Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės susitarė dėl bendradarbiavimo sistemos valdyme po sinchronizacijos
„Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės, pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį, kurioje aprašomi bendradarbiavimo principai po prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos, praneša „Litgrid“.
Sutartis įsigalios įvykus Baltijos elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentine Europa, kuri planuojama 2025 m. vasario 9 dieną.
„Glaudžiai bendradarbiaujame vykdydami Baltijos šalių sinchronizaciją, ketiname tęsti šią tvirtą partnerystę sistemos valdymo srityje, kuri padės mums visiems užtikrinti sistemos stabilumą ir patikimumą. Sutartyje aprašomi mūsų bendradarbiavimo principai ir ji papildo kitus reglamentus bei susitarimus“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartis nustato šalių perdavimo sistemos operatorių teises ir pareigas, susijusias su Baltijos elektros perdavimo sistemų sinchroniniu veikimu kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje.
Sutartis buvo pasirašyta siekiant palaikyti ir plėtoti elektros perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų veikimą, optimalų valdymą ir techninę plėtrą. Susitarimas sukurs teisinį pagrindą, leidžiantį operatorėms susitarti dėl konkrečių veiklos klausimų, kurie nėra tiesiogiai reglamentuojami Tinklo kodeksais ir Sinchroninės zonos pagrindų susitarimu.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų, ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ateinančių metų vasarį Lietuva planuoja atsijungimą nuo rusiškos elektros sistemos arba vadinamojo BRELL žiedo. BRELL sutartį su Rusija ir Baltarusija Lietuva nutrauks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Apie tai, kad elektros kainos po atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos keistis neturėtų, yra kalbėjęs energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, didėjančius sistemos balansavimo kaštus kompensuos augantys atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos mastai.
Šiuo metu Lietuva elektros iš Rusijos ar Baltarusijos nebeperka, tačiau transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Elektros jungties „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
