23 lapkričio, 2017
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Biudžeto priėmimas – ir vėl pretekstas didinti mokesčius

Biudžeto priėmimas metai iš metų tampa platforma nejučia padidinti mokesčius. Per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimta apie 3 kartus daugiau mokesčius didinančių pakeitimų, lyginant su pakeitimais, kuriais mokesčiai buvo sumažinti. Šie metai – ne išimtis. Daugiau mokėti teks praktiškai visiems mokesčių mokėtojams.

Brangs dyzelinis kuras ir cigaretės

Siūloma didinti akcizus tabako produktams ir dyzeliniam kurui bei naikinti lengvatas akmens anglims, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl siūlomų pakeitimų cigarečių pakelis brangs apie 10 ct., litras dyzelinio kuro – 2 ct., litras žemės ūkyje naudojamo dyzelinio kuro – 4 ct., tona akmens anglių – apie 9,11 euro.

Jau dabar akcizais apmokestintas prekes lietuviams įpirkti yra bene brangiausia visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniam kurui, palygintume su vidutinėmis pajamomis, aukštesnis akcizas nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Degalai yra labai svarbi kasdienio vartojimo prekė, akivaizdu, kad jų brangimas mažins gyventojų perkamąją galią ir labiausiai kirs mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

Valdžiai, siekiančiai surinkti daugiau pinigų, nė motais, ir tai kokią įtaką tai turės verslui. Dyzelinio kuro akcizų didinimas bus rimtas smūgis šalies transporto sektoriui, jau nekalbant apie tai kad brangstant pervežimams gali padidėti ir bendras prekių kainų lygis.

Didesni „Sodros” mokesčiai vargingiausiems

Paskutinę minutę lauk išmetusi ilgai žadėtas „Sodros lubas”, valdžia nesibodi įteisinti „Sodros grindų”. Pagal šį projektą, žmonės dirbantys už minimalią algą ne pilnu etatu, mokesčius mokės nuo visos minimalios algos, pavyzdžiui, uždirbantis 190 eurų per mėnesį, įmokas mokėtų nuo 380 eurų. Tai reiškia – ir nuo negautų pajamų.

Priėmus pasiūlymą būtų pakenkta daugiau kaip 100 tūkst. mažiausias pajamas gaunančių asmenų, kuriems iš esmės teks mokėti didesnius mokesčius. Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, kad dalis jų būtų atleista arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami, nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams.

Nukentės ir jaunimas, tik pradedantis dalyvauti darbo rinkoje, norintieji derinti darbą šeimyninius įsipareigojimus (pvz., mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato). Daug teisingiau socialinio draudimo įmokas skaičiuoti proporcingai dirbtam laikui – taip, kaip yra dabar.

Mokesčiai didės daliai dirbančiųjų savarankiškai

Mokesčių pakeitimais siūloma pakeisti individualios veiklos pelno apmokestinimo tvarką. Naikinamas dabartinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo diferencijavimas pagal veiklos rūšis. Tai yra, mokesčių mokėtojai nebebus skirstomi į laisvųjų profesijų atstovus, anksčiau mokėjusius 15 proc. dydžio GPM, ir ne laisvųjų profesijų atstovus, mokėjusius 5 proc. dydžio GPM. GPM tarifas nuo šiol didės priklausomai tik nuo pajamų dydžio.

5 proc. GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iki 10 000 eurų per metus (arba 635 eurų „į rankas“ per mėnesį). Toliau tarifas palaipsniui didėtų iki 15 proc. kol pajamos pasiektų 30 000 eurų. Galima sutikti, kad neteisinga taikyti skirtingus mokesčių tarifus, diskriminuojant gyventojus pagal jų pasirinktą profesiją. Juk realybėje galima sutikti nepasiturintį inžinierių – laisvosios profesijos atstovą, ir labai dideles pajamas gaunantį cirko artistą, kurio pajamoms iki šiol buvo taikomas tris kartus mažesnis GPM tarifas.

Tačiau kyla pavojus, jog dėl siūlomų pokyčių dalis gyventojų, kuriems mokestinė našta pasunkės, gali pasitraukti į „šešėlį“. Juk 635 eurų „į rankas“ riba, nuo kurios daliai mokesčių mokėtojų išaugtų mokestinė našta – tikrai nedidelė. Ji net šiek tiek mažesnė už vidutinį darbo užmokestį šalyje – 644 eurus „į rankas“.

Daugiau nekilnojamojo turto mokesčių

Svarstomi du nekilnojamojo mokesčio įstatymo projektai. Vienu siūloma mažinti gyventojams priklausančio neapmokestinamojo nekilnojamojo turto ribą nuo 220 000 iki 150 000 eurų. Kitu – nustatyti progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu. Vertinamas ne tik būstas, bet visas gyventojo turimas turtas – gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ir t. t.

