4 vasario, 2021
Debunk EU

Baltijos šalys ir Lenkija kaltinamos rusofobija ir nesusitvarkymu su COVID-19

Kaip rodo „Debunk EU“ tyrimas, 2020 metų pabaigoje dezinformacijos, nukreiptos prieš Baltijos šalis ir Lenkija, pasiekiamumas sparčiai augo. Tokias neraminančias tendencijas Latvijoje iššaukė kelių Kremliaus remiamos žiniasklaidos žurnalistų suėmimas – jie buvo įtariami pažeidę Europos Sąjungos sankcijas. Šis įvykis sulaukė nemažai atgarsio ir Estijoje. O štai Lietuvos, kaip žlugusios valstybės, vaizdavimą paskatino valdžios pasikeitimas bei sankcijos, taikytos valdžiai Minske. Lenkijoje gruodį sugriežtintas karantinas bei pradėta vakcinavimo kampanija – ir toliau gajūs buvo melagingi/klaidinantys COVID-19 naratyvai.

Gruodžio 1-31 d. „Debunk EU“ analitikai peržiūrėjo 6008 straipsnius, iš kurių 1151 buvo aptikta melagingos ir klaidinančios informacijos. Jie buvo skelbiami 96 žiniasklaidos priemonėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis. Išanalizuoti straipsniai, manoma, pasiekė 355,6 mln. kontaktų auditoriją.

Melagingų/klaidinančių straipsnių dinamika 2020 m. rugpjūtis - gruodis

Pasak „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, gruodį pastebėta, kokia buvo  pagrindinių naujienų – žinučių ir/ar straipsnių – grupių įtaka naratyvams. COVID-19 buvo pagrindinė klaidinančių/melagingų straipsnių tema Lenkijoje – čia šalies valdžia gruodį sugriežtino karantiną ir padėjo vakcinavimą.

Baltijos šalims bei Lenkijai priešiška informacija buvo skleidžiama pasitelkiant menamą šalių kišimąsi į Baltarusijos vidinės politikos reikalus, kuomet buvo „perrinktas“ šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Šalia šių temų minėtas ir naratyvas, kad Baltijos šalyse, ypač Latvijoje ir Estijoje, yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Baltijos šalys buvo pateikiamos kaip rusafobiškos ir kaltinamos tyčia kuriančios Rusijos, kaip priešiškos valstybės, įvaizdį.

„Vienas įvykis padarė ypač didelę įtaką misinformacijos ir dezinformacijos sklaidai Latvijoje bei, kiek mažiau, ir Estijoje. Septynių Baltnews ir Sputnik žurnalistų sulaikymo atgarsiai paskatino problematiškos informacijos iš Rusijos valstybės pareigūnų, įskaitant ir šalies prezidento Vladimiro Putino lūpų, sklaidą“, – teigia L.Venclauskienė.

Gruodžio 3 d. Latvijos valstybinė saugumo tarnyba pradėjo tyrimą, paremtą septynių žmonių, esančių Rygoje ir jos apylinkėse, veiksmais. Žurnalistams buvo pareikšti įtarimai dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo. Sulaikyti žurnalistai siejami su ES sankcijų sulaukusiu Dmitrijum Kiseliovu, kuris vadovauja „Rossija Segodnia“ (RT) – portalui, kuris prisidėjo prie Krymo aneksijos populiarinimo 2014 m.

Kremliui palanki žiniasklaida veiksmus, susijusius su minėtų medijų žurnalistais, vaizdavo kaip Latvijoje vykstančią rusofobiją bei žodžio laisvės užgniaužimą.

Kaip gruodžio pradžioje rašė rusiška portalo RT versija, „matyt, stengdamiesi išvalyti žiniasklaidos erdvę nuo alternatyvių informacijos šaltinių, čia jie yra pasirengę peržengti visas įsivaizduojamas ribas. Negi ir šį kartą Latvija nesulauks atitinkamos reakcijos iš partnerių ir tarptautinių organizacijų?“, – gruodžio 4 d. Rusijos ambasados Latvijos pareiškimą citavo RT.

Įdomu ir tai, kad Latvijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad vertinant pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ sukurtą Pasaulio spaudos laisvės indeksą, Latvija yra 25-oje vietoje, o Rusija – 149-oje vietoje iš 180.

Įvykiai Latvijoje paskatino ir Estijos, kaip rusofobiškos valstybės, naratyvą Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Latvijos atvejis priminė 2019 m. įvykius, susijusiu su  Sputnik Estijoje.

