4 gruodžio, 2020
Deividas Miškinis, UAB „Veistas“ direktorius

Atsakymai TRATC direktoriui V. Domarkui, kuriuos jis privalėtų žinoti pats

MBA

Jau ne vieną mėnesį Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Vidimantas Domarkas manipuliuoja informacija, taip klaidindamas savivaldybių tarybų narius, administracijų vadovus bei gyventojus apie atliekų sistemą ir mano vadovaujamos bendrovės „Veistas“ veiklą.

Mes ne kartą teikėme informaciją V. Domarkui ir paaiškinimus, todėl neturime pagrindo manyti, kad V. Domarkas nesupranta, ką kalbantis. Galiausiai jo, kaip TRATC vadovo, pareiga yra viską detaliai išsiaiškinti ir suprasti, kad galėtų priimti teisingus sprendimus.

Lapkričio 26 dieną vykusiame Plungės savivaldybės tarybos posėdyje V. Domarkas dar kartą pakartojo teiginius, į kuriuos jaučiu pareigą atsakyti raštu.

Naudojama visa įranga, kuri reikalinga

Domarkas teigia, kad du trečdaliai įrangos nenaudojama.

Atsakymas: iš viso savo veikloje mes naudojame apie 50 įvairių įrenginių, o nenaudojame tik keletą, t. y. apie 10 proc., o ne du trečdalius, kaip pateikia TRATC vadovas.  Detalizuojant, nenaudojami įrenginiai yra šie: bioskaidžių atliekų sumaišymo priekaba, NIR separatorius, KAK‘o (kietojo atgauto kuro) smulkintuvas, didysis kompresorius – ir jų nenaudojame dėl aiškių bei racionalių priežasčių.

Bioskaidžių atliekų sumaišymo priekabos mes nenaudojame, nes, pradėjus eksploatuoti MBA ir pamatavus bioskaidžių atliekų tankį, paaiškėjo, kad bioskaidžių atliekų tankis yra tinkamas ir papildomai struktūrinės medžiagos įmaišyti nereikia, todėl nereikia ir sumaišymo priekabos.

Likę trys aukščiau paminėti įrenginiai yra skirti KAK  gamybai. 2009-2010 metais konsultantai parengė MBA gamyklos studiją ir numatė gaminti KAK ir vežti į UAB „Akmenės cementą“, kur jis būtų naudojamas cemento gamybos procese. Tačiau vėliau buvo pakeisti LR įstatymai ir dabar KAK leidžiama deginti tik valstybinės reikšmės objektuose, tokiuose kaip Klaipėdos kogeneracinė jėgainė. Skirtingai nuo „Akmenės cemento“, kogeneracinėms jėgainėms nėra skirtumo, ką deginti – paruoštą KAK ar tik po mechaninio apdorojimo atskirtas atliekas – ir jos tai daro už tą pačią kainą: 35 Eur už toną. Tad, galvodami ūkiškai ir nenorėdami be reikalo didinti savikainos, į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę pristatome ne iki galo paruoštą KAK, o tai reiškia, kad mums nereikia naudoti KAK įrenginių.

Beje, atkreipiame dėmesį, kad „Veistas“ nėra įsipareigojęs gaminti KAK, jis tik privalo tinkamai sutvarkyti atliekas. Išveždami atliekas į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę, mes pilnai įvykdome sutartinius įsipareigojimus.

Elektra būtų gaminama, jeigu tik būtų pakankamai atliekų

Domarkas teigia, kad „Veistas“ negamina elektros, nors turėtų tai daryti.

Atsakymas: Taip, elektra negaminama, o to priežastis yra nepakankamas atliekų kiekis. Jėgainės galia yra 400 kW –  tokios galios jėgainę numatė pats TRATC savo skelbto konkurso dokumentuose. Norint tokiai jėgainei duoti darbo, reikia kasmet apdoroti bent 20.000 tonų bioskaidžių atliekų: kad būtų tinkamu cikliškumu užkraunami tuneliai, kuriuose esančios bakterijos nebadautų ir maksimaliai efektyviai gamintų metano dujas, reikalingas elektros jėgainei.

Realybėje mes gauname tik apie 9.000 tonų bioskaidžių atliekų per metus ir apie 4.000-5.000 tonų inertinių atliekų, kurios iš esmės gali būti naudojamos tik kaip balastas biologinio apdorojimo proceso metu. Su šiuo kiekiu galime pasiekti tik ~160-190 kW kogeneracinės jėgainės galią, o tai reiškia, kad dvigubai didesnę elektros energijos savikainą – ji tampa brangesnė nei perkant iš tinklo.

Mes elgiamės ūkiškai ir negaminame elektros, nes tokiu būdu tik dirbtume „į minusą“.

