1 birželio, 2022

Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje Skandinavijos šalyje pasireiškia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir žmogaus poveikis aplinkai. Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos Baltojoje jūroje įveistos žuvys greitai tapo invazine rūšimi, žalinga kitiems jūros organizmams. Skandinavijos organizacijos kartu su technologijų bendrove „Huawei“ sukūrė sistemą, padėsiančią sustabdyti nepageidaujamų rūšių invaziją ir išsaugoti atlantines lašišas.

Invazinė grėsmė

Invazinės rūšys – tai viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo grėsmių, kurią kelia į ekosistemą tikslingai ar atsitiktinai patekęs svetimas augalas, gyvūnas, mikrobas ar kitas gyvas organizmas. Invaziniai organizmai gali įvairiais būdais pakenkti vietos ekosistemoms ir ekonomikai, pavyzdžiui, sukelia ligas, naikina kultūrinius augalus ir negrįžtamai sutrikdo gamtos pusiausvyrą. Į Baltąją jūrą įplaukusios kuprės pasiekė Norvegijos Finmarko pakrantę, o netrukus – ir pietinę Norvegijos pakrantę. Kuprės, jau įtrauktos į vyriausybės juodąjį sąrašą, tiek išplito, kad gali išnaikinti atlantines lašišas ir kitas laukines žuvis. Su vietinėmis rūšimis kuprės konkuruoja dviem būdais: mityba ir nerštavietėmis. Ši rūšis stipri konkurencinėje kovoje: kuprės minta tuo pačiu maistu kaip ir jų atlantinės giminaitės, yra agresyvios ir itin vislios.

Dėl 24 mėnesių dauginimosi ciklo kuprių įspūdingai padaugėjo – 2017 metais žvejai sugavo 3528 šios rūšies žuvis, 2019 metais jų skaičius išaugo iki 5308, o 2021-aisiais buvo daugiau nei 13 tūkst. Vandens telkinyje didėjant lašišų skaičiui, daugėja ir negyvų, yrančių žuvų, todėl vandenyje mažėja deguonies koncentracija, nyksta upių organizmai ir gali atsirasti ilgalaikių vietos ekosistemos pokyčių. Pavyzdžiui, daugėja neršiančiomis ir gaištančiomis žuvimis mintančių maitėdų ir kenkėjų, t. y. audinių, ūdrų, lapių, paukščių. Be didėjančios grėsmės biologinei įvairovei, įsibrovėliai atneša svetimas ligas, pavojingas laukinių ir ūkiuose auginamų žuvų ištekliams. Grėsmę nykstantiems laukinių žuvų ištekliams dar didina ir pabėgusios ūkiuose auginamos lašišos, konkuruojančios su laukinėmis giminaitėmis. Laukinės žuvys genetiškai įvairesnės už ūkiuose auginamas, todėl joms kryžminantis silpsta laukinės rūšies genofondas, o ilgainiui rūšis išnyksta. Norint išsaugoti atlantines lašišas, būtina veiksmingai kovoti su invazinėmis rūšimis.

Išmanūs žvejybos sprendimai

Dabartiniai metodai, taikomi atlantinių lašišų ištekliams Norvegijos upėse apsaugoti, yra imlūs darbui ir daugiausia pagrįsti savanoriška veikla. Todėl sunku stebėti ir kiekybiškai įvertinti grėsmę. Technologijų pažanga padėjo rasti naują sprendimą – tai tiesioginės povandeninės stebėsenos ir rūšiavimo sistema, kurioje naudojamos vaizdo įrašymo ir dirbtinio intelekto technologijos. Ši priemonė gali padėti net iki 90 % sumažinti rankų darbą. 2021 metų liepos mėnesį Norvegijoje Berlevogo (Berlevåg) žvejų gyvenvietėje pradėtas bandomasis projektas. Pirmajame etape buvo stebimos ir skaičiuojamos įvairios žuvų rūšys, o antrajame įdiegta žuvų rūšiavimo ir skirstymo sistema, automatiškai neleidžianti kuprėms plaukti prieš srovę. Gauti duomenys gali padėti atskleisti tikslius migracijos elgsenos modelius, registruoti įvairias žuvų rūšis, pateikti išsamius rodiklius kitiems tyrimams ir išvengti perteklinės žvejybos. Šis bandomasis projektas – tai Šiaurės šalyse didžiausios privačios dirbtinio intelekto laboratorijos „Silo AI“, medžiotojų ir meškeriotojų asociacijos „Berlevag JFF“, atliekančios itin svarbų vaidmenį saugant vietos ekosistemą, ir technologijų įmonės „Huawei“ partnerystės rezultatas.

