22 liepos, 2020
Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Bronis Ropė: „Dėl Europos Vadovų Tarybos susitarimo džiaugtis reiktų atsargiai“

Ar Europos Vadovų Tarybos derybose mūsų šalies Prezidentui pavyko išsiderėti Lietuvai palankų ateinančio laikotarpio daugiametį ES biudžetą? Viešojoje erdvėje jau pasipylė įvairios nuomonės. O kaip yra iš tikrųjų? Kokios yra žemdirbių perspektyvos? Ar Lietuvos regionai turės galimybes vystytis tolygiai?

Tiesą pasakius, kol kas per anksti daryti tikslius vertinimus, nes pasiekiamos informacijos šiandien dar turime per mažai. Tačiau norėčiau įgarsinti kelis dalykus, kurie man atrodo svarbiausi Lietuvai:

Pirma, apie tiesiogines išmokas žemdirbiams. Susiderėta, kad 2022-aisiais išmokos turi siekti ne mažiau nei 200 Eur/ha, o 2027-aisiais – ne mažiau nei 215 Eur/ha. Mūsų šalies vadovas skelbia tai kaip didžiausią derybų pasiekimą, tačiau, mano manymu, džiaugtis šioje vietoje reikėtų atsargiai, nes iš tikrųjų toks išmokų augimas mūsų žemdirbiams yra per per lėtas.

Mūsų bendradarbiavimas su žemdirbiais, organizuotas ir nuoseklus darbas davė apčiuopiamų rezultatų. Tiesioginių išmokų suvienodinimo temą mums pavyko iškelti į patį aukščiausią politinį lygmenį. Derybose tikrai numatytas išmokų augimas. Tačiau Prezidentūrai nepavyko atstovėti tos pozicijos, dėl kurios mes kartu kovojome ir padarėme didžiulį spaudimą ES institucijų vadovybėms. Nepalankus faktas po šių derybų vis tiek išlieka – mūsų žemdirbių diskriminaciją numatoma tęsti ir toliau. Ką aš turiu omenyje?

Susitarime tebeliko nuostata, kad tų šalių žemdirbiams, kuriems iki šiol mokamos išmokos vis dar nesiekia 90 proc. ES vidurkio, skirtumas bus palaipsniui mažinamas iki 50 proc., t.y., konvergencija ir toliau artinama ne prie šimtaprocentinių, o tik prie dalinių ES vidurkio rodiklių. Paprasčiau tariant – tie, kurie iki šiol gauna mažiausias ES išmokas, jiems jos ir keliamos bus lėčiausiai! Taigi, visi lygūs, bet vieni lygesni už kitus. Vieni ES išmokų vidurkio finišą kirs su „lenktyniniu varikliu“, o kiti, tarp jų ir Baltijos šalys su Lietuva priešakyje, toliau jas vysis „pėstute“. Ar kam nors tokia skirtingų šalių ūkininkų situacija gali būti bent iš tolo panaši į sąžiningą konkurenciją? Juk reikalavimai, taisyklės ir apribojimai ūkininkavimui yra vienodi visiems… Tad kaip įmanoma konkuruoti savo pagaminama produkcija su tais, kuriems už tą patį veiklos rezultatą papildomai pridedama kai kuriais atvejais net kelis kartus didesnė ES parama?

Tad klausimas, kurį Europos Parlamento Peticijų komitetui iškėlėme kartu su Lietuvos ūkininkais, šiandien tampa dar aktualesnis, nes, kad ir kaip džiaugsmingai priimtume naujieną apie išmokų didėjimą, sąžiningų konkurencinių sąlygų šis valstybių vadovų susitarimas vis tiek neužtikrins. Juk esmė ir yra ne išmokos dydyje, o teisingame jų paskirstyme. Jeigu didėja – tai turi didėti tolygiai visiems. Jeigu siekiame ES vidurkio, tai negalima išskirti kelių valstybių, kurioms vidurkis be jokio aiškaus pagrindo sumažinamas iki 90 proc. vidurkio, o ir tą dar gi vysimės tik iki pusės.

Šį ketvirtadienį Europos Parlamente vyks neeilinis plenarinis posėdis, kuriame priiminėsime rezoliuciją, nusakančią Europos Parlamento poziciją dėl Europos Vadovų Tarybos derybų rezultato. Galimai mėnesio pabaigoje Europos Parlamentas turės priimti arba atmesti šį vadovų susitarimą dėl ateinančio laikotarpio ES biudžeto.

