Biržuose atmestas siūlymas B. Dauguviečio paminklą perkelti į muziejų: ginčas dėl Stalino atvaizdo tęsiasi
Biržų rajono savivaldybės taryba nepritarė politinio komiteto „Biržų atgimimas“ atstovo Kęstučio Isako siūlymui prie Biržų kultūros centro stovintį Boriso Dauguviečio paminklą perduoti Biržų krašto muziejui „Sėla“. Sprendimo projektą atmetė valdančiosios daugumos atstovai – socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai. Opozicijoje esantys konservatoriai balsuodami susilaikė.
Taip Biržuose tęsiama diskusija dėl 1955 metais sukurto paminklo, ant kurio pavaizduotas sovietinis Stalino premijos medalis su Josifo Stalino atvaizdu. K. Isakas siūlė ne naikinti istorinį kūrinį ir nešalinti jo detalių, o išsaugoti visą autentišką paminklą muziejuje, kur jis būtų pristatomas su istoriniu paaiškinimu.
Siūlė paminklą perduoti muziejui
Sprendimo projektą Nr. TSP-175 „Dėl Boriso Dauguviečio paminklo perdavimo Biržų krašto muziejui „Sėla“ valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“ pateikė Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, politinio komiteto „Biržų atgimimas“ atstovas Kęstutis Isakas.
Jo siūlymas – išsaugoti paminklą tokį, koks jis buvo sukurtas, tačiau pakeisti jo eksponavimo vietą. Pasak tarybos nario, muziejuje būtų galima išsamiai pristatyti Boriso Dauguviečio gyvenimą, kūrybą, nuopelnus Lietuvos teatrui ir laikotarpį, kuriuo atsirado sovietiniai apdovanojimai.
„Nuo pat pradžių sakiau – istorijos nereikia nei naikinti, nei perrašinėti. Borisas Dauguvietis yra iškili Lietuvos teatro asmenybė. Tačiau muziejaus eksponatas ir paminklas reprezentacinėje miesto erdvėje nėra tas pats“, – teigia K. Isakas.
Jo vertinimu, muziejuje būtų galima paaiškinti ir B. Dauguviečio nuopelnus, ir sovietmečio istorinį kontekstą, įskaitant Stalino premijos medalio atsiradimo aplinkybes.
„Tačiau kodėl Stalinas turi likti Biržų viešojoje erdvėje 2026 metais – į šį klausimą atsakymo neišgirdau“, – sako tarybos narys.
Paminklas – registruota kultūros vertybė
Ginčo centre atsidūręs Boriso Dauguviečio paminklas sukurtas 1955 metais. Jo autorius – skulptorius Rapolas Jakimavičius, architektas – Juozas Vaškevičius. Bronzinis biustas su granito postamentu iš pradžių stovėjo Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro kiemelyje, vėliau buvo perkeltas į Odminių skverą.
2025 metais paminklas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu perduotas Biržų rajono savivaldybei. 2026-ųjų pavasarį jis pastatytas prie Biržų kultūros centro. Birželio 21 dieną įvyko oficialus paminklo pristatymas visuomenei.
Paminklas įrašytas į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jo unikalus kodas – 7430. Kultūros paveldo dokumentuose nurodoma, kad objektas turi istorinę ir meninę vertę. K. Isako pateiktoje informacijoje taip pat pažymima, kad Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija nepritarė siūlymui paminklą išbraukti iš registro.
Tai reiškia, kad diskusija vyksta ne tik dėl viešosios erdvės ir istorinės atminties, bet ir dėl registruoto kultūros paveldo objekto išsaugojimo.
Anksčiau svarstė galimybę pašalinti sovietinius apdovanojimus
Prieš dabartinį balsavimą Biržuose buvo svarstytas ir kitas variantas – paminklą palikti prie Kultūros centro, tačiau pašalinti nuo jo sovietinius apdovanojimus.
Diskusijos dėl Stalino atvaizdo kilo po paminklo restauravimo ir pastatymo Biržuose. Liepos mėnesį savivaldybė prie biusto įrengė informacinę lentelę, kurioje paaiškinta, kad vaizduojamas 1947 metais B. Dauguviečiui skirtas Stalino premijos medalis, susijęs su stalinistinės diktatūros ir represinės politikos laikotarpiu.