Panašios stebėsenos technologijos, skirtos grėsmių augalams ir laukiniams gyvūnams tirti bei užkardyti, jau pakeitė situaciją visame pasaulyje. Partnerystė derinant technologijas, vietinę patirtį ir pažangius, pagal poreikius pritaikytus sprendimus leidžia tikėtis pastebimų palankių rezultatų ir Norvegijoje.

„Upių stebėsenos sistema naudojant dirbtinį intelektą gali padėti vykdyti nepageidaujamų rūšių invazijos prevenciją ir kartu įgyvendinti pažangų, į ateitį nukreiptą upių valdymą. Džiugu, kad „Huawei“ galėjo dalyvauti tokiame projekte, kuris yra gamtosaugos srities pavyzdys ir Baltijos šalims“, – sako „Huawei“atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Danas Masiliūnas.

„Nuo 1970 metų gėlavandenių migruojančių žuvų populiacijos pasaulyje vidutiniškai sumažėjo 76 %, o Europoje – net 93 %.  Lašišos, europiniai upiniai unguriai, upėtakiai, žiobriai ir kitos migruojančios žuvys nyksta dėl įvairių žmogaus sukeltų veiksnių, tokių kaip perteklinė žvejyba, tarša, migracijos kelius ir nerštavietes užtveriančios kliūtys ir invazinių rūšių poveikis vandens ekosistemoms. Technologijos gali padėti atsakingai valdyti gamtos išteklius, teikti duomenis, reikalingus žuvų populiacijų būklei, gyvenimo ciklui ir žvejybai stebėti, ieškoti būdų, kaip atkurti biologinę įvairovę. Šiuo metu taip pat pastebime aktyvų visuomenės susidomėjimą žiniomis apie žuvų gyvenimo ciklus Baltijos šalyse“, – pasakoja Pasaulio gamtos fondo atstovė Elza Ozoliņa.


10 rugpjūčio, 2022

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

.: užsidegęs kombainas gali sunaikinti ne tik derlių, bet ir netoliese esančius pastatus.
28 liepos, 2022

Alytaus rajono ūkininkai jau daugiau kaip savaitę dirba javapjūtės baruose.  Laukuose ūžia kombainai, kita technika. Kol kas rajone nefiksuota gaisrų […]

18 liepos, 2022

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, […]

18 liepos, 2022

Seniausia ir žinomiausia Lietuvoje aplinkosauginių ir natūralios gamtos atkūrimo iniciatyvų organizacija „Mes darom“ antrus metus iš eilės kviečia susiburti Baltijos […]

EP narys Bronis Ropė
15 liepos, 2022

Liepos 6 d. buvo padarytas žingsnis atgal – tamsi diena klimatui ir energijos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių. Deja, liberalų ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
15 liepos, 2022

Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir […]

2 liepos, 2022

Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos.  Tuo tarpu gyvenamojoje […]

1 liepos, 2022

Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai […]

1 liepos, 2022

Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose […]

10 birželio, 2022

Klaipėdos centre, krapnojant maloniam vasariniam lietučiui, penktadienį rinkosi tvaraus gyvenimo būdo entuziastai. Danės skvere Lietuvos jūrų muziejus jau antrą kartą […]

10 birželio, 2022

Penktadienį, Druskininkų savivaldybės kieme, buvo pristatyti 2 nauji elektriniai autobusai, kurie pradės darbą aptarnaujant viešojo transporto keleivius mieste. Tai yra […]

9 birželio, 2022

Minėdamas Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Baltijos aplinkos forumas praneša apie 5 kartus išplėstą Punios šilo teritoriją, kuriai suteiktas gamtinio rezervato […]

5 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, dalyvavo antrus metus iš eilės Prezidentūroje vykstančiame Žaliųjų idėjų festivalyje, […]

S. Žiūros nuotr.
27 gegužės, 2022

Garsaus tarpukario Lietuvos karininko P. Lukšio vardu pavadinta judri gatvė tampa daug žalesnė. Penktadienį vilniečiai prie profesionalų pasodintų 75 medžių […]

12 gegužės, 2022

Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos būtų įtrauktos į Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas […]

Staffan Widstrand nuotr.
8 gegužės, 2022

„Tai tuomet siūlau pritarti kartu su protokoliniu sprendimu.“ – taip šiandien Vyriausybės posėdžiui pirmininkaujanti Ingrida Šimonytė patvirtino nutarimą, kuriuo didžiąją […]

2 gegužės, 2022

Rekordinis Lietuvos paplūdimių skaičius – net 8 – šią vasarą iškels Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie […]

26 balandžio, 2022

Šiandien minimos 36-osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. 1986 m. balandžio 26 d. šios elektrinės reaktoriuje įvyko sprogimas ir į […]