Turto savininkai ne visuomet yra pajėgūs mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Neįvertinama ir tai, kad būstai gali būti įsigyti už paskolas. Nustačius žemesnę nekilnojamojo turto mokesčio kartelę, mokestis kirstų šeimoms, įsigijusioms būstą kad ir Vilniaus Šeškinės ar Jeruzalės rajonuose. Ar mokėdamos paskolą tokios šeimos išgalės dar mokėti ir mokestį?

Akivaizdu, kad šie siūlymai – ne pabaiga, o tik tiesiamas kelias link visuotinio nekilnojamo turto mokesčio. Turto mokesčiai Lietuvoje nuolat didinami. 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinus gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvo nustatyta 1 mln. litų (~290 tūkst. eurų) neapmokestinamoji riba. 2015 m. ši riba buvo sumažinta iki 220 tūkst. eurų. Net ir nežeminant ribos, nuo kurios gyventojams atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, vis daugiau gyventojų turi jį mokėti, nes turto vertė nuolat auga. Kas toliau? Panašu, kad mokėti teks visiems.

Laiko pasiruošti nepaliekama

Su biudžetu siūloma daug plataus pobūdžio pakeitimų, kurie aktualūs visiems mokesčių mokėtojams. Deja, dalies jų poveikis nėra apskritai įvertintas.

Dar blogiau, jie stumiami apeinant taisyklę, numatančią, kad mokesčių pakeitimai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Todėl didesni mokesčiai gyventojams dažnai tampa nemalonia naujiena, kuriai jie niekaip negali spėti pasiruošti.


1 gruodžio, 2020

Alytaus rajono smulkieji augintojai, gamintojai, perdirbėjai ir pardavėjai, norintys prekiauti tiesiogiai, bus skelbiami žemėlapyje, kuriame pirkėjas galės lengviau surasti pageidaujamą […]

1 gruodžio, 2020

VPT toliau tęsia su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną. Be anksčiau apibendrintų apsaugos priemonių, skirtų kovai su COVID-19, transportavimo paslaugų […]

30 lapkričio, 2020

Visame pasaulyje vis dažniau taikoma praktika, kai keleiviai COVID-19 testą gali atlikti tiek oro uosto patalpose, tiek aplink esančioje teritorijoje […]

30 lapkričio, 2020

Siekdama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „Smart FDI“ kvietimą, Ekonomikos […]

27 lapkričio, 2020

Lapkričio 25 d. vykusiame Europos reikalų komiteto posėdyje pristatyta Europos Komisijos nuomonė dėl 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir Finansų […]

26 lapkričio, 2020

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko į pasaulinį inovatyvių universitetų reitingą „World’s Universities with Real Impact“ (WURI) – čia jam skirta aukšta 41 […]

26 lapkričio, 2020

„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, jog nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį […]

26 lapkričio, 2020

Kiek Lietuvoje yra dizainerių ir kiek to lietuviško dizaino turime? Ar jis yra matomas tik mūsuose ar ir užsienyje? Vienas […]

25 lapkričio, 2020

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo valstybei svarbiu ir […]

25 lapkričio, 2020

Kelių naudotojai, kurie karantino laikotarpiu nesinaudos mokamais Lietuvos keliais, gali Lietuvos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiui sustabdyti įsigytų metinių elektroninių vinječių […]

25 lapkričio, 2020

Nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai pajamų mokestį turi mokėti tada, kai NT parduoda brangiau nei įsigijo ir neišlaikė jo nuosavybėje […]

25 lapkričio, 2020

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog išsiuntė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų mikroįmonėms, kurios sulaukė kvietimų teikti prašymus […]

25 lapkričio, 2020

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema yra labai svarbi visam regionui ir jo gyventojams. Visgi tiek viešojoje erdvėje, tiek oficialiuose susitikimuose […]

24 lapkričio, 2020

Šalyje 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ieško darbo. Daugiausiai nedirbančių jaunuolių lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., […]

24 lapkričio, 2020

Nekvalifikuoti darbininkai šiai metais sudarė didžiausią skaičių (33,4 proc.) tarp darbo netekusių asmenų, o nedarbo struktūroje pagal profesijų grupes labiausiai […]

24 lapkričio, 2020

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau ir konservatyviau. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, […]

23 lapkričio, 2020

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių […]

19 lapkričio, 2020

Lietuvos statistikos departamentui paskelbus išsamius COVID-19 statistikos duomenis iš Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos (VDV IS), kuriai įgalinti įsigyta gatava […]

19 lapkričio, 2020

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą […]

18 lapkričio, 2020

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatų pakeitimams. Naujovė – […]