Baltijos šalių lyderiai kalbėjosi su V. Zelenskiu: aptarė žingsnius, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje
Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
„Gera nuotolinė diskusija su prezidentais V. Zelenskiu, G. Nausėda ir ministru pirmininku K. Michalu apie tolimesnius žingsnius, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Svarbu dirbti, siekiant Europos įsitraukimo ir transatlantinio ryšio išsaugojimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Latvijos prezidentas E. Rinkevičius, pasidalindamas ir keliomis pokalbio nuotraukomis.
Pirmadienio popietę Lietuvos prezidento G. Nausėdos darbotvarkė taip pat buvo papildyta – joje 18 val. numatytas šalies vadovo pokalbis telefonu su V. Zelenskiu.
Kiek vėliau G. Nausėda „X“ platformoje taip pat pasidalijo pokalbio akimirkomis ir pažymėjo, jog turėjo produktyvią diskusiją su kolegomis.
„Pakartojau, kad Ukrainos saugumas yra ypatingai svarbus visam regionui. Ukraina turi žengti į bet kokias taikos derybas, būdama stipresniojo pozicijoje. Tam reikia aktyvaus Europos įsitraukimo ir koordinuotų pastangų“, – rašė prezidentas.
„Daugiau paramos ir patikimų saugumo garantijų Ukrainai. Daugiau spaudimo Rusijai. To laikomės ir ES, ir transatlantiniame aljanse“, – savo ruožtu „X“ rašė Estijos premjeras K. Michalas.
Sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Tiesa, į šį susitikimą Baltijos šalių atstovai nebuvo pakviesti. Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui patikino, jog sekmadienį kalbėdamas telefonu su šalies vadovu K. Starmeris atsiprašė dėl tokio sprendimo.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Tačiau pirmadienį Londonas pranešė, jog nebuvo sutarta, kaip galėtų atrodyti tokios paliaubos.
Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.
Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.
