Barselonos Šventosios Šeimynos katedrą planuojama atidaryti birželį

Niekaip nepabaigiama statyti Barselonos Šventosios Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia) tapo aukščiausia pasaulyje, tačiau konfliktas su gyventojais grasina nukelti daugiau nei prieš 140 metų suprojektuoto paminklo užbaigimo datą.

Ant pastoliais apgaubtos platformos 54 metrų aukštyje virš žemės ruošiama didžiulė akmeninė plokštė centrinio Jėzaus Kristaus bokšto kryžiui. Didžiulis geltonas kranas užkels ją į 172,5 metro aukščio bokšto viršūnę. Bokštas jau paveržė iš Vokietijos Ulmo katedros aukščiausios pasaulyje bažnyčios rekordą. 

Bazilikos viršūnė sąmoningai bus žemesnė už 177 metrų aukščio Barselonos Montžuiko kalvą, laikantis garsus Katalonijos architekto Antonio Gaudi, pamaldaus kataliko, 1883 m. vadovavusio projektui, sumanymo.

„Gaudi nenorėjo viršyti šio aukščio“, nes Montžuiko kalva yra Dievo kūrinys, sakė statybvietėje dirbantis vyresnysis architektas Mauricio Cortesas. 

Kai statyba bus baigta ir pastoliai išardyti, bokštas birželio 10 d., minint šimtąsias A. Gaudi mirties metines,  bus pašventintas. Architekto palaikai ilsisi bazilikos kriptoje. 

Vatikanas dar nepatvirtino, ar popiežius Leonas XIV priims kvietimą dalyvauti bokšto atidaryme.

„Kai bus sumontuotas kryžius, projektas bus beveik 80 proc. baigtas“, – sakė daugiau nei dešimtmetį darbams vadovaujantis architektas Jordi Fauli.

Gyventojai pasipiktinę 

Statybų valdyba ketino šiais metais užbaigti Šventosios Šeimynos, laikomos garsiausiu nebaigtu pastatu pasaulyje, statybos darbus. Tačiau COVID-19 pandemija paralyžiavo turizmo pramonę. Turizmas yra pagrindinis labiausiai lankomų Ispanijos paminklų, į kuriuos reikia pirkti bilietą, pajamų šaltinis.

Dabar turistai iš viso pasaulio grįžta – 2024 m. atvyko 4,8 mln. lankytojų, jie papildė bazilikos iždą, priklausomą nuo pajamų ir privačių aukų. Vis dėlto valdyba nenori nustatyti naujos likusių darbų, įskaitant prieštaringai vertinamo Šlovės fasado ir jo keturių varpinių, pabaigos datos. 

Valdybos planas prieš pagrindinį įėjimą įrengti didelius laiptus ir aikštę reikštų, kad būtų sunaikinti beveik du gyvenamųjų namų kvartalai.

„Šventosios Šeimynos bažnyčiai priklauso žemės sklypas, bet kitkas nepriklauso. Tad kodėl turėtų būti nugriauti mano namai?“ – piktinosi Salvadoras Barroso, statybų paveiktų gyventojų asociacijos prezidentas. 

Gyventojai teigia, kad butus įsigijo teisėtai ir niekas jų neperspėjo, kad rajonas taps Šventosios Šeimynos bažnyčios teritorijos dalis. 

S. Barroso savo namus įsigijo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, o apie laiptų projektą girdi tik nuo 1992 m., kai Barselonos olimpinės žaidynės pakeitė miesto, kaip turistų traukos centro, įvaizdį. Jo įsitikinimu, visa tai tėra verslo interesai.

Ištikimybė A. Gaudi

Gyventojai taip pat abejoja ​​laiptų vieta pirminiame A. Gaudi plane. Kritikai dažnai pabrėžia, kad dauguma architekto modelių buvo sunaikinti per Ispanijos pilietinį karą (1936–1939 m.), ir sako, kad bažnyčia prarado esmę to, ką buvo sumanęs jos kūrėjas. 

Pagrindinis architektas J. Fauli tvirtino, kad visuose projekto etapuose statytojai ištikimai laikosi A. Gaudi norų. Jis pridūrė, kad kiti dokumentai išliko, o dalį modelių vėliau rekonstravo A. Gaudi sekėjai.

„A. Gaudi buvo nepaprastas architektas, verta sekti jo projektu ir jį užbaigti“, – sakė J. Fauli.

Barselonos merija tarpininkaus konflikte ir teigia, kad bet koks susitarimas turi garantuoti sprendimą miesto, ir taip jau išgyvenančio didelę būsto krizę, gyventojams.

Nepaisant nesutarimų, beveik pusantro amžiaus trunkančių Šventosios Šeimynos bažnyčios statybos darbų pabaiga atrodo kaip niekada arti. 

„Tikiuosi, kad ginčas bus išspręstas. Tik nežinau, ar tai įvyks teismuose, ar prie derybų stalo“, – sakė S. Barroso.