Metalo, plastiko ir stiklo išrinkimas

Domarkas teigia, kad nepasiekiami techninėje specifikacijoje keliami išrūšiavimo rodikliai t. y. 80 proc. metalo, 50 proc. plastiko, 50 proc. stiklo. Stiklo išrenkama 0 proc.

Atsakymas: Tokie V. Domarko teiginiai tiesiog neetiški, nes „Veisto“ sutartyje nėra įpareigojimo išrinkti vienokį ar kitokį kiekį metalo, plastiko ir stiklo. Mes esame įsipareigoję sutvarkyti ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių atliekų ir šį įsipareigojimą sėkmingai įvykdome išveždami sudeginti daugiau kaip 50 proc. visų po mechaninio atliekų apdorojimo atskirtų atliekų.

Domarkas savo neūkiškumą bando slėpti po kaltinimais

Domarkas teigia, kad apdorojant bioskaidžias atliekas nesivadovaujama technologiniu aprašymu t. y. neatskiriamas smėlis, žvyras, akmenys arba kitaip vadinama 0-20 mm frakcija, po viso pūdymo nesijojamas stabilatas ir neatskiriama struktūrinė medžiaga, todėl stabilato kiekis kelis kartus viršija kiekius pagal mūsų poreikius.

Atsakymas: Jei mes aklai ir paraidžiui laikytumėmės technologinio aprašymo, kaip to reikalauja V. Domarkas, rezultatas būtų priešingas – TRATC būtų perduodama dar daugiau stabilato, nes į atliekas būtų įmaišomos žalienos, t. y. šakos, kurios pūdamos dar labiau padidintų stabilato kiekį.

Mes taip pat neskiriame 0-20 mm frakcijos, nes mums trūksta masės/tūrio, kurio reikia siekiant išlaikyti tunelių užkrovimo cikliškumą, kad bakterijos išgyventų, t. y. gautų maisto. Deja, bet vėl kartojasi pagrindinė problema – įrenginiai per dideli turimam atliekų kiekiui.

Stabilatą reikia sijoti, jeigu jo gamybos proceso metu į bioskaidžias atliekas dedama struktūrinė medžiaga, kuri padidina atliekų pralaidumą ir sumažina tankį. Mes struktūrinės medžiagos nededame, nes bioskaidžių atliekų tankis yra pakankamas ir jų purenti bei didinti atliekų pralaidumo nereikia. Kadangi gaminant stabilatą nededame struktūrinės medžiagos, po proceso jo ir nesijojame – nes nėra ko išsijoti.

Stabilato kiekį galima sumažinti dviem būdais, kurie abu priklauso ne nuo mūsų veiklos, bet nuo paties V. Domarko vadovaujamo TRATC veiksmų. Pirmiausia, gyventojai turi būti skatinami atidžiau rūšiuoti atliekas, kurios nulemia stabilato kiekį ir svorį. Antras sprendimas – sudaryti mums galimybę stabilatą pristatyti į sąvartyno kaupą iškart po apdorojimo: šiuo metu stabilatas kurį laiką yra sandėliuojamas „Veisto“ teritorijoje po atviru dangumi, todėl sušlampa ir sveria ~30-40% daugiau.

Prieš kaltinant reikėtų pasimokyti skaityti finansines ataskaitas

Domarkas viešina UAB „Veistas“ pelno nuostolių ataskaitas ir baksnoja, kad neva mes gauname pusę milijono eurų pelno, kurį būtų galima panaudoti mokesčio už atliekų surinkimą mažinimui.

Atsakymas: V. Domarkas turėtų pasidomėti, kaip reikia skaityti finansines ataskaitas, nes jo pareiškimai mūsų net nestebina, mus… glumina. Štai ką reiškia mūsų įmonės finansiniai skaičiai už 2019 metus.

Mūsų pajamos sudarė 1.074 tūkst. eurų. Už atliekų sudeginimui išvežimą į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę – transportą ir sudeginimo paslaugą – sumokėjome 698 tūkst. eurų. Ši suma vadinama „pajamų savikaina“, tačiau mūsų išlaidos nesibaigia: iš likusių 476 tūkst. eurų, kuris buhalterijos vadinamas „bendruoju pelnu“, mes sumokėjome dar 453 tūkst. eurų, o mūsų įmonės pelnas, kurį jau gali pasiimti akcininkai, sudaro tik 23 tūkst. eurų.

Detaliau apie sąnaudas: apie 270 tūkst. eurų – darbo užmokestis ir mokesčiai 21 darbuotojui, apie 80 tūkst. eurų – įrenginių techninė priežiūra, remontas, eksploatacinės išlaidos, atsarginės detalės ir t. t., apie 50 tūkst. eurų – kuras, kuris naudojamas tiek gamybos procese, tiek tarnybiniams automobiliams.

