24 balandžio, 2023
Utenos rajono savivaldybė

Aukštaitijos turtai Utenos krašte. Pagrindine Utenos gatve virtęs istorinis pašto kelias

Tęsiame pažintinės informacijos ciklą ,,Aukštaitijos turtai Utenos krašte“, skirtą Aukštaitijos metams. Pagrindinės Utenos gatvės istoriją pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja.

Žmonės visada ieškojo būdų kaip pagerinti susisiekimą, nuo rato išradimo laikų šiam tikslui pasitelkdami naujausias žinias ir technologijas. Todėl XIX a. pažanga sparčiai vertė transporto, pramonės plėtros, miestų kūrimosi istorijos lapus tiek svetur, tiek mūsų šalyje. 1862 m. atidarius plačiojo geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva Rusijos caras dėmesio vos prieš tris dešimtmečius ta pačia kryptimi nutiestam moderniajam pašto keliui (traktui) nebeskyrė. Bet traktas ir toliau augino kaimynines teritorijas.

Pagyvinęs Utenos ekonomiką, prekybą, kultūrinį gyvenimą, kryptingam miesto teritorijos vystymui traktas įtakos neturėjo iki Pirmojo pasaulinio karo. Tuo metu miestelis su istoriškai jo ašimi tapusia turgaus aikšte statėsi chaotiškai, gatvės ir skersgatviai buvo kreivi, šaligatvių nebuvo. Tačiau 1921 bei 1925 metų urbanistinės plėtros projektuose jau įsitvirtino nuostata miestą plėsti trakto šiaurinėje pusėje. 1926 m. Vyriausioji statybos inspekcija patvirtino miesto planą, kuriuo Utenos dvaro žemės buvo priskirtos miesto teritorijai. Augančio miesto radialinio plano struktūra sparčiai keitėsi į linijinę. Naujosios miesto ribos netruko pasiekti atokiau stovėjusią siaurojo geležinkelio stotį. O greitai iš abiejų pusių užstatyta trakto atkarpa tapo svarbiausia miesto transporto linija. 1932 m. paklojus 1,5 km asfalto dangos šis kelio ruožas buvo vadinamas Plentu. Prie jo1934 m. pastačius paminklą daktarui Jonui Basanavičiui (1851–1927), Plentas virto jo vardu pavadinta Utenos gatve. Įdomu tai, kad Lietuvos patriarcho biustas buvo užkeltas ant postamento, likusio nuo paminklo carui Aleksandrui II. Nors ir skirtas pažymėti baudžiavos panaikinimo 50-osioms metinėms, Utenoje caro paminklas stovėjo vos penkerius metus ir 1916 m. buvo išmontuotas. Jo vietoje pastatytas vienintelis piešimo mokytojo Boleslovo Plungės (1908–1995) skulptūrinis kūrinys tapo vienu iš pirmųjų monumentų Jonui Basanavičiui Lietuvoje ir išliko nepaliestas per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Dabar paminklui suteiktas kultūros vertybės statusas.

Pagrindinę Utenos gatvę papuošė ir sėkmingos miesto modernizacijos objektai. Apie 1930 m. šiaurinėje gatvės pusėje buvo įkurtas pirmasis miesto parkas, pavadintas Miesto sodu. Pasak enciklopedininko Broniaus Kviklio, „užsodintas miesto sodelis, specialiai šiam reikalui išlyginus (Vyžuonos) upės vagą ir pastačius tiltą“.

