spalio 17, 2019
Aistė Adomavičienė
Ataskaita rodo, kad skurdas Lietuvoje ir toliau nemažėja

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. – konstatuojama „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje 2019“. Ją artėjant Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai (spalio 17 d.) skelbia  Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT).

„Tapo populiaru kalbėti apie skurdo mažinimą, ypatingai gerovės valstybės kontekste. Tačiau negerėjanti statistika rodo, kad trūksta konkretaus ir visapusiško veiksmų plano skurdui mažinti“, – teigia NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.

Anot nevyriausybinių organizacijų tinklo, vienijančio tokias organizacijas kaip „Caritas“ ar „Maisto bankas“, stagnaciją skurdo mažinimo srityje lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka labiausiai skurstantiems – neįgaliesiems, pensininkams, vienišiems tėvams, bedarbiams. Taip pat trūksta elementarių paslaugų, kaip kad efektyvus ikimokyklinis ugdymas ar transporto paslaugos,  o skaitmenizacijos nelygumai taip pat gilina socialinę atskirtį.

„Praėjusiais metais vidutinė socialinė piniginė parama siekė 81 eurų vienam asmeniui. Ši suma sudaro apie trečdalį absoliutaus skurdo ribos, taigi, nepadeda išbristi iš skurdo, jau nekalbant apie žmogaus orumą ir socialinių įgūdžių palaikymą. Žmonės dažnai užsibūna paramos sistemoje, nes kartu su parama trūksta paslaugų, kurios padėtų įsitraukti į darbo rinką ir pilnavertį visuomenės gyvenimą. Vietoje to, paramos gavėjai neretai turi dirbti visuomenei naudingus darbus, kurie dažniausiai neatitinka jų poreikių bei kompetencijų ir pakerta jų orumą“, – sako A. Adomavičienė.

Susirūpinimą keliančias tendencijas NSMOT pastebi ir ikimokyklinio ugdymo srityje, kuris, anot nevyriausybininkų, sukuria pagrindą vaikų mokymuisi ateityje ir yra kertinis dėmuo siekiant sumažinti skurdą bei užtikrinti socialinį mobilumą.

Lietuvos vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, skaičius siekia tik 58,2 proc. Skirtingose savivaldybėse šis skaičius smarkiai varijuoja: 2018 m. ikimokyklinio ugdymo nuo 0 iki 5 metų programą lankė 15 – 82 proc. vaikų. Dideli skirtumai pastebimi tarp kaimo ir miesto vietovių: pastarosiose šis skaičius vidutiniškai siekia 71,6 proc., kaimo – 27,9 proc.

„Jeigu nespręsime ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemos, nesudarysime vienodo starto galimybių ir toliau užprogramuosime vaikus skursti“, – sako A. Adomavičienė.

NSMOT taip pat pažymi ir naujas problemas, tokias kaip skaitmenizacijos iššūkiai. 2018 m. asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76 proc., o interneto prieigą – 78 proc. namų ūkių. Nors šie rodikliai kasmet vis gerėja, Lietuvos gyventojų asmeninių kompiuterių turėjimo ir prieigos prie interneto rodikliai yra vieni žemiausių ES. Kaimo vietovėse interneto prieigos neturinčių gyventojų skaičius siekė 27,9 proc. Dažnas jų stokojo tinkamų įgūdžių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kas didino atskirtį nuo informacijos ir paslaugų bei ssukūrė barjerais siekiant įsidarbinti.

Kaimų gyventojai taip pat atkreipia dėmesį, kad autobusai važinėja tik keletą kartų per dieną ir geriausiu atveju yra suderinti tik su vaikų grįžimu iš mokyklos. Vaikų vasaros atostogų metu pasitaiko atvejų, kai autobusai kaimus pasiekia tik kelis kartus per savaitę, todėl susisiekimo stoka tampa rimtu iššūkiu ieškant darbo. Neužtikrinant elementarių paslaugų, žmonės stumiami į bedarbystę ir dar didesnę atskirtį.

Share Button


gegužės 26, 2020

Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. […]

gegužės 22, 2020

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG Keleiviams“ jau ketvirtus metus iš eilės pasiūlys tiesiogines keliones į Lietuvos pajūrio kurortus. Pirmieji traukiniai […]

gegužės 22, 2020

Pandemijos metu darbų apimtis didinusios atliekų tvarkymo įmonės džiaugiasi, kad šiemet, įskaitant ir karantino laikotarpį, gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas išaugo. Visgi, […]

gegužės 21, 2020

Gyvenantieji nuosavuose namuose paprastai įsigyja kur kas daugiau įvairių prietaisų, nei butuose gyvenantys asmenys. Vis dėlto, individualių namų savininkams taip […]

gegužės 20, 2020

Didžiausias Baltijos šalyse tarptautinių keleivių pervežimų autobusais vežėjas „Ecolines“ turi gerų žinių keleiviams. Vėl atvėrus Baltijos šalių sienas, bendrovė nuo […]

gegužės 20, 2020

GENERAL FINANCING BANKO, anksčiau finansų bendrovės „General Financing“, apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,81 mln. Eur ir, lyginant su […]

gegužės 19, 2020

Balkonas bute dažniausiai tampa dar vienu kambariu, kuriame galime pakvėpuoti vasara dvelkiančiu oru ir pasimėgauti maloniais saulės spinduliais. Visgi, tam, […]

gegužės 19, 2020

Dažnai keliaujantys ar turintys sodo namelius, neretai naudojasi ir biotualetu. Šių įrenginių pajungimui nereikia nei vandens, nei kanalizacijos, todėl tai […]

gegužės 15, 2020

Didžiausios Baltijos šalyse geležinkelių grupės „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo bendrovė „LG Cargo“ su partneriais pirmą kartą geležinkeliu pervežė vilkikų puspriekabes. […]

gegužės 11, 2020

Šiandien, gegužės 11 dieną, šalyje oficialiai minint simbolinę Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį į vis […]