Dar tikrai negaliu prognozuoti, kaip nubalsuos Parlamentas, tačiau panašu, kad neturime kitos išeities kaip tik kartu dirbti toliau! Turėsime pasiekti, jog mūsų peticija „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ patektų į EP komitetus, kurie svarsto piliečių teisių pažeidimus bei ES teisės aktų įgyvendinimą. Dabar turime vienintelį šansą – dirbti jau ne prie biudžeto planavimo dokumentų, o prie diskriminacijos fakto. Privertę ES institucijas pripažinti, kad kai kurių šalių ūkininkai yra diskriminuojami, kad ES pažeidžia jų teises, mes dar galėsime daryti įtaką sprendimams dėl tiesioginių išmokų konvergencijos.

Antra itin svarbi sritis Lietuvai – sanglaudos parama. Regionų vystymuisi paspartinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai mažės, nes mūsų šalies ekonominiai rodikliai artėja prie ES vidurkio. Tačiau geroji naujiena yra ta, kad Europos vadovų susitarime pagaliau įtvirtinta nuostata, dėl kurios taip sunkiai dirbome ne vienerius metus, sudėjome milžiniškas pastangas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bei dabartine Vyriausybe. Pasiekėme, kad būtų užtvirtintas ES finansinės paramos skirstymas atskiriems Lietuvos regionams pagal realų ekonominį išsivystymą, o ne bendrą visos Lietuvos statistiką.

Atnaujinti statistiniai duomenys padeda susidaryti tikslesnį tikrosios socialinės ir ekonominės padėties skirtinguose regionuose vaizdą. Lietuva pakeitė savo NUTS2 lygio klasifikatorių, pagal kurį buvusi kaip vienas regionas, dabartiniuose statistiniuose dokumentuose padalinta į du: labiau išsivysčiusį Sostinės regioną (BVP pagal perkamąją galią – 111 proc. ES vidurkio) ir visą likusią Lietuvą, t. y., – mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną (BVP pagal perkamąją galią – tik 63 proc. ES vidurkio). Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui bus skiriama didesnė ES parama, o taip pat didesnis ES kofinansavimo procentas.

Nereikia ir ekonomistų, manau, bet kuris atokesnio Lietuvos krašto gyventojas, net įvertinęs visus teigiamus pastarųjų metų pokyčius, pasakys, kad socialinis ir ekonominis netolygumas tarp atskirų regionų Lietuvoje, o taip pat lyginant su ES, vis dar egzistuoja.

Tad esu tikrai pergalingai nusiteikęs dėl to, kad, pirmiausia, pavyko įtikinti Europos Parlamentą, jog Lietuvos regionams ES parama vis dar reikalinga. Turint palankią Europos Parlamento poziciją, mums pavyko prispausti ir Europos Komisiją palaikyti Lietuvai naudingą sprendimą. Ir štai, šiandieniniame galutiniame derybų etape gavome paskutinį tašką Lietuvos naudai – Europos Vadovų Tarybai nebeliko nieko kito, kaip tik patvirtinti, kad Sanglaudos politikai skirtos lėšos bus perskaičiuojamos pagal atnaujintą statistiką apie valstybių socialinę ir ekonominę situaciją, kuri leis Lietuvai ES paramą gauti pagal itin palankų naujausią regionų klasifikavimą.

Tai yra didžiulis pasiekimas ir labai gera žinia Lietuvos žmonėms – išlaikysime maksimalią galimą ES paramą Lietuvos regionams. Toks paramos skirstymas pagal dviejų NUTS2 lygio regionų statistiką leis Lietuvai vystytis nepalyginamai tolygiau ir teisingiau, nei tai būtų įvykę naudojant bendrą visos Lietuvos kaip vieno regiono statistiką.

Apie pinigų sumas galėsiu kalbėti turėdamas konkretesnius paskaičiavimus. Kol kas žinoma, kad yra numatytas saugiklis, neleidžiantis paramos dydžiui mažėti daugiau nei 24 proc., numatyta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Tai labai svarbu, nes Lietuvai ji siekia apie 180 mln. eurų. Mažiau išsivysčiusiame Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Tai reiškia, kad mums pavyko išsiderėti ir mažesnį savo pačių lėšų prisidėjimą prie viešųjų projektų finansavimo tose savivaldybėse, kurios ekonomiškai yra silpnesnės. Tuo tarpu Sostinės regione ES lėšomis bus galima dengti iki 40 proc. projektų sumos, o likusius 60 proc. reikės finansuoti iš savivaldybės biudžeto. Esant geresnei ekonominei situacijai ir tokia Sanglaudos parama yra labai reikalinga, tačiau silpnesnės savivaldybės tokios finansinės naštos iš savo biudžeto paprasčiausiai kol kas dar nepakeltų.

