20 birželio, 2023

Biomechanikai ieško sprendimų kaip įveikti fizinę negalią

Netolimoje ateityje nebebus tokio dalyko kaip fizinė negalia. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Biomechanikos inžinerijos katedros mokslininkai jau daugybę metų kuria sprendimus, kurie padeda žmonėms su negalia, o šiuo metu vykdomi pažangūs moksliniai tyrimai ir plėtojamos naujos technologijos leidžia tikėtis proveržio. Sprendimų ieško ir mokslininkai visame pasaulyje: neseniai Šveicarijos mokslininkai žemiau juosmens paralyžiuotam žmogui padėjo pakilti iš vežimėlio – elektroninių implantų ir pažangių algoritmų dėka buvo sukurtas ryšys (skaitmeninis tiltas) leidžiantis apeiti traumą ir po daugiau nei dešimtmečio vėl valdyti apatinę kūno dalį. Pasak VILNIUS TECH mokslininkės doc. dr. Kristinos Daunoravičienės, smegenų bei kompiuterio sąsaja yra daug žadanti mokslinių tyrimų kryptis. 

„Mokslininkai turi daug sumanymų, vykdo projektus, eksperimentus, kad sukurtų smegenų ir kompiuterio sąsają, kurios dėka būtų galima, pavyzdžiui, valdyti objektą per atstumą. Daug metų kalbame apie žmonių su negalia vežimėlius, valdomus smegenų biosignalais, bet šiandieniniai prototipai dar nėra prieinami visiems. Įgyvendinti projektai pademonstravo tokią galimybę, bet kiekvienam asmeniui reikėtų kurti individualizuotą sąsają, atitinkančią kiekvieno savitą situaciją ir poreikį. Žmogaus smegenų plastiškumas nėra vienodas, tad negalime turėti vienos sąsajos, kuri tiktų visiems“, – teigia K. Daunoravičienė. 

Pasak mokslininkės, biosignalai gali būti klasifikuojami pradedant jų prigimtimi ir baigiant informacija, kurią perduoda. „Biosignalų yra įvairiausių, bet dažniausiai kalbame apie bioelektrinius signalus ir jų prigimtį. Bioelektriniai signalai yra elektros srovės, kurias sukuria elektros potencialų skirtumai audiniuose, organuose ar ląstelėse, pavyzdžiui, nervų sistemoje. Smegenų biosignalus nėra lengva tiksliai išmatuoti ir analizuoti pirmiausiai dėl to, kad patys signalai yra labai silpni ir reikalauja tikslių techninių stiprinimo ir filtravimo sprendimų. Be to, dideliam duomenų kiekiui apdoroti ir analizuoti reikia didelių kompiuterinių išteklių ir specialių duomenų analizės žinių bei kompetencijų. Vis dėlto smegenys yra žmogaus valdymo centras, tad labai domina įvairių sričių mokslininkus“, – sako docentė.  

Mokslininkės teigimu, biosignalas perduoda unikalią informaciją, o už veiklą atsakingi neuronai, kurie komunikuoja tarpusavy – tai sistema sudaryta iš jungčių ir grįžtamųjų ryšių. Kiekvieną kartą kai išmokstame ką nors nauja, sukuriame naują neuronų kelią, naujus tarpusavio ryšius. Mūsų smegenų struktūra keičiasi kiekvieną kartą, kai mokomės, taip pat kiekvieną kartą, kai atsiranda nauja mintis ar atmintis, sukuriama patirtis. Smegenys unikalios tuo, kad jos kaupia patirtį ir dėl to mes daug dalykų darome automatiškai. „Kalbant apie ligas, kaip išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga, dėl neuronų pakitimo, signalai nebekeliauja taip pat ir ten, kur turėtų keliauti, todėl kol kas šios ligos nėra pagydomos, nes negalima atkurti biologiškai susiformavusių jungčių, bet mokslininkai ras būdų tai išspręsti“, – sako K. Daunoravičienė.

Docentė tvirtina, kad ateityje ne tik paralyžiuoti asmenys galės atstatyti judėjimo funkciją, bet ir daug dalykų bus susiję su biosignalų įveiklinimu įvairiose srityse. Pavyzdžiui, šiuo metu komercinės biometrinės autentifikavimo sistemos naudoja pirštų antspaudų, balso, veido, eisenos atpažinimą, tačiau tokius asmens tapatybės nustatymo metodus galima suklastoti, tad šiandien biosignalai gali būti panaudoti ir kaip pažangi identifikavimo sistema. Greit nebus jokia naujiena, kad atrakinsime užraktą, tarkim, savo unikaliu raumens aktyvumo modeliu. Tokį biosignalą suklastoti jau žymiai sunkiau, tad ir autentifikavimo metodas atsparesnis dubliavimui, o saugumo lygis aukštesnis.  

