3 gruodžio, 2021

Bronis Ropė. Kai Europa juda į priekį, mes žengiame atgal

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.

Ką jau ką, o laisvę bet kam ir bet kada pakelti taurelę dabartinė valdžia tikrai gina atkakliai. Vyriausybė pritarė valdančiųjų siūlomiems įstatymo pakeitimams, kuriais būtų numatytas alkoholio reklamos ir pardavimo liberalizavimas. Šiais siūlomais pakeitimais ignoruojami mokslo įrodymai, šios srities ekspertų bei visuomenės sveikatos interesą ginančių nevyriausybinių organizacijų nuomonė.

Alkoholio kontrolės švelninimo šalininkai nusitaikė į minimalaus legalaus alkoholio vartojimo amžiaus ribojimą, pardavimo laiko trumpinimą ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Ribojimus atšaukti siūloma nesulaukus Lietuvoje vykdomų pasaulyje unikalių tarptautinių tyrimų rezultatų, kurie vykdomi bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkais. Tyrimais siekiama išsamiai įvertinti būtent 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą.

Ar atšaukti ribojimus reikalauja visuomenė? Visuomenės nuomonės apklausos rodo visai ką kita. Taip pat neteko girdėti, kad dėl to būtų rengiamos peticijos, renkami parašai, organizuojami mitingai prie Seimo ar kas nors panašaus… Priešingai, gaunu daug atsiliepimų, kad mažesnis alkoholio prieinamumas veikia teigiamai, kad priimti sprendimai visuomenėje atskleidė galimybę į alkoholio vartojimo įpročius pažvelgti kitaip. Jau nieko nebestebina blaivios šventės ar atskirų žmonių sprendimas minėti progas su nealkoholinio gėrimo taure.

Alkoholio prekybos liberalizavimo šalininkai viešai bando kritikuoti Lietuvoje taikomas alkoholio kontrolės priemones kaip „nepasiteisinusias“, „nereikšmingas“ ar „neveiksmingas” be jokio pagrindo, be jokių argumentų. Jie stumia savo pataisas, nepaisydami duomenų, kad ribojimai duoda prognozuotą rezultatą – aiškiai mažėja alkoholio sukelta žala žmonių sveikatai.

Jau keletą metų Lietuva nuosekliai taikė tris mokslu pagrįstas, ekonomiškai efektyviausias PSO rekomenduojamas alkoholio kontrolės politikos priemones: alkoholinių gėrimų akcizų didinimą, fizinio prieinamumo mažinