19 sausio, 2023
Vaida Samuolytė | Kultūros infrastruktūros centras

Baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios pastatų kompleksui priklausanti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Radviliškio r.). Bažnyčia, per savo istoriją išgyvenusi  ne vieną gaisrą, bet išlikusi iki mūsų dienų, lankytojų dabar laukia atsinaujinusi.

Kelerius pastaruosius metus Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje KIC užsakymu vyko tvarkybos darbai. 2015-2016 metais atlikti archeologijos, architektūros, konstrukcijų, polichromijos ir kiti tyrimai padėjo įvertinti pastato būklę ir identifikuoti problemas, jais remiantis buvo parengti stogo ir fasadų tvarkybos darbų (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) projektai.

Atliekant šiuos tyrimus buvo prisiminta visa ilga, sudėtinga Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios istorija. Toliau ji pasakojama remiantis projekte pateikiama informacija, kurią pagal istorinių tyrimų medžiagą parengė Laima Vileikienė ir I. Baliutytė.

Gaisrų daugybę kartų alinta bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia Šeduvoje buvo pastatyta 1512 metais. Jai išlaikyti karalius Žygimantas savo aktu skyrė 3 žemės sklypus. Tačiau nauja bažnyčia šeduviškiai džiaugėsi labai trumpai – netrukus ją nusiaubė gaisras. 1542 metais sudegusios bažnyčios vietoje jau iškilo kita, o jai išlaikyti papildomai dar buvo skirti du kaimai, dvi karčiamos ir krautuvė Šeduvoje.

Plintant Lietuvoje protestantizmo idėjoms, katalikų maldos namai buvo apleisti. Taip nutiko ir Šeduvos bažnyčiai, bet XVII amžiuje jos vietoje pastatyta jau trečioji, mūrinė bažnyčia, kuri perstatyta pasiekė ir mūsų dienas. Jos statybą finansavo Jeronimas Valavičius. 1649 metais naują bažnyčią, pavadintą Šv. Kryžiaus Atradimo vardu, konsekravo žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Tačiau ir ji neišvengė gaisro.

1678 metais LDK kancleris Kristupas Pacas raštu miesto tarybai pavedė atstatyti bažnyčią.  Siekiant apsaugoti ją nuo ugnies, 1684 metais karalius Jonas Sobieskis nurodė miesto burmistrui aptverti šventorių mūrine tvora ir nestatyti šalia jos namų iš degių medžiagų. Nepaisant tokių griežtų įspėjimų, atrodo, bažnyčia ir toliau kentėjo nuo gaisrų. Didžiausias žinomas gaisras bažnyčią nusiaubė 1799 metais. Bet palyginti greitai, 1804 metais, ji vėl atstatyta Stanislovo Poniatovskio lėšomis. 1822 metais šalia bažnyčios iškilo mūrinė Šv. Kryžiaus koplyčia.

Bažnyčia kentėjo ne tik nuo gaisrų, bet ir nuo žaibo. 1829 metais trenkus žaibui į bokštą, sudegė ir bokštas, ir bažnyčios stogas. Po kelerių metų stogas buvo naujai uždengtas čerpėmis, atstatyti ir skarda apdengti bokštai.

Daug informacijos apie tai, kaip bažnyčia atrodė XIX amžiuje, kas joje buvo, išduoda 1880 metais sudarytas inventoriaus aprašymas perduodant turtą naujam klebonui Jonui Skirmantui. Rašte minima, kad po bažnyčia buvę trys rūsiai, vardijamas jos vidaus turtas: devyni altoriai, vargonai – dvylikos balsų, šešios senos klausyklos, trys varpai… 1890 metais šalia bažnyčios pastatyta nauja, erdvi klebonija.

Be dėmesio bažnyčia neliko ir XX amžiuje, net sovietiniais laikais buvo sutvarkytas bažnyčios stogas, ji buvo remontuojama ir restauruojama.

Sutvarkyta bažnyčios stogas ir fasadai

Nors, atrodytų, bažnyčia nuolat buvo prižiūrima, visgi 2015-2016 metais atlikus tyrimus buvo diagnozuota nemažai problemų. Pavyzdžiui, bokšto viršūnių medinė apdaila labai pakenkta drėgmės ir puvinio; pagrindiniame fasade dėl blogo vandens surinkimo smarkiai pažeistas išorinis fasado tinkas ir mūras, šoniniame fasade virš lango atsivėręs plyšys; lietvamzdžių vietose sienos apaugusios dumbliais ir samanomis, vietomis tinkas nukritęs; pagrindiniai laiptai vietomis suskilinėję ir pan. Ir tai tik dalis visų nustatytų pastato pažeidimų.

