauno rajone, gyventojai šiomis dienomis pastebėjo neįprastą vaizdą – vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, skirtų Kauno oro […]

Kėdainiai
15 kovo, 2022

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti Kėdainių rajono savivaldybė planuoja iš naujo įveiklinti buvusio Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo […]