Atskirti kokybišką pieną – paprasta. Ekspertai atskleidė, kaip

Jeigu dabar pravertumėte savo šaldytuvo duris, kokius produktus ten tikrai pamatytumėte? Didelė tikimybė, kad šaldytuve gulėtų bent vienas iš šių pieno produktų: jogurtas, varškė, grietinė, sūris, sviestas ar tiesiog pakelis geriamojo karvės pieno. Ir tai neturėtų stebinti. Gyvename teritorijoje, kurios meilei pienui beveik niekas neprilygsta. Europos Sąjungoje šiemet suvartota apie 30 milijonų tonų skysto karvės pieno. Didesni skaičiai – tik Indijoje, ten per metus suvartota apie 95 mln. tonų. Visgi pienas nėra lygu pienui, todėl svarbu žinoti, kaip rinktis šį produktą, kad įsisavintume geriausias jo savybes.

Pieno ir jo produktų populiarumas auga

Pirmieji gyvulių pieno gėrimo įrodymai datuojami prieš beveik 9000 metų dabartinėje Turkijoje, prie Marmuro jūros, kur ant senovinių keramikos šukių buvo rasta pieno riebalų. Net ir prabėgus tūkstančiams metų, pieno gėrimo tradicija niekur nedingo, o populiarumas tik auga. Vien per pastaruosius 8-erius metus pagaminamos pieno produkcijos skaičiai visame pasaulyje išaugo nuo maždaug 547 mln. tonų iki 605 mln. tonų.

Žinoma, keičiasi, kaip ir kokį pieną vartojame. Dar ne taip seniai buvo galvojama, kad naudingiausias organizmui – visiškai neapdorotas, vadinamasis žalias pienas. Kitaip tariant, tiesiai iš karvės pas močiutę kaime. Visgi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja, kad karvės nešioja tam tikras pavojingas bakterijas, kurios melžimo metu gali patekti į pieną, o jį vartojant, galima užsikrėsti sunkiomis ligomis. „Jau ir seniau dalis šeimininkių, prieš vartojant pieną, jį arba pakaitindavo, arba užvirindavo. Visgi tai nėra tinkamiausias būdas, mat tuomet pienas praranda ir savo natūralų skonį, ir naudingąsias medžiagas”, – pasakoja AB „Pieno žvaigždės“  filialo „Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė.

Kodėl pienas pasterizuojamas?

Dabar, kai dauguma Lietuvos žmonių gyvena miestuose ir pieną įsigyja parduotuvėse, dėl jo kokybės rūpintis nereikia, tai užtikrina pieno perdirbėjai, kurie pieną pasterizuoja. „Pasterizacija – tai pieno šiluminis apdorojimo būdas, kurio metu sunaikinamos bakterijos, galinčios sukelti ligas. Kai pienas kaitinamas, sunaikinamos jame esančių mikroorganizmų, ypač patogeninių, vegetatyvinės ląstelės. Visa tai daroma pasitelkiant pažangias pieno perdirbimo technologijas”, – atskleidžia D. Mickeliūnienė.

Būtent šiuolaikinės technologijos leidžia pasterizuotame piene išlaikyti ir žmogaus organizmui naudingas produkto savybes. Pienas gali būti pasterizuojamas 60-100 laipsnių temperatūroje, tačiau yra įrodyta, kad žemutinė kaitinimo temperatūra, kuri yra saugi žmogui, yra ne žemesnė nei 72 laipsniai. „Pavyzdžiui, mūsų „Dvaro” pienas yra pasterizuojamas ne aukštesnėje kaip 74 laipsnių temperatūroje. Taip išlieka visos jo natūraliosios savybės, išsaugomi vertingieji baltymai, maistinės savybės, skonis, vitaminai ir mineralai. Jeigu pienas pasterizuojamas aukštesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje, dalis jo vertingųjų medžiagų žūsta. O jei kaitinimas vyksta didesnėje nei 90 laipsnių temperatūroje, pakinta beveik visi baltymai. Apskritai, kuo aukštesnė pieno pasterizavimo temperatūra, tuo labiau pienas tampa beverčiu baltu skysčiu”, – tvirtina vyriausioji technologė D. Mickeliūnienė.

Atskirti kokybišką pieną – paprasta

Nors dažniausiai vartotojai gali nežinoti, kokioje temperatūroje perkamas pienas yra pasterizuotas, tai galima paprastai patikrinti. „Kadangi mes kaitiname pieną neaukštoje temperatūroje, jis visada yra šviežaus, natūralaus ir gaivaus skonio. Atskirti, kuris pienas yra išlaikęs naudingąsias medžiagas, o kuris – perkaitintas, galima tiesiog jo paragavus. Jeigu ragaudami pajuntate virinto pieno kvapą ar skonį, tai ir reiškia, kad jis yra pasterizuotas aukštoje temperatūroje arba perkaitintas”, – pasakoja D. Mickeliūnienė.

Pienas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vertinamas dėl jo išskirtinės naudos organizmui. Jis yra svarbus ir gausus mineralinių medžiagų šaltinis, tarp kurių – kaulams būtinas kalcis, kalis, fosforas ir kita. Be to, pieno baltymai laikomi visaverčiais, nes jų sudėtyje galima rasti visų 20 žmogaus organizmui gyvybiškai reikalingų aminorūgščių.