Kaip gruodžio 7 d. rašė Baltnews, „Rusijos žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse tampa nesąžininga tradicija, žyminčia kitų kalendorinių metų pabaigą. Pernai pavyzdys buvo parodytas Estijoje, šiemet jį panaudojo Latvija“.

Su Kremliumi susiję skaitmeninės žiniasklaidos šaltiniai susiejo  įvykius Latvijoje ir Estijoje ir panaudojo dezinformacijos skleidimui neva rusakalbiai žurnalistai yra sistemingai persekiojami Baltijos šalyse.

Kaip pastebi „Debunk EU“ analitikai, Lietuvoje klaidingos ir melagingos informacijos sklaidą paskatino dvi temos. Pirma, toliau skleista dezinformacija susijusi su Baltarusija – pradedant teiginiais, kad Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus politika ir skatina „spalvų revoliuciją“ iki tariamo neracionalumo priešinantis Astravo atominės elektrinės veiklai.

Viena iš istorijų kilo dėl Lietuvos ir ES sankcijų Baltarusijai:

„Jie tik planuoja aptarti ribojančias priemones, bet jau aišku, kokia tai kvailystė, sako apžvalgininkas Sergejus Perepelitsa. […] Pasak jo, jei „Belaruskali“ atšauks savo krovinius iš Lietuvos, tada Klaipėdos uostas gali „pakabinti spyną“ ir „viską palaidoti“, – gruodžio 14 d. rašė lt.sputniknews.ru.

Gruodžio mėnesį Lietuvos valdžios organai svarstė įvesti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojui „Belaruskali“, kuris, kaip teigiama, yra tvirtos A.Lukašenkos valiutos šaltinis. Tokie planuojami veiksmai Kremliui palankiai medijai tarsi suteikė „įrodymą“, kad pagrindinė Lietuvos politikos varomoji jėga – iracionalumas. Buvo teigiama, kad Lietuvos valdžia buvo pasiruošusi paaukoti šalies ekonominę bei gyventojų gerovę tam, kad įgyvendintų „neadekvačias politines ambicijas“.

Tuo tarpu Lenkija iš visų aukščiau aptartų šalių išsiskyrė klaidinančių/melagingų naujienų apie COVID-19 kontekste – tiek pagal paminėjimus, tiek pagal auditorijos  pasiekiamumą. Daugiausiai dėmesio šie naratyvai sulaukė ir socialiniuose tinkluose.

Pasak L.Venclauskienės, straipsnių, susijusių su COVID-19, kiekis Lenkijoje išaugo dėl gruodžio pradžioje paskelbtų papildomų ribojimų bei gruodžio pabaigoje pradėjus vakcinavimą.

„Dėl „pavojingos“ vakcinos įsigijimo ir pervertinto COVID-19 poveikio, nes esą pernelyg sugriežtino ribojimus, Lenkija buvo vaizduojama kaip neracionaliai besielgianti šalis“, – teigė L.Venclauskienė.

Viename iš straipsnių buvo kalbama apie plačiai pasklidusią konspiracijos teoriją apie vakcinas. Jame buvo teigiama, kad vakcinos nuo koronaviruso sukelia autizmą, smegenų pažeidimus ir netgi mirtį.

„Jei skiepai užkerta kelią infekcinėms ligoms, kodėl visi statistiniai ir epidemiologiniai grafikai rodo, kad infekcinės ligos paprastai išnyksta pasikeitus dviems ar trims kartoms iki tam tikros vakcinos atsiradimo?“, – gruodžio pabaigoje rašė blogas Tajne Archiwum Watykańskie.

Šaltiniai pagal straipsnių skaičių

Šaltiniai pagal pasiektą auditoriją

Gruodžio mėnesį daugiausiai klaidinančių ir melagingų straipsnių buvo publikuota sputnik.ru tinklalapyje – jie siekė beveik penktadalį visų nagrinėtų straipsnių. Labiausiai augo lenkiškų portalų neon24.pl ir nczas.com straipsnių dalis – atitinkamai nuo 4,7 proc. iki 9,3 proc. bei nuo 2,6 proc. iki 9,2 proc.

Žvelgiant į numanomą straipsnių auditoriją, lyderiu ir toliau išliko ria.ru. Pavyzdžiui, lapkritį melagingų/klaidinančių straipsnių šiame tinklapyje buvo aptiktas ketvirtadalis visų tekstų, o gruodį – 36,3 proc. Manoma, kad 33 aptikti straipsniai pasiekė 113 mln. kontaktų auditoriją.

Dezinformacijos Baltijos šalyse ir Lenkijoje tyrimą atliko „Debunk EU“ analitikų grupė: vyr. analitikė Lietuvoje L.Venclauskienė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.

Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – „Twitter“ duomenų analizės platforma.

 

„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.


Audrius Sabūnas lanko žymias Japonijos vietas / asmeninio archyvo nuotr.
16 balandžio, 2021

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Lietuvos Seimas paskelbė šiuos metus V. Mačernio metais. Mokyklos organizuoja rašinių […]

13 balandžio, 2021

Aktyvūs pasaulio lietuviai pristato naują projektą, skirtą pilietybės temai ir pilietiškumo ugdymui „Pilietybė“. Viena iš šio projekto dalyvių – „Globalaus […]

10 balandžio, 2021

„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube […]

Prezidentūros nuotr.
9 balandžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Moldovos Prezidente Maia Sandu. Pokalbis skirtas politinei situacijai Moldovoje, kovos su pandemija […]

Princas Filipas
9 balandžio, 2021

Penktadienį mirė princas Filipas, kuris daugiau nei septynis dešimtmečius buvo karalienės Elžbietos vyras ir padėjo modernizuoti Didžiosios Britanijos monarchiją ir […]

8 balandžio, 2021

Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (CHMP) priėmė keletą svarbių rekomendacijų, padidinsiančių COVID-19 vakcinų gamybos pajėgumus ir […]

7 balandžio, 2021

Prekyba žmonėmis pagal savo pelningumą yra antras pasaulyje nusikaltimas po prekybos narkotikais. Europos Sąjungos duomenimis – prekybos žmonėmis mastai nuolat […]

Raudonasis kryžius
7 balandžio, 2021

Bendru Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų įsakymu nuo šiol yra pripažįstamas tinkamu atvykti į Lietuvos Respubliką Tarptautinio […]

Asmeninio archyvo nuotr.
7 balandžio, 2021

Keturių Jungtinėje Karalystėje studijuojančių vilniečių komanda nusprendė atgaivinti lietuvių kultūroje naudotus elementus. Taip gimė prekinis ženklas „nebaltas“, kurio drabužiai apjungia […]

1 balandžio, 2021

Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys drauge su Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) prezidentu Yoshinao Mishima pasirašė Ketinimų […]

29 kovo, 2021

Lietuvai pripažinus, kad Astravo AE pagaminta elektros energija vis dėlto patenka į šalies tinklus, Kremliui palanki žiniasklaida apsuko iki šiol […]

25 kovo, 2021

Kovo 25-ąją, minint Baltarusijos Laisvės dieną, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja Rasų kapinėse pagerbė […]

Vilniaus TLK / BNS nuotr.
22 kovo, 2021

Visame pasaulyje esant daug keliavimo ribojimų ir žmonėms daugiausia dirbant nuotoliniu būdu, Lietuvos piliečiai, dirbantys ir mokantys mokesčius kitose šalyse, […]

22 kovo, 2021

Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per […]

Andryi Prisikaylo nuotr.
20 kovo, 2021

Kovo 19 d. Ukrainoje buvo iškilmingai atidarytas Baltistikos centras Kijevo T. Ševčenkos nacionaliniame universitete. Naujasis centras įkurtas siekiant stiprinti dvišalius […]

18 kovo, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį sveikindamas smulkiojo ir vidutinio verslo forumo „Ukraina 30“ bei Lietuvos ir Ukrainos verslo forumo […]

17 kovo, 2021

Visi virusai, įskaitant COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2, ilgainiui vystosi. Kai virusas dauginasi ar kuria savo kopijas, jis kartais šiek tiek […]

15 kovo, 2021

Palyginus ne taip seniai pažeidimas, kompromituojantis kelių milijonų žmonių duomenis, būtų buvusi didelė naujiena. Tačiau dabar jie pasitaiko pakankamai dažnai, […]

15 kovo, 2021

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina atvykstančius į Lietuvą iš Lenkijos. Kovo 8-14 dienomis pasieniečiai patikrino 2428 asmenų, iš jų […]

10 kovo, 2021

VšĮ Kėdainių PSPC Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus medikai, ,,užsikrėtę“ pozityvumo, geros nuotaikos ir šokio virusu kovo 9-osios rytą sušoko […]