Aukščiausias Teismas atsisakė peržiūrėti Lazdijų merės Miškinienės „čekiukų“ bylą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti civilinėje „čekiukų“ byloje nepagrįstai savivaldybės sąskaita praturtėjusios Lazdijų rajono savivaldybės merės Ausmos Miškinienės kasacinį skundą.
Juo buvo prašoma panaikinti nepalankius teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį prieš merę atmesti. LAT atsisakė priimti šį skundą.
„Taigi, A. Miškinienei lieka galioti teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta iš A. Miškinienės Lazdijų rajono savivaldybės administracijai priteisti 4 288,47 eurus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 160,72 eurų žyminio mokesčio“, – antradienį Eltai teigė LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
LAT atrankos kolegija pažymėjo, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas nustatytų kasacijos pagrindų.
„Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais“, – paskelbė LAT.
A. Miškinienė savo skunde rašė, kad jos bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad ji, vykdydama tarybos narės ir savivaldybės merės pareigas, gavusi išmokas už kuro išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario pareigas, nepagrįstai praturtėjo.
Merė teigė, kad galiojęs teisinis reguliavimas numatė pareigą pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patirtų išlaidų apyskaitą, tačiau nenumatė pareigos teikti detalių ataskaitų ar kitų įrodymų, kurie leistų retrospektyviai identifikuoti, kur, kada ir vykdant konkrečiai kokias pareigas kiekviena kuro sąnaudų dalis buvo patirta.
„Nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti naudojamas tam, kad būtų „papildytas“ galiojęs teisinis reguliavimas ir sukurtos naujos pareigos, kurios ginčui aktualiu laikotarpiu neegzistavo. Tuo tarpu teismai faktiškai pripažino nepakankamais tuos atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, kuriuos teisės aktai numatė kaip pakankamus atsiskaitymui už gautas išmokas, ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą susiejo ne su teisinio pagrindo nebuvimu“, – skunde rašė merė.
Ji mano, kad anksčiau jos bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad tarybos narys-meras nepatyrė kuro išlaidų dėl pareigų sutapimo su mero pareigomis, todėl, anot A. Miškinienės, kyla klausimas, ar toks teismų aiškinimas neprieštarauja ginčo laikotarpiu galiojusiems teisės aktams, nediskriminuoja tarybos narius-merus, nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto visų asmenų prieš įstatymą lygybės principą.
„Teisės aktai nenumato išimties, pagal kurią tarybos nariui, einančiam mero pareigas, būtų ribojama ar eliminuojama teisė gauti išmokas už su tarybos nario veiklai patirtas išlaidas. Taip teismai faktiškai sukūrė naują, įstatyme neįtvirtintą kompensacijos ribojimo pagrindą, paremtą pareigų sutapimo faktu“, – sako A. Miškinienė.
„Du skirtingi tarybos nariai – vienas, kuris eina tik tarybos nario pareigas, kitas – tarybos nario ir mero – nors abu jie atlieka tas pačias tarybos nario pareigas, tačiau tas, kuris vykdo tik tarybos nario pareigas atsiduria ženkliai geresnėje situacijoje, kadangi turi teisę į išlaidų kompensaciją, tuo tarpu kitas – dėl savo užimamų papildomų pareigų – tokios teisės netenka. Toks skirstymas yra nepateisinamas ir vertintinas kaip diskriminacija. Jei asmuo faktiškai vykdo tarybos nario pareigas – tai jis turi teisę į atitinkamų su tuo susijusių išlaidų kompensavimą“, – LAT skundėsi A. Miškinienė.
Panašius argumentus politikė dėstė ir anksčiau jos bylą nagrinėjusiuose teismuose.
Atrankos kolegija, susipažinusi su merės kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų įstatyme nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Teismui nepriėmus merės skundo, procesas šioje „čekiukų“ byloje yra galutinai baigtas.
Pylėsi trijų rūšių kurą
Pernai lapkritį Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo Lazdijų merė pripažinta nepagrįstai praturtėjusia savivaldybės sąskaita.
Alytaus apylinkės teismas pernai liepą paskelbė, kad A. Miškinienė savo vadovaujamai savivaldybei turi grąžinti šiek tiek daugiau nei 4 288 eurus, sumokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 160,72 eurų žyminio mokesčio.
Lazdijų rajono merė A. Miškinienė anksčiau teigė, kad gali pagrįsti visas išlaidas tarybos nario veiklai, dėl kurių atsidūrė teisme – politikė pabrėžė, kad ir per karantiną, ir per komandiruotes į užsienį, ir nedarbingumo metu įsigytas kuras buvo skirtas bei sunaudotas tarybos nario veiklai.
Vykstant tyrimams dėl lėšų tarybos nario veiklai panaudojimo, 2023 m. birželį A. Miškinienė sustabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“.
Po Alytaus teismo sprendimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad politikė, grąžinusi į savivaldybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, galės sugrįžti į partiją.
Prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatyta, kad A. Miškinienei buvo kompensuotos išlaidos trijų rūšių degalams – dyzelinui, benzinui ir dujoms. Bylos duomenimis, tarybos narė iš viso 253 kartus pylėsi degalų –87 kartus atsiskaitė 49 mokėjimo kortelėmis.
Visuomenininkui Andriui Tapinui prieš keletą metų inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