Buvo parengti tvarkybos darbų projektai ir pradėti tvarkybos darbai. 2017 metais atlikti pagrindinio stogo (be bokštų) konstrukcijų, stogo dangos, vidaus pastoginės sienų mūro restauravimo, remonto darbai, įrengta žaibosauga, vėlesniais metais tvarkyti fasadai. 2022 metais sutvarkyti bažnyčios bokštai: nuvalyti jų fasadai, suremontuotas pažeistas tinkas, sutvarkyti langai, restauruoti metaliniai kryžiai, nudažytas bokštų fasadas ir bažnyčios cokolis.

Tvarkybos darbai buvo atliekami pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, jie finansuojami Paveldotvarkos programos lėšomis.     

                                                     


Gabijos Čepulionytės nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 22 ir 24 d. maestra Giedrė Šlekytė Japonijoje koncertavo su „Yomiuri Nippon“ simfoniniu orkestru ir geriausiu fleitininku pasaulyje pripažintu, […]

26 rugsėjo, 2023

Jau spalį kultūros paveldo statinių valdytojų, prižiūrėtojų ir meistrų lauks FIXUS Mobilis edukacinio projekto PASIDAIRYK PATS pastatų prevencinės priežiūros dirbtuvės. […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 24 d. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo minimos 148-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės, taip pat „Sidabrinės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė – Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio idėjos autorė
23 rugsėjo, 2023

Kilni, įpareigojanti projekto Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis IMPRESIJOS, skirto Klaipėdos miesto ir krašto jauniesiems menininkams (Lietuvoje ir jau išvykusiems į […]

Augustės Labenskytės nuotr.
21 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15–16 dienomis Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) vyko tęstinis teorinis ir praktinis seminaras „Medinis […]

DHI Warschau – NIH Warszawa nuotr.,
21 rugsėjo, 2023

Šių metų rugsėjo 12-14 dienomis Varšuvoje vyko tarptautinė konferencija „Jewish or Common Heritage? (Dis-)appropriation of Synagogue Architecture in East-Central Europe […]

21 rugsėjo, 2023

Saulėtą sekmadienio, rugpjūčio 20-osios, vakarą Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo dar vienas tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Jubilate“ koncertas. […]

Renginį vedusi Rimanta Šukienė ir žurnalistas Romas Bacevičius, Neringos Pilypaitienės nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15-ąją Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje įvyko literatūrinė popietė „Žodžiai iš Žaliakalnio“. Į susitikimą su plokštiečiais atvyko kraštietis Romas […]

19 rugsėjo, 2023

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Džersyje, susitiko su žymaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio sūnumi, menininku […]

N. Pilac nuotr.
19 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 14 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizavo renginį „Ką pasakoja kryžiai ir stogastulpiai“, skirtą jau tris dešimtmečius Lietuvoje […]

18 rugsėjo, 2023

Tęsiame renginių ciklą, skirtą Europos paveldo dienoms įprasminti ir pažymėti. Rugsėjo 14 d. Radviliškio viešoji biblioteka savo skaitytojus ir darbuotojus […]

Gintaro Česonio nuotr.
18 rugsėjo, 2023

Kauno tarpukario architektūra įrašyta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Visgi Lietuva dar turės įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas. „Komiteto nariai įvertino Kauno […]

16 rugsėjo, 2023

Kasmet vykstančias Šiaulių regiono savivaldybių darbuotojų sporto žaidynes šiemet surengė Akmenės rajono savivaldybė. Rugsėjo 15 dieną Balsių stovykloje susirinko septynių […]

15 rugsėjo, 2023

Išleista pirmoji knyga – visada džiugus ir jaudinantis kūrybos ir kūrėjo pasirodymo, prisistatymo ir svajonės išsipildymo momentas.  Rugsėjo 14 dieną […]

15 rugsėjo, 2023

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje įteikta jau septintoji kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Ji šiais metais skirta poetei ir […]

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.
14 rugsėjo, 2023

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio […]

Nijolė Trinkūnienė
13 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 12 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos galerijoje džiaugtasi ignalinietės dailininkės Nijolės Trinkūnienės tapybos paroda „Gimtinės spalvų […]

Agostino Osio nuotr.
13 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 7 d.  Haus der Kunst (HDK) muziejuje Miunchene atidaryta tarptautinė paroda „Kitų erdvių viduje. Moterų menininkių aplinkos: 1956–1976“ (angl. Inside […]