10 rugpjūčio, 2021

Biržuose – senovinių automobilių magija

Nors transporto priemonės gaminamos iš metalo, plastiko, stiklo, gumos ir pan. medžiagų, tradiciškai laikomų itin atspariomis laiko tėkmei, „nemirtingų“ automobilių nėra. Korozija per metus gali visiškai suvalgyti net milimetrą plieno, todėl pamatyti mašiną, tinkančią į senelius ar netgi prosenelius, visada yra nedidelis stebuklas. Praėjusį savaitgalį Biržuose vykusioje senovinių automobilių parodoje „Nesentanti klasika 2021“, tokių, aikčioti verčiančių akistatų, buvo daugiau nei šimtas.

Biržų aeroklubo pakraštyje suformuota improvizuota istorinės technikos ekspozicija turėjo mažiausiai du klasikinius muziejus nokautuojančius kozirius. Pirmiausia, į tenykščio senovinių automobilių klubo „Klasika“ iniciatyva surengtą parodą (beje, vieną pačių didžiausių ir solidžiausių, kokios tik pastaraisiais metais vyksta Baltijos šalyse) visi svečiai suvažiavo sava eiga. Turint galvoje, kad dalis mašinų buvo sukonstruotos dar praėjusio amžiaus pradžioje ar tarpukaryje, vien šis faktas verčia pagarbiai nukelti skrybėlę. Antra – už kiekvieno oldtimerio dažnai slepiasi atskiro romano verta istorija. „Nesentančios klasikos“ renginyje greta kiekvieno eksponato stovėjo jo savininkas, kaip taisyklė ne šiaip žinantis enciklopedinę informaciją ar kai kurias technines smulkmenas, bet pats padėjęs tam automobiliui prisikelti iš nebūties. Tokie žmonės-burtininkai bemaž keturias valandas Biržuose praleido apgulties sąlygomis ir su parodos lankytojais šypsodamiesi bendravo net prapliupus lietui.

Bene daugiausia dėmesio sulaukė ir labiausiai fotografuojamu automobiliu šįkart buvo vilniečio Aleksandro Obymachos į Biržus atgabentas, 1914-aisiais dienos šviesą išvydęs „Hansa G 12/36 Renntorpedo“. Hipnotizuojančios išvaizdos dvivietė sportinė mašina tik pagal užsakymą buvo gaminta labai mažomis serijomis. Neoficialiais duomenimis prieš maždaug 15 metų į Lietuvą iš Latvijos atkeliavęs unikalus egzempliorius apskritai yra vienintelis išlikęs.

Įdomu, kad pagrindinis „Hansa“ konstruktorius buvo šiaurės Vokietijoje gyvenęs prancūzų kilmės belgas, todėl „Renntorpedo“ turtingas itin originaliais inžineriniais sprendimais. Tarkim motoras sudarytas iš dviejų atskirų blokų, turinčių po du cilindrus, tačiau be įprastų variklio galvučių. Vožtuvai sumontuoti viršuje, o jų kanalai įlieti į motoro korpusą. Įpūsti gyvybės tokiam sudėtingam mechanizmui pavyko tik po ilgus metus trukusio pasiutusiai kruopštaus darbo, sulaukus specialistų iš keleto užsienio šalių pagalbos.

„Norint, kad variklis veiktų, teko špižinius stūmoklius, turinčius didelį išsiplėtimo koeficientą, keisti šiuolaikiniais, pagamintais iš lengvo aliuminio lydinio. Nepaisant važiuoti leidžiančių dabartinių technologijų panaudojimo ir savotiškos adaptacijos XXI amžiui, degalus reikia pilti maksimaliai panašius į anuometinius – žemo oktano, lėtai degančius. Net A92 benzinas yra pernelyg geras, todėl tenka įmaišyti specialius švino priedus ar ūkinių prekių parduotuvėse ieškoti „Nefraso“ (pavadinimas sukonstruotas iš rusų kalbos žodžių „neftenoi“ ir „rastvor“ santrumpų)., – pasakodamas apie egzotiško jėgos agregato ypatumus atviravo A. Obymacha.

