Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos simboliai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui padovanojo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Šie daiktai – suvenyrinė dėžutė su laido fragmentu ir atskiras 4 metrų ilgio laido segmentas – įamžina istorinį įvykį: šių metų vasario 8 d. Lietuva, Latvija ir Estija atsijungė nuo Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos ir vasario 9 d. sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tai – svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Laikmečio simboliai
Eksponatų perdavimas muziejui būtent šią dieną turi ypatingą reikšmę. Kovo 11-osios išvakarėse, kai Lietuva mini 35-uosius nepriklausomybės atkūrimo metus, šie simboliai primena, kad laisvė – tai ne tik istoriniai įvykiai, bet ir nuoseklios pastangos užtikrinti šalies saugumą bei savarankiškumą. Baltijos šalių atsijungimas nuo posovietinės elektros sistemos ir sinchronizacija su Vakarų Europa yra vienas naujausių Lietuvos suverenumo įtvirtinimo žingsnių.
„Istorinius lūžius ženklina ne tik dokumentai ir politiniai susitarimai, bet ir materialūs objektai, kurie tampa laikmečio simboliais. Lietuvos nacionalinio muziejaus misija – išsaugoti tokius liudijimus ateities kartoms. Šie eksponatai primins apie Baltijos šalių atkaklumą siekiant energetinės nepriklausomybės ir dešimtmečius trukusį pasirengimą sinchronizacijai su Vakarų Europa.
Toks muziejaus žingsnis svarbus dar ir dėl to, kad vyksta tada, kai geopolitinė situacija yra sudėtinga. Dar ir dar kartą norime priminti, kad esame laisvi ir nepriklausomi“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
„Sinchronizacija su kontinentine Europa yra svarbiausias pasiekimas Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės istorijoje. Jis vainikuoja ilgametį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikų darbą bei glaudų bendradarbiavimą su Europos partneriais. Jau mėnesį esame visaverčiai Europos elektros infrastruktūros dalyviai. Šiuo metu išmontuojame senas elektros perdavimo linijas su Rusija ir Baltarusija, kurios jau nebus reikalingos. Dalis šių linijų įrenginių keliauja į Ukrainą ir prisidės prie Rusijos naikinamos energetikos infrastruktūros atstatymo, o šiandien perduoti laidai taps mūsų energetinio išsilaisvinimo simboliais“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Muziejui perduotas suvenyrinis elektros laido fragmentas įmontuotas ant medinio pagrindo, ant kurio užrašyta „Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė 2025“. Taip pat rinkinius papildė ir atskiras 4 metrų ilgio laido segmentas – simbolis, žymintis posovietinės energetikos sistemos atsisakymą. Šie laidai – tai jau išmontuotų 330 kV elektros perdavimo linijų Bitėnai–Sovetskas (Rusija) ir Vilnius–Maladečina (Baltarusija) dalys.
Šie daiktai taps Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų dalimi, pasakojančia apie šalies energetinį lūžį ir kelią į energetinę nepriklausomybę.
Kaip muziejus atrenka eksponatus?
Lietuvos nacionalinis muziejus nuolat didina savo rinkinius, įtraukdamas ne tik praeities, bet ir šiuolaikinius istorijos liudijimus, kurie atspindi visuomenės, valstybės ir kultūros raidą.
„Atrenkant eksponatus svarbiausi kriterijai yra jų istorinė, kultūrinė ir simbolinė reikšmė. Ką jie mums pasakoja apie laikmetį? Kaip jie atskleidžia visuomenės vertybes, idėjas ir pokyčius? Siekiame fiksuoti praeities įvykius, o taip pat ir gyvus šiandienos istorijos momentus, kurie ateityje taps svarbiais liudijimais. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos simboliai yra būtent tokie – jie žymi reikšmingą geopolitinį lūžį, kuris formuos Lietuvos ateitį“, – pabrėžia R. Kačkutė.
Lietuvos nacionalinis muziejus saugo daugiau nei pusantro milijono eksponatų ir vienija dvylika padalinių, kuriuose visuomenei pristatomi svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius liudijantys artefaktai.