Dar 1927 m. buvo sumanyta parke pastatyti Lietuvos laisvės paminklą. Nuspręsta, kad geriausias paminklas – tai modernūs šaulių namai. Pastate planuota ne tik šaulių rinktinės būstinė, bet ir patalpa muziejui, didžiulė salė vaidinimui bei kinematografui. Tokio išskirtinio objekto statybos kaina daugiau nei dvigubai viršijo 1932 m. Utenos biudžetą. Tačiau ambicingas užmojis sulaukė didelio visuomenės palaikymo ir dosnių piniginių aukų. Salei įrengti lėšų skyrė ir valstybės teatras. To meto spaudoje šmaikščiai rašyta, kad „šauliai pasistatydino didelius, gražius namus, – pagal principą taupaus ūkininko, siūdinančio augančiam vaikui stiprų rūbą, platesnį, su per ilgomis rankovėmis: „ant išaugimo“. Ir iš tiesų, Utenoje naujai pastatyti 2–osios šaulių rinktinės rūmai (inž. Povilas Litas ir J. Kadžys) vertinami kaip ryškus asketiškojo modernizmo architektūros pavyzdys Šiaurės ir Rytų Lietuvoje bei vienas iš įspūdingiausių šio tipo pastatų visoje tarpukario Lietuvoje. O 1933 m. rūmuose iškilmingai atidaryti „Šaulių namai – tautos namai“ (per jų atidarymo ceremoniją, be kitų svarbių asmenų, dalyvavo net ministras pirmininkas Juozas Tūbelis)   tapo miesto visuomenės susibūrimo vieta ir apskrities kultūros centru. 1945 m. šaulių namai buvo reorganizuoti į Utenos kultūros namus, kurie šiame pastate veikė iki 1989 m. Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas grąžintas Lietuvos šaulių sąjungai. Šaulių namuose atgaivintas ir kultūrinis gyvenimas: 2019 m. juose duris lankytojams atvėrė Utenos kamerinis teatras.

Deja, bet nežinome, ar pagrindine, vėliau jo vardu pavadinta Utenos gatve vaikščiojo pats Jonas Basanavičius, čia lankęsis XX a. pradžioje, kai tyrinėjo šio krašto pilkapius ir piliakalnius. Tačiau dabartinę Uteną abiejose J. Basanavičiaus gatvės pusėse uteniškiai ir miesto svečiai gali išvaikščioti parkų takeliais. 2009 m. pertvarkytas Miesto sodas (projekto aut. R. Pilkauskas ir A. Lamauskas) tapo sėkminga žaliojo miesto kūrimo pradžia. Dabartinėje Utenoje parkai sudaro vientisą teritoriją, kuri lyg žalumos sala driekiasi tarp miesto ežerų ir upelių. Šio išskirtinio kraštovaizdžio tvarkymas miestui pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir Europoje.

Užsukę į Miesto sodą, galime atsipūsti 2022 m. čia įrengtoje kardiologo, Nobelio taikos premijos laureato Bernardo Louno atminimo stotelėje ir pasiklausyti jo išsakytų minčių apie sveiką gyvenseną, išgyvenimą moderniame laikmetyje, daugiau sužinoti apie šeimos gyvenimą Utenoje, pasitraukimą į JAV. Stotelė išskirtinė tuo, kad garso įrenginiui elektros energiją turi generuoti patys lankytojai.

Pasivaikščiojimą tęsdami teminiu maršrutu „Per Utenos miestą Širdies keliu“, turime galimybę aplankyti net penkis Utenos parkus ir aktyviai praleidę laisvalaikį, prisidėti prie B. Louno atminimo įprasminimo jo gimtajame mieste. O miesto pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje pabandykime pamatyti atkarpėlę istorinio pašto kelio, kuris mažą XIX a. miestelį prijungė prie Europos transporto aortos ir jį išaugino. Traktą Utenoje įamžina penkios J. Basanavičiaus gatvės skulptūros.

