Atliekų krizė Vilniuje: problema suvaldyta ar didžiausi iššūkiai dar tik prasideda?

Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistema pastaraisiais mėnesiais susidūrė su vienu didžiausių išbandymų per pastaruosius metus. Po 2025 metų balandį Vilniuje esančioje mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloje kilusio gaisro sutriko įprastas mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, o vėliau tarp Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) ir gamyklą eksploatavusios bendrovės „Energesman“ kilo teisinis bei administracinis ginčas.

Nors VAATC teigia, kad skubiausia problema – nerūšiuotų atliekų kaupimasis – šiuo metu išspręsta, atliekų sistemos ateitis vis dar kelia klausimų. Pagrindinis ginčas vyksta dėl to, kas atsakingas už susidariusią situaciją ir kaip turėtų būti užtikrintas stabilus atliekų tvarkymas ateityje.

Viskas prasidėjo nuo gaisro MBA gamykloje

Vilniaus regiono atliekų krizės pradžia siejama su 2025 metų balandžio 27 dieną MBA gamykloje kilusiu gaisru. Ši gamykla yra vienas svarbiausių Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos objektų – joje apdorojamos mišrios komunalinės atliekos, surenkamos iš aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių.

MBA įrenginiuose atliekos ne tik rūšiuojamos, bet ir atskiriamos skirtingos jų frakcijos: perdirbti tinkamos medžiagos, bioskaidžios atliekos bei likusi dalis, kuri gali būti naudojama energijai gaminti.

Dėl gamykloje kilusio incidento dalis procesų sutriko, o tai pareikalavo ieškoti laikinų sprendimų, kad atliekų surinkimas regione nenutrūktų.

Ginčas tarp VAATC ir „Energesman“ peraugo į teisinį konfliktą

Po gaisro tarp VAATC ir MBA gamyklos operatorės „Energesman“ kilo nesutarimų dėl tolimesnio gamyklos eksploatavimo, įsipareigojimų vykdymo bei infrastruktūros atkūrimo.

VAATC teigia, kad bendrovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nes neužtikrino tinkamo veiklos tęstinumo, neatstatė infrastruktūros pagal nustatytus reikalavimus ir neužtikrino visų aplinkosaugos bei priešgaisrinės saugos sąlygų.

Dėl to VAATC nutraukė sutartį su „Energesman“, perėmė gamyklos veiklos kontrolę ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimų pažeidimų.

Tuo metu „Energesman“ laikosi kitokios pozicijos. Bendrovė teigia, kad gamykla gali veikti, atliekų tvarkymo procesai nėra sustoję, o sprendimas nutraukti sutartį yra nepagrįstas.

VAATC: nerūšiuotų atliekų krizė suvaldyta

VAATC vadovas Marius Švaikauskas teigia, kad šiuo metu didžiausia grėsmė – nerūšiuotų atliekų kaupimasis – pašalinta.

Anot jo, atliekų rūšiavimo procesams užtikrinti pasitelkti keli rinkos dalyviai – bendrovės „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“. Tai, pasak VAATC, leidžia užtikrinti, kad mišrios komunalinės atliekos būtų priimamos ir tvarkomos.

Vis dėlto išlieka problema dėl bioskaidžių atliekų. VAATC teigia, kad ši atliekų dalis turi būti tvarkoma specialiuose biotuneliuose, kuriuos iki šiol valdė „Energesman“.

Centro vadovo teigimu, bendrovė priima ne visą atliekų kiekį, todėl dalis procesų vis dar stringa.

„Energesman“ perspėja apie ilgalaikes pasekmes

„Energesman“ situaciją vertina kitaip. Bendrovės atstovai teigia, kad dabartiniai sprendimai yra laikini ir neužtikrina ilgalaikio stabilumo.

Pasak bendrovės vadovo Algirdo Blazgio, jei ginčai dėl gamyklos eksploatavimo ir sutarčių nutraukimo užsitęstų, tai gali apsunkinti naujo operatoriaus parinkimą bei gamyklos modernizavimo darbus.

Bendrovė taip pat kelia klausimą dėl konkurencijos atliekų tvarkymo rinkoje. Jos vertinimu, sumažėjus operatorių skaičiui regione gali didėti priklausomybė nuo kelių didžiausių rinkos dalyvių.

Šie vertinimai kol kas yra vienos iš ginčo šalių pozicija ir nėra galutinai patvirtinti nepriklausomais sprendimais.

Kodėl situacija svarbi visiems Vilniaus regiono gyventojams?

Atliekų tvarkymo sistema dažnai tampa nepastebima tol, kol ji veikia sklandžiai. Tačiau sutrikus vienam pagrindinių sistemos elementų, pasekmės tampa matomos labai greitai.

Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistema apima ne tik sostinę, bet ir aplinkines savivaldybes. Todėl bet kokie sprendimai dėl MBA gamyklos veiklos, atliekų srautų nukreipimo ar alternatyvių pajėgumų naudojimo turi įtakos visam regionui.

Būtent dėl to kilo diskusijos ir dėl laikino atliekų vežimo į Kazokiškių sąvartyną.

Kazokiškių sąvartynas tapo laikinu sprendimu

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą atliekų tvarkymą, priėmė sprendimą laikinai mišrias komunalines atliekas vežti į Kazokiškių sąvartyną.

Šis sprendimas sulaukė Elektrėnų savivaldybės kritikos. Savivaldybės atstovai priminė, kad Kazokiškių sąvartyno teritorijoje jau anksčiau buvo kilę aplinkosauginių problemų, o Elektrėnų savivaldybėje galiojo regioninė ekstremalioji situacija dėl sieros vandenilio taršos.

VAATC savo ruožtu ragina krizės metu ieškoti bendrų regioninių sprendimų, nes atliekų sistema veikia kaip vientisas mechanizmas, kuriame dalyvauja visos savivaldybės.

Ar atliekų tvarkymas gali brangti?

Kol kas nėra priimta sprendimų, kurie reikštų automatinį atliekų tvarkymo kainų didėjimą gyventojams.

VAATC teigia, kad papildomos išlaidos neturėtų būti perkeltos gyventojams ir kad galimi nuostoliai bus siekiami išieškoti iš atsakingų subjektų.

Tuo metu „Energesman“ laikosi pozicijos, kad ilgalaikiai sistemos sutrikimai, papildomi logistikos sprendimai ir investicijų poreikis gali turėti įtakos bendroms atliekų tvarkymo sąnaudoms.

Galutinį poveikį gyventojams lems tai, kaip greitai bus išspręsti teisiniai ginčai ir kokie ilgalaikiai sprendimai bus priimti dėl MBA gamyklos.

Atliekų krizės sprendimas priklausys nuo ilgalaikių sprendimų

Dabartinė situacija parodė, kad Vilniaus regiono atliekų sistema yra stipriai priklausoma nuo vieno strateginio objekto veiklos.

Laikini sprendimai leido išvengti didžiausios grėsmės – atliekų kaupimosi, tačiau ilgalaikio stabilumo klausimas išlieka.

Artimiausias laikotarpis bus svarbus ne tik dėl vykstančių teisinių ginčų tarp VAATC ir „Energesman“, bet ir dėl to, kaip bus užtikrintas MBA gamyklos veiklos tęstinumas, modernizavimas bei visos regioninės atliekų sistemos atsparumas ateities iššūkiams.