Prie to paties pridėsiu ir derybų metu pasiektą susitarimą, kad 2021–2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. iš savo biudžeto lėšų, kai Europos Komisijos pasiūlyme buvo numatyta iš Lietuvos pareikalauti net 20 proc. nacionalinio biudžeto lėšų. Dėl šitos nuostatos man kartu su labai stipriai Lietuvą palaikančių frakcijos kolegų pagalba pavyko pasiekti vieningą Europos Parlamento poziciją. Panašu, kad tai atsispindi ir galutiniame Vadovų Tarybos sprendime.

Tokie yra mano pirminiai vertinimai. O kol kas laukiame daugiau Europos vadovų susitarimo detalių, daugiau skaičių ir sąlygų, nes konkretesnius vertinimus bus galima pateikti tuomet, kai paaiškės daugiau susitarimo nežinomųjų.

Užsk. Nr. BR-14

Share Button

26 lapkričio, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva situacija dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių izoliacijos susiklostė […]

25 lapkričio, 2020

Lapkričio 24 dieną Ženevoje (Šveicarijoje) vykstančios Afganistano donorų konferencijos metu nuotoliniu būdu kreipęsis laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas […]

25 lapkričio, 2020

Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas visoms Biržų rajono savivaldybės frakcijoms išsiuntė laišką kviesdamas deleguoti atstovus į darbo grupę dėl […]

25 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Islandijos Prezidentu Gudniu Johanesonu. Pokalbio metu valstybių vadovai daugiausia dėmesio skyrė […]

25 lapkričio, 2020

Lapkričio 24 dieną Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas įteikė skiriamuosius raštus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.Ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai, Rusijos […]

24 lapkričio, 2020

Prezidento komanda antradienį nuotoliniu būdu surengė penktąją Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos „Žalios Lietuvos“ diskusiją, skirtą nevyriausybinio sektoriaus atstovams. […]

24 lapkričio, 2020

Seimo posėdyje įvyko 2021 m. valstybės biudžeto projekto (Nr. XIIIP-5302) pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto […]

24 lapkričio, 2020

Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, nutarė pritarti Respublikos Prezidento teikiamai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderės Ingridos […]

24 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Generaliniu Sekretoriumi Jose Angeliu Gurria aptarė […]

23 lapkričio, 2020

Šiandien virtualiame Lietuvos žaliųjų partijos Suvažiavime įvyko partijos pirmininko rinkimai. Nuo šiol partijai vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi […]

23 lapkričio, 2020

Europos socialinio fondo agentūra kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Valstybės tarnybos departamentu prie […]

23 lapkričio, 2020

poliLietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį mišriu nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, aptarė atnaujintas COVID-19 pandemijos plėtros […]

19 lapkričio, 2020

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva Seime įregistruotas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projektas, kuriuo siekiama iki […]

18 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda pasveikino nuotolinio Lietuvos ir Lenkijos verslo forumo dalyvius. Sveikinimo […]

18 lapkričio, 2020

Sostinės Taryboje šiandien prisiekė 9 nauji nariai – Tomas Gulbinas, Domininkas Velička, Brigita Guobė, Rita Balčiūnienė, Andrius Katinas, Sergej Popov, […]

16 lapkričio, 2020

Šiandien Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas pasirašė Panevėžio regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Kartu su Panevėžio miesto, Kupiškio, Panevėžio, […]

16 lapkričio, 2020

Telšiai turi ambicingų užmojų, kaip mieste paskatinti darnų judumą – artimiausiu metu ketinama sukurti viešojo transporto elektroninio bilieto sistemą, taip […]

13 lapkričio, 2020

Seimas, vadovaudamasis Statutu, lapkričio 13 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke išrinko Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Parlamento vadovas renkamas slaptu balsavimu Seimo pirmojoje […]

13 lapkričio, 2020

Gerbiami išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, iškilūs svečiai, netrukus prisieksite sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir šalies žmonių gerovei. Balsuodami rinkimuose, […]

13 lapkričio, 2020

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 75 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabacho regione. Lėšos bus pervestos […]