Pažinkime Rytų ir Vakarų Europą sujungusio istorinio kelio vidurio miestą Uteną. Daugiau informacijos – Utenos turizmo informacijos centro svetainėje:


Linos Kovalevskienės nuotr.
23 liepos, 2024

Liepos 23 d. Ignalinos rajono turizmo informacijos centre būta daug džiaugsmingų nuotaikų ir malonaus šurmulio. Ignalinos kraštą pristatanti įstaiga persikėlė […]

22 liepos, 2024

Lyg baltas lelijos žiedas ežerų glėbyje išsūpuota, meilės legenda paženklinta gražuolė Ignalina kelias dienas minėjo miesto šventę, džiaugėsi vasara, savo […]

Utenos pramonės parkas
18 liepos, 2024

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui Utenoje steigti pramonės parką ir, atsižvelgiant į jo reikšmę regionui, projektui suteikti valstybei […]

Donato Merkio nuotr.
15 liepos, 2024

Ten, kur baigiasi žodžiai, prasideda muzika“, – sakė Heinrichas Heine. Bet, kai muzika ir žodžiai susijungia, gimsta meno kūrinys. Šilto […]

11 liepos, 2024

Baimė, žinių ir patirties trūkumas – neretai yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys pradėti nuosavą verslą ar užsiimti vykdomos veiklos plėtra. Tačiau […]

2 liepos, 2024

Šiais laikais darbdaviai neslepia, kad darbo rinkos specifika per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai keitėsi. Dabar neretai sudėtinga rasti ir kompetentingų […]

21 birželio, 2024

2024 m. birželio 19 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos parodų galerijoje vyko Reginos Steponavičiūtės – Skomskienės kūrybos […]

11 birželio, 2024

Po vasariško sekmadienio lietaus Palūšėje pavakary nušvito saulutė, taip gražiai išryškinusi žalumą ir suteikusi jausmams gaivumo. Tai buvo tarsi puiki […]

3 birželio, 2024

Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ tęsia tradiciją ir visą vasarą kviečia nemokamai naudotis daugiau nei 100 patogių darbo vietų […]

Donato Merkio nuotr.
27 gegužės, 2024

Poezija yra tarsi sielos balsas, kur kiekvienas žodis tampa garsu, o kiekviena eilutė – melodija.  Žydinčių alyvų ir mirguliuojančių ežerų […]

27 gegužės, 2024

,,Sugrįžimai“ – taip pavadinta 40-oji Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda, kuri patį gražiausią  pavasario mėnesį ryškiausios spalvomis žydi ir visus […]

22 gegužės, 2024

Nuo 2005 m. kasmet Europoje vyksta tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, prie kurios jungiasi ir Lietuvos muziejai. Ignalinos […]

21 gegužės, 2024

Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, priklausanti „Carlsberg“ įmonių grupei, skelbia savo 2023 m. finansinius rezultatus. 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo […]

20 gegužės, 2024

Minint Tarptautinę muziejų dieną, Rojuje, profesoriaus Adomo Hrebnickio memorialiniame muziejuje, pirmą kartą organizuotas Poezijos ir muzikos festivalis  ,,Tarp žydinčių Rojaus […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

Inesos Dumbravienės nuotr.
16 gegužės, 2024

Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka tapo ypatingu traukos centru, kai ją aplankė charizmatiškasis aktorius, režisierius, dainininkas, sportininkas, „žmogus orkestras“ Vidas […]

Linos Kovalevskienės nuotr.
15 gegužės, 2024

Gegužės 14 dieną Naujajame Daugėliškyje, ištuštėjusios mokyklos gražiame pastate ir vėl buvo triukšminga. Nešini dovanomis čia rinkosi puikiai nusiteikę svečiai, […]

15 gegužės, 2024

Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba […]

13 gegužės, 2024

Daug gerų emocijų ir puikių startų būta savaitgalį vykusiose ,,Regionų taurės“ ir Meistrų čempionato varžybose. ,,Džiaugiuosi, kad šie du renginiai […]

Renginio dalyvių nuotr.
13 gegužės, 2024

Gegužės 9–12 d. Ignalinos rajono savivaldybės mero Laimučio Ragaišio vadovaujama savivaldybės atstovų delegacija lankėsi Lenkijos Serocko mieste ir dalyvavo tradicinėje […]