Šiam automobiliui atiteko ne tik seniausio parodos dalyvio diplomas bet ir garbingiausias trofėjus –  „Grand Prix“ taurė.

Gražiausiu 2021-ųjų „Nesenstančios klasikos“ eksponatu tarptautinė ekspertų komisija išrinko iš Latvijos atkeliavusį „Fiat 512“, taip pat galintį pasigirti neįtikėtina istorija.

„Kolegos senovinės technikos mylėtojai ir kolekcininkai kurį laiką spėliojo ar tik ne šis 1926-aisiais pagamintas „Fiat“ buvo įdarbintas tarpukario metais vežioti Latvijos prezidentą. Visgi po ilgų tyrimų nustatyta, kad aukščiausi valdžios žmonės anuomet į keliones leisdavosi kitu šios markės modeliu. Prasidėjus okupacijai buvo gana akivaizdu, jog prabangus limuzinas greičiausiai bus konfiskuotas. Vengiant nereikalingų rūpesčių mašina atsidūrė tvarte po mėšlo sluoksnio maskuote. Frontui nuslinkus į vakarus progos ištraukti jį iš slėptuvės taip ir neatsirado, o senajam jo šeimininkui mirus automobilis apskritai buvo užmirštas“, – pasakojo „Fiat 512“ savininkas Janis Oskerko.

Paradoksalu, tačiau sunkiausiu galvosūkiu restauruojant šį oldtimerį tapo originalių ratų ir kai kurių važiuoklės mazgų paieška: juos latvis parsisiuntė net iš Australijos. Visi darbai, primenantys didelės mozaikos iš miniatiūrinių dalelių dėliojimą, užtruko beveik 20 metų. Tokių modelių yra visame pasaulyje yra išlikę viso labo penki.

Prizą už „Geriausią restauraciją“ iš parodos išsivežė estas Indrek Sirk, Biržuose pademonstravęs šiuolaikinių „Audi“ prosenelį, 1935-aisiais pagamintą kabrioletą „DKW F5 Front Luxus“. Į Estiją iškeliavo dar du apdovanojimai: „Gražiausiam klasikiniam“ ir „Geriausiam senoviniam“ (pagamintam iki 1946-ųjų) automobiliams. Pirmojo trofėjo savininku tapo Tonu Magi, vairavęs „Rolls Royce Silver Cloud II“. Antrasis prizas atsidūrė Tarmo Uffert rankose už 1938-aisiais sukonstruotą „Packard Twelve 1608 Convertible“. Tokio modelio kabrioletai taip pat yra itin reti. Automobilio savininko žiniomis – išlikusių yra mažiau nei dvi dešimtys egzempliorių. „Geriausiu sovietiniu“ automobiliu šįkart pripažinta „GAZ M-20 Pobeda“. 1954-aisiais pagaminto senolio savininkas Rolandas Kripaitis.

Klubo „Klasika“ vadovas bei tradiciniu tapusio renginio organizatorius Egidijus Einoris, apibendrindamas šiųmetinę parodą pasidžiaugė sulaukęs itin retų ir pavydėtinai puikiai restauruotų ar suremontuotų automobilių, galinčių papuošti pačius prestižiškiausius oldtimerių forumus.

„Mes stengiamės saviškėje parodoje adaptuoti visas geriausias analogiškų renginių idėjas ir kol kas tai visai neprastai pavyksta. Mūsų draugų ratas kiekvienais metais plečiasi, išskirtinių automobilių daugėja, o atmosfera kaskart būna vis jaukesnė. Mes įdedam į šį projektą daug širdies, todėl kokybinę kartelę kasmet šiek tiek kilstelėjam. Tarkim žiūri komisijos, įvardijančios nominacijų nugalėtojus, sprendimų dar nė vienais metais niekas nekvestionavo. Vadinasi judam teisinga linkme“, – šypsojosi E. Einoris.