K. Isako teigimu, registruotos kultūros vertybės detalių šalinimas negali būti vertinamas kaip įprastas savivaldybės turto remontas. Jo nuomone, prieš keičiant originalų meno kūrinį būtina atsižvelgti į kultūros paveldo apsaugos reikalavimus ir autoriaus teises.
„Čia ir atsiskleidžia situacijos paradoksas. Ekspertų komisija nepritarė paminklo išbraukimui iš Kultūros vertybių registro, vadinasi, pripažįstama jo istorinė ir meninė vertė. Tačiau valdantieji atmeta pasiūlymą visą autentišką kūrinį perduoti muziejui ir kartu svarsto galimybę nuo jo pašalinti originalias detales“, – teigia tarybos narys.
Jis pabrėžia, kad jo siūlymas nebuvo nukreiptas prieš patį B. Dauguvietį ar jo kūrybinį palikimą.
„Stalino nereikia nei uždažyti, nei uždengti, nei šlifuoti. Istorijos nereikia retušuoti. Visą paminklą reikia perkelti ten, kur toks istorinis objektas gali būti rodomas su paaiškinimu ir kontekstu – į muziejų“, – sako K. Isakas.
Konservatoriai susilaikė
K. Isakas atkreipė dėmesį ir į opozicijoje esančių konservatorių balsavimą. Pasak jo, buvo tikimasi, kad pasiūlymui išsaugoti autentišką kultūros vertybę muziejuje bus pritarta plačiau.
„Man buvo netikėta konservatorių pozicija. Kalbame ne apie B. Dauguviečio atminimo naikinimą. Siūlėme valstybės saugomą meno kūrinį išsaugoti tokį, koks jis buvo sukurtas, tik perkelti iš reprezentacinės miesto erdvės į muziejų“, – teigia tarybos narys.
Jis ragina konservatorių atstovus viešai paaiškinti, kodėl jie susilaikė.
K. Isakas taip pat susiejo balsavimą su ankstesniais politiniais ginčais ir oponentams klijuotomis „vatnikų“ etiketėmis. Jo teigimu, šioje situacijoje reikėtų vertinti konkrečius politikų sprendimus, o ne politinius epitetus.
„Aš jų nevadinu „vatnikais“. Tačiau tiems, kurie šį žodį taip lengvai vartojo mūsų atžvilgiu, šiandien siūlau prisiminti savo pačių žodžius ir pasižiūrėti į savo balsavimą“, – sako K. Isakas.
Tai yra politinio komiteto atstovo vertinimas. Valdančiosios daugumos ir susilaikiusių konservatorių argumentai šiame pateiktame komentare išsamiai neatspindėti.
Boriso Dauguviečio atminimas ir istorinis kontekstas
Borisas Dauguvietis (1885–1949) buvo Lietuvos teatro režisierius, aktorius, dramaturgas ir pedagogas. Jis gimė Biržuose, kūrė Lietuvos teatre, režisavo spektaklius, o vienas žinomiausių jo kūrinių – komedija „Žaldokynė“. Jo vardu pavadintas ir teatro apdovanojimas – Boriso Dauguviečio auskaras.
Stalino premijos medalio vaizdavimas paminkle tapo diskusijų objektu dėl sovietinio režimo simbolikos viešojoje erdvėje. Viena vertus, kūrinys liudija konkretaus laikotarpio istoriją ir menininko biografiją. Kita vertus, jo eksponavimo vieta ir pateikimo būdas kelia klausimų dėl to, kaip šiandien viešai įamžinamas žmogus ir kaip pristatomas sovietmečio palikimas.
K. Isako nuomone, muziejus būtų vieta, kurioje būtų galima išsaugoti visą meno kūrinį ir kartu pateikti išsamų jo istorinį paaiškinimą.
„Didžiausias paradoksas tas, kad šiandien, užuot kalbėję apie B. Dauguviečio teatrą, kūrybą ir jo palikimą Lietuvai, esame priversti diskutuoti apie Staliną jo atlape“, – sako tarybos narys.
Jo teigimu, taryba turėjo galimybę išsaugoti kultūros vertybę, nekeisti originalaus meno kūrinio ir kartu pašalinti Stalino atvaizdą iš reprezentacinės Biržų viešosios erdvės.
Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimas šiam pasiūlymui nepritarti reiškia, kad paminklo perdavimo muziejui klausimas neišspręstas. Diskusija dėl B. Dauguviečio paminklo, jo autentiškumo ir sovietmečio simbolikos vietos Biržų viešojoje erdvėje lieka aktuali.
