„BaltCap“ susidūrus su reputacijos problemomis, Nacionalinio stadiono projektą perima „Hanner“
Nacionalinio stadiono projektą iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Stadionas taip pat bus išplėstas iki 18 tūkst. vietų, penktadienį pranešė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Iš projekto traukiasi traukias „BaltCap“ fondas ir į jo vietą ateina gerai žinoma bendrovė „Hanner“. Iš esmės mes turime toliau galiojančią sutartį su koncesininku, projektas yra gyvybingas (…) Šiandien turime principinį sutarimą tarp „Hanner“ ir „BaltCap“ dėl akcijų perleidimo“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Meras nurodė, kad artimiausiu metu bus atlikti trys pagrindiniai žingsniai.
„Pirmiausia, artimiausiame (Vilniaus miesto – ELTA) tarybos posėdyje vasario mėnesį bus pateiktas sprendimo projektas, kuriuo bus keičiama koncesijos sutartis ir bus indeksuojama statybos kaina. Prašymą mes esame gavę dar praeitą rudenį, vyko ilgos analizės, skaičiavimai, nes visa sutartis yra sudėtinga (…) Konkrečias sumas mes artimiausiu metu paskelbsime.
Taip pat sutartyje bus fiksuojami tokie dalykai, kad miestas įsigyja papildomus darbus daugiafunkciniame komplekse, t. y. stadiono vietų skaičius yra didinamas iki 18 tūkst. Perkama papildomai 3 tūkst. vietų darbai. Tai leis mums Vilniuje turėti didžiausią stadioną regione – didesnį už Kauno, Rygos ar Talino“, – sakė V. Benkunskas.
Antras pirkimas, pasak jo, yra sporto centro perdarymas, įrengiant universalią areną, tinkamą kultūros ir sporto renginiams.
„Dar yra mokėjimų grafiko peržiūrėjimas. Siekdami subalansuoti ir sumažinti indeksacijos augimą, papildomų darbų kaštus, iš esmės peržiūrime savo įsipareigojimus iš finansinės pusės. Dabar sutartyje yra fiksuota, kad miestas išsimoka visą statybų kainą per 22 metus. Šiuo atveju terminas trumpėja ir mes 50 mln. eurų, kurie buvo numatyti palūkanoms mokėti nukreipsime indeksacijos ir papildomų darbų kompensavimui“, – sakė V. Benkunskas ir pabrėžė, kad projektas reikšmingai nebrangs.
Pasak mero, faktinės statybų išlaidos per 2,5 metų, nuo 2020 m. sausio, kada pasiūlymas įsigaliojo, iki 2022 m. liepos brango 40,35 proc.
„Koncesininko prašyme prašoma indeksuoti sutarties vertę 28,71 proc. Likusią augimo naštą, t. y., 11,64 proc., prisiima koncesininkas ir dengs iš savo apyvartinių lėšų, uždirbamo pelno. Nėra taip, kad visą kainos pabrangimą prašoma padengti tik savivaldybės ar ministerijos“, – sakė jis.
Meras nurodė, kad savivaldybės tarybos posėdis numatomas vasario 28 dieną.
G. Jakštas: dar nėra visiškai įvertinta, kiek kainuos projekto patobulinimai
Pasak švietimo ministro Gintauto Jakšto, šiuo metu yra nežinoma, kiek galutinę projekto kainą paveiks numatyti papildomi darbai, kadangi vis dar laukiama įvertinimo iš Finansų ministerijos. Visgi, anot jo, projekto pabrangimas neturėtų sukelti kliūčių.
„Esame preliminariai įvertinę indeksavimo galimybes ir pasidalijimą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės. Turime principinį sutarimą dėl projekto patobulinimo. Dar nėra visiškai įvertinta, kiek kainuos projekto patobulinimai ir galutinio sprendimo turėsime laukti iš Finansų ministerijos. Preliminariai kaštus vertino ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Manome, kad ir kliūčių tam neturėjo jokių kilti“, – žurnalistams sakė G. Jakštas.
Ministras taip pat priminė, kad už nacionalinį stadioną sumokėta bus tik pabaigus jo statybas.
„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis spaudos konferencijoje sakė, kad projektas yra patikimose rankose.
„Mes, savo ruožtu, suprantame, kad dėl reputacinių priežasčių negalime tęsti šio projekto ir džiaugiamės, kad pavyko surasti būdą jam įvykti“, – sakė jis.
Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų. Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
A. Avulis: turime patirties ir finansinių išteklių stadioną pastatyti 2026 m.
„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis žurnalistams sakė, kad bendrovė gali užbaigti stadiono statybas 2026 m.
„Atsiliepėme į prašymus ir kvietimus, atsakingai imsimės šio darbo. Manau, kad turime pakankamai patirties, turime finansinių resursų ir, manau, kad stadioną padarysime, 2026 metais jame galėsime žaisti futbolą“, – teigė A. Avulis.
„Hanner“ vadovas neįvardijo perimamo projekto darbų sumos, tačiau patikino, kad statybas planuojama vykdyti „Baltcap“ ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos sudarytoje koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.
„Norime tęsti tas sutartis, kurios jau yra. Jas reikės šiek tiek pakoreguoti ir pakeisti, bet siekiant, kad viskas vyktų greičiau, tas sutartis tęsiame“, – sakė A. Avulis.
Vis tik jis pripažino, kad, jog stadiono statybos turi rizikų.
„Daug rizikos yra, nes šitą projektas daromas ne pirmus metus ir, jei neklystu, ne pirmą dešimtmetį. Bet kadangi toleruoju riziką ir labai noriu prisidėti prie to, kad mieste, vis dėlto, būtų stadionas, manau, kad man pavyks ją suvaldyti“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas.
A. Avulis atskleidė, jog įmonė projektui gavo „daugiau nei 100 milijonų“ banko finansavimą.
Žurnalistų paklaustas A. Avulis dar patikino sulaukęs prašymo perimti projektą.
A. Avulis taip pat pažymėjo, kad „Hanner“ projekto nevystys, jei nebus sutarta dėl kainos indeksavimo.
„Jei indeksavimo nebus, manęs nebus“, – pabrėžė jis.
„Su tokiais (indeksavimo – ELTA) skaičiais, kokius rodė meras, galime išgyventi“, – pridūrė jis.
Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektui pernai gegužės pabaigoje buvo išduotas statybos leidimas. Anksčiau skelbta, kad Nacionalinio stadiono statybos darbai – kartu su visu daugiafunkciniu kompleksu – turėtų būti baigti 2025 m.