 


Bibliotekos nuotr.
14 spalio, 2021

Spalio 12-ąją Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje „Židinys“ įvyko susitikimas su vaikų ir jaunimo rašytoja, grafikos dizainere, iliustruotoja Kotryna […]

Bibliotekos nuotr.
13 spalio, 2021

Spalio 11-osios vakaras Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje tapo literatūrine kelione po margą prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės–Pakerienės parašytų knygų […]

13 spalio, 2021

Panevėžio rajono savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Panevėžio rajono lankytinų vietų sąrašą. Į jį įtraukti nauji objektai: Karsakiškio seniūnijos Likpetrių kaime, […]

13 spalio, 2021

Siekiant paskatinti gyventojus naudotis centralizuotais buitinių nuotekų tinklais, Panevėžio rajono savivaldybė antrus metus skiria dalinį finansavimą asmenims, pasistačiusiems individualių nuotekų […]

R. Audenienė, V. Skaraičio nuotr.
12 spalio, 2021

Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Rugilei Audenienei. Kūrėja įvertinta […]

12 spalio, 2021

Saulėtos spalio 8-tosios diena Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – Parko bibliotekoje – pasipuošė dainomis ir poetės Elenos Mezginaitės […]

8 spalio, 2021

Spalio 6-osios dienos vidurdienį Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje „Žiburėlis“ apsilankė iliustruotoja, grafikos dizainerė ir knygų vaikams autorė Ula […]

5 spalio, 2021

Panevėžio rajone Naujamiesčio kultūros centre-dailės galerijoje šiandien paminėta Tarptautinė mokytojų diena. Šia proga pagerbti pedagogus atvyko Panevėžio rajono savivaldybės vadovai: […]

G. Kartano nuotr.
5 spalio, 2021

Šiandien Juozo Miltinio dramos teatre iškilmingame Tarptautinės mokytojų dienos minėjime pasveikinti mokytojai ir įteiktos Metų mokytojo premijos. „Mokytojas yra viena […]

Vytautas ir Dalia Vaičikoniai
4 spalio, 2021

Rugsėjo pradžioje Portugalijoje vykusiame baidarių ir kanojų irklavimo Pasaulio jaunių čempionate Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos auklėtiniai dviviete baidare laimėjo […]

Dalios Grinkevičiūtės rankraštis
4 spalio, 2021

Prieš tris dešimtmečius, 1991 metų spalio 7 d. Lietuvos Respublika tapo UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) nare. […]

4 spalio, 2021

Spalvotoji vasara ir nuotaikinga akcija „Vasara su knyga“, organizuojama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų […]

G. Kartano nuotr.
1 spalio, 2021

Penktus metus Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka apdovanoja Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų Metų nominacijos „Ad astra“ laureatus.  Šiemet nominuoti […]

30 rugsėjo, 2021

Rugsėjo 29-tos dienos vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko dokumentinio filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ peržiūra. Į renginį atvyko […]

30 rugsėjo, 2021

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, […]

30 rugsėjo, 2021

Nuo spalio 1 dienos Panevėžio miesto dailės galerijos skyriuje – Fotografijos galerijoje atidaroma panevėžiečio Žilvino Kropo ir argentiniečio Guillermo Alvarez […]

23 rugsėjo, 2021

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ parodinę erdvę puošia Agnės Žiaukės kūrybiniai darbai. Darbai sužavi plonyčių […]

G. Kartano nuotr.
21 rugsėjo, 2021

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas įteikė Kultūros ir meno premijas. „Malonu sveikintis su jumis tradicinėje Kultūros ir meno premijų […]

16 rugsėjo, 2021

Šiandien Panevėžyje vykstančioje „Gazelės“ konferencijoje paaiškėjo, kokios įmonės sparčiausiai augo kiekvienoje regiono savivaldybėje – Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Kupiškio, […]

Gedimino Kartano nuotr.
14 rugsėjo, 2021

Švenčiant 518-ąjį Panevėžio gimtadienį, panevėžiečiai ir miesto svečiai turėjo unikalią galimybę pirmą kartą pamatyti Lietuvoje analogų neturinčio plaukiojančio, muzikinio šviesų […]