Likę apie 50 tūkst. eurų yra administracinės išlaidos. Beje, ši eilutė mums yra labai skausminga ir tiesiogiai susijusi su TRATC veiksmais, nes didelę jų dalį sudaro išlaidos teisininkams – mums tenka nuolat minti teismus ir apsisaugoti nuo TRATC kaltinimų, veiksmų arba neveikimo. Kas svarbiausia, mes daugumą teismų procesų laimime, o tai tik patvirtina, kad TRATC dažniausiai yra neteisus savo veiksmais ir sprendimais.

Taigi, V. Domarko pareiškimai apie neva didžiulį mūsų pelną pirmiausia, deja, parodo TRATC vadovo finansinį neišsilavinimą.

Apibendrinimas

Visi viešumoje pateikiami TRATC vadovo priekaištai mūsų atžvilgiu yra paaiškinami ir atsakomi. Mums kelia nerimą pats keliamų klausimų pobūdis: arba TRATC vadovas nesupranta, kaip veikia atliekų tvarkymas, arba jis nesidomi ir nesigilina, arba specialiai siekia kažkokių tik jam žinomų tikslų, keldamas pagrindo neturinčius klausimus ir tokiu būdu bandydamas manipuliuoti rajonų savivaldybių tarybų narių, administracijų vadovų bei gyventojų nuomone.

Ne kartą teikėme pasiūlymus ir sprendimus, kaip galima pataisyti susidariusią situaciją, tačiau mūsų pasiūlymai nebūdavo net svarstomi.

Mes esame pasiruošę bendradarbiauti, kad būtų priimti teisingi sprendimai, naudingi regionui ir gyventojams. Todėl raštu kreipiausi į Telšių regiono savivaldybių tarybų narius bei administracijų vadovus, pateikdamas jiems šią informaciją.


15 balandžio, 2021

Nuo šiandien Kauno rajone „Socialinis taksi“ kartu su partneriais VšĮ „Socialinės partnerystės grupė“ pradeda teikti pavėžėjimo su asistentu paslaugas, kurios […]

15 balandžio, 2021

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. […]

15 balandžio, 2021

Lietuvos įmonės vis daugiau dėmesio skiria savo tvarumui, todėl siekia naudoti iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją. Tačiau tai darant verslui […]

O. Posaškovos nuotr.
15 balandžio, 2021

Balandžio 15-ąją, skatinant žmoniją saugoti vertybes ir taiką, visame pasaulyje minima Pasaulinė kultūros diena. Vaizdo žinutė „NEpaMIRŠTI“ – tai simbolinė […]

14 balandžio, 2021

Šiandien Seimo Antikorupcijos komisija posėdyje nagrinėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklos skaidrumo užtikrinimą ir korupcijos rizikas įvežamos mėsos […]

14 balandžio, 2021

Balandžio  14-osios naktį, 01.49 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Budrių kaime. Atvykus ugniagesiams, […]

14 balandžio, 2021

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) primena, kad gyventojai, kurie 2020 m. vykdė individualią veiklą, įtrauktą į […]

14 balandžio, 2021

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų. Tai 8 tūkst. daugiau negu […]

Prezidentūros nuotr.
14 balandžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Seimą, Vyriausybę, visas valstybės ir savivaldybių institucijas konkrečiais darbais naikinti žmonių su negalia socialinę […]

13 balandžio, 2021

Balandžio 13 – gegužės 1 dienomis, nuo COVID-19 viruso pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai, dovanų gaus kvietimą apsilankyti Lietuvos […]

13 balandžio, 2021

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo […]

13 balandžio, 2021

Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas […]

13 balandžio, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 1088. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

13 balandžio, 2021

Seime įregistruotos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atšaukti buvusio aplinkos ministro įteisintą naktinę medžioklę su šunimis ir […]

12 balandžio, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 234 gaisrų ir atliko 83 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu traumuoti 2 […]

12 balandžio, 2021

Konkurencijos taryba išnagrinėjo informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės skirtos paramos M.A.M.A. renginio organizatoriams ir paragino savivaldybę įteisinti suteiktą paramą, kad […]

12 balandžio, 2021

Jeigu jiems kažkas skolingi, žmonės dažniausiai elgiasi dvejopai. Vieni labai aršiai reaguoja į skolininkus ir nuolat jiems primena apie turimus […]

10 balandžio, 2021

Vis daugiau Lietuvos gyventojų yra paskiepijama nuo COVID-19, taip pat didėja ir šia liga persirgusių gyventojų dalis. NVSC primena, kad […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
9 balandžio, 2021

Nuo bijūnų krūmo po langu iki ąžuolų alėjos skvere – Vilnius kviečia gyventojus drąsiai kurti žaliąsias miesto erdves, rinktis ir […]

9 balandžio, 2021

COVID-19 pandemija stipriai paveikė Lietuvos nekilnojamojo turto rinką – išaugo ne tik būstų pirkimas, bet ir gyventojų investicijos į jų […]