Mokslininkei gilintis į biosignalus ar kurti pažangias technologijas padeda ir aktyvūs biomechaniką studijuojantys studentai, tik, docentės teigimu, jų galėtų būti žymiai daugiau, nes reikia įvykdyti dar daug tyrimų įvairiose srityse, kad pagaliau įveiktume fizinę negalią. „Gaila, kad šiandien dar toli gražu ne visi žino apie Biomechaniką arba Biomedicinos inžineriją, kokia tai įdomi, plati ir neišsemiama sritis, aktuali žmonėms ir prisidedanti prie gyvenimo kokybės gerinimo“, – sako mokslininkė.


13 birželio, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Toks sprendimas patvirtintas ketvirtadienį vykusiame […]

11 birželio, 2024

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir […]

11 birželio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje birželio 5 d. įvyko jubiliejinė, 25 kartą rengiama mokslinė praktinė […]

7 birželio, 2024

Prasidėjus šiltajam sezonui vis daugiau laiko praleidžiame lauke ir dažniau mėgaujamės saulės šiluma. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad saulės spinduliuotė […]

6 birželio, 2024

Šiandien, birželio 6 d., atidaryta atnaujinta Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto sporto salė. Salė unikali tuo, kad […]

5 birželio, 2024

Nuo liepos 1 d. reorganizuojamos kolegijos Vilniuje ir Kaune pagal Vyriausybės jau anksčiau patvirtintą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą. Kaip […]

5 birželio, 2024

Antradienį Vilniuje šventine apdovanojimų ceremonija baigėsi jau antrasis „Nacionalinio IT iššūkio“ projektas. Vasario mėnesį startavusi programavimo žinių ir IT karjeros […]

4 birželio, 2024

Šiandien Panevėžio rajone, Smilgiuose, vyko Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro padalinio – vaikų dienos centro atidarymas. Į įkurtuvių šventę atvyko […]

4 birželio, 2024

Kasdien vis kaitriau šildanti saulė, žydintys medžiai ir gėlės daugumą džiugina ir skatina kuo plačiau atverti langus. Tačiau kai kuriems […]

4 birželio, 2024

Nekaltas vaiko pažaidimas su jūsų išmaniuoju gali baigtis pora papildomų nulių mobiliojo ryšio sąskaitoje. Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja atvejų, kai […]

Giedriaus Matulaičio nuotr.
3 birželio, 2024

Šiandien – birželio 3 d. atvertas pirmasis sensorinis sodas autistiškiems vaikams asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje. Autistiški vaikai […]

3 birželio, 2024

Sujungus Gargždų ligoninę ir Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą, savo veiklą oficialiai pradėjo Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras. „Sveikatos centro […]

2 birželio, 2024

Prasidėjus abiturientų atsiskaitymams, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas tikina, kad šiais metais įvykę pokyčiai ministerijos ir Nacionalinės švietimo […]

31 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišo tiesiąją. Gegužės 29 d. VDU […]

31 gegužės, 2024

Uostamiesčio centrinio pašto pastate nuspręsta įkurti mokslininko Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centrą. Klaipėdos savivaldybė praneša dėl centro įveiklinimo […]

Prezidentūros nuotr.
31 gegužės, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje suteikė aukštesniuosius laipsnius Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniams ir […]

30 gegužės, 2024

2024-ųjų Metų mokytoju išrinktas Balsių progimnazijos ir Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas didžiuojasi gautu įvertinimu, tačiau prisipažįsta, kad pats […]

30 gegužės, 2024

Pernai vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 0,2 litro mažiau absoliutaus alkoholio nei 2022-aisiais, rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) […]

30 gegužės, 2024

Efektingai iškomunikuota ir su didžiule gerėjančios ugdymo kokybės viltimi startavo „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos pirmojo etapo veikloms įgyvendinti skirta iki […]

28 gegužės, 2024

Mommy makeover operacijos išpopuliarėjo tarp motinų, norinčių atkurti savo kūną po nėštumo. Šiose kompleksinėse kosmetinėse procedūrose dažnai derinami pilvo pakėlimai, […]