Bendrystei sutelkė levandos
Kaip neužmirštamai iki šiol išgyvename koronaviruso pandemijos meto pojūčius, taip su jais atplaukia ir šviesūs potyriai… Pilviškių Švč. Trejybės parapijos katechetė ir įvairiu metų laiku Dievo dovanotais augalais įstabiai savo bažnyčią išpuošianti Rasa Zygmantaitė pandemijos pradžioje netoli bažnyčios pasodino per šimtą jos pačios širdžiai mielų levandų krūmelių. Atsirado ir daugiau mėlynžiedžiais kvapniais kupolėliais besižavinčių parapijiečių – taip jų dovanotų levandų plotelis padvigubėjo. Ankstesniais metais Rasos iniciatyva žydinčias levandas bendruomenės nariai skynė, rišo puokšteles, dovanojo žmonėms per Žolines ar kitomis progomis. Pernai į parapijos feisbuke paskelbtą kvietimą pasiskinti sau kvapniųjų augalų atsiliepė net šakiečiai, tad žinia apie Pilviškių levandas pasklido plačiau.
Šįmet Pilviškių kultūros namai panoro kartu su parapijos pastoracine taryba sukurti parapijos bendrystės šventę, kurią tiko pavadinti „Levandų žiedai – mėlynai, mėlynai“. Programoje: levandų derliaus nuėmimas, poezijos ir Švento Rašto tekstų skaitymas, muzika, agapė talkininkams.
Į parapijos klojimą, kuris yra greta levandų laukelio, susirinko per trisdešimt talkininkų, – tiek jaunimo, tiek vyresniųjų. Atsigerti, pasivaišinti viliojo padengtas stalas. Tačiau kaip ir kiekviena šios parapijos šventė prasidėjo nuo Viešpaties pagarbinimo. Parapijos klebonas kun. Gediminas Bulevičius palaimino susirinkusius ir palinkėjo rūpintis vieni kitais, džiaugtis gyvenimu, pabūti bendrystėje tarpusavyje ir su Dievu.
Parapijos katechetė Rasa sakraliajai šventės daliai parūpino tikriausiai kai kam ir naujai nuskambėjusį tekstą – „Laišką Diognetui“. Padalintus tekstus perskaitė šventės dalyviai. Visi kartu sugiedojo giesmę „Švenčiausias Aukščiausias“ . Taip buvo pagarbintas Viešpats – visos Kūrinijos Kūrėjas už dovanas – levandas, kurių derlių skinti žmonės susirinko. Kultūros darbuotojai eilėraščių posmais ir įdomiais faktais pristatė malonųjį augalą – levandą. Darbui baigiantis jau kūrenosi laužas, kepė dešrelės, o visiems prie stalų susėdusiems tradiciškai patarnavo, dešreles nešiojo klebonas Gediminas.
Skaitytas „Laiškas Diognetui“, vienas pirmųjų krikščioniškosios apologetikos kūrinių, žinomas nuo antrojo amžiaus po Kristaus, kaip vedančioji šios šventės dalis, paskatino žmones giliau pasidomėti krikščionybės istorija, sužinoti, kada Kristaus sekėjai ir mokiniai Antiochijoje pirmą kartą imti vadinti krikščionimis, kaip jie tvarkė savo gyvenimą, sutarė bendruomenėse, viskuo dalijosi. Pirmųjų krikščionių bendrystės dvasią savo bendruomenėje palaikantys ir kuriantys pilviškiečiai į tokią tikėjimo – krikščionybės pažinimo – kelionę mielai kviečia kiekvieną tuo besidomintį. Ne veltui pirmąkart į tokią šventę atvykusieji sakė, kad seks skelbimus ir būtinai dalyvaus tokiose ar panašiose šventėse.
