Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklų
Sekmadienį, 14 val. 5 min. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai šeštadienį ryte atsijungusios nuo Rusijos sistemos ir atlikusios bendrą izoliuoto darbo bandymą.
„Vakar mes tapome nepriklausomi, šiandien mes tapome integruoti į Europos kontinentinę sistemą“, – žurnalistams po sinchronizacijos kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Iki šeštadienio 9 val. 9 min. Lietuva, Latvija ir Estija veikė elektros sistemoje BRELL (elektros žiede, kuriame buvo sujungtos Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos sistemos).
Kaip pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, Baltijos šalys sekmadienį prisijungė prie Europos elektros tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse, ir visam laikui nukirto elektros energijos jungtis su Rusija ir Baltarusija, artimiausiu metu jos bus išmontuotos.
„Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. sinchronizacija buvo viena svarbiausių Lietuvos tikslų. (…) Jo įgyvendinimui prireikė beveik 18 metų“, – žurnalistams sakė premjeras Gintautas Paluckas.
Vyriausybės vadovas dėkojo šalies energetikos bendruomenei, kurios indėlis padėjo sinchronizacijos procesą įgyvendinti sklandžiai, taip pat – Europos Sąjungai (ES), skyrusiai daugiau nei tris ketvirtadalius sinchronizacijai reikalingo finansavimo, taip pat šalies partnerei Lenkijai, kurios jungtimi „LitPol Link“ Baltijos šalys ir prisijungė prie Vakarų elektros tinklų.
Tuo metu Lietuvoje besilankantis Europos Komisijos (EK) narys Dan Jørgensen, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių, akcentavo, kad ES privalo tapti visiškai nepriklausoma nuo rusiškų energijos išteklių.
„Neabejotinai energetikos politika taip pat yra saugumo politika. Deja, Europoje esame įstumti į tokią situaciją kai Rusija žiauriai įsiveržė į Ukrainą Pirmiausia tai rodo, kad mes turime būti 100 proc. nepriklausomi nuo Rusijos energijos išteklių“, – žurnalistams pažymėjo eurokomisaras.
Už gynybą ir kosmosą atsakingas, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Andrius Kubilius, užėmęs premjero pareigas tuo metu, kai Lietuva priėmė politinį sprendimą kryptingai siekti sinchronizacijos, pabrėžė – istorinė diena ne tik Lietuvai, tačiau ir visai Europai, o sinchronizacija taps didesnio saugumo Europoje garantu.
„Kai žvelgiu į mūsų (Lietuvos – ELTA) istoriją, matau du pagrindinius tikslus, kuriuos mes bandėme pasiekti, atgavę nepriklausomybę. Pirmiausia tai buvo mūsų integracija į ES ir NATO, tai užtruko 40 metų. Vėliau tai buvo energetinė nepriklausomybė – ją pasiekti mums užtruko 75 metai“, – akcentavo A. Kubilius.
„Reikia suprasti, koks svarbus yra energetinės infrastruktūros saugumas, nes matome visus baisius dalykus, kuriuos Rusija daro Ukrainoje – pirmiausas jų taikinys jie taiko į šią infrastruktūrą. Matome visus incidentus Baltijos jūroje, kurie veikia mūsų energetinę infrastruktūrą“, – kalbėjo gynybos eurokomisaras.
Iki šeštadienio 9 val. 9 min. Lietuva, Latvija ir Estija veikė elektros sistemoje BRELL (elektros žiede, kuriame buvo sujungtos Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos sistemos).
Izoliuoto darbo bandymas truko maždaug 30 valandų, jo metu trijų šalių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ ir Estijos „Elering“ – įvykdė 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymus.
Baltijos šalys prie Europos sinchroninės zonos prisijungė per „LitPol Link“ sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos.
Todėl nuo šiol Baltijos šalys sistemos įtampą ir dažnį valdyti galės nepriklausomai, tai didins regiono energetinį saugumą.
„Litgrid“ duomenimis, sekmadienį 9-10 val. suminė elektros gamyba Baltijos šalyse siekė 3024 MW, suminis vartojimas sudarė 3143 MW. Likusi dalis energijos yra užtikrinama elektros jungtimis su Švedija, Lenkija ir Suomija.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.
Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikia po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija importuojama iš Skandinavijos – iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt” ir „Estlink“ jungtis.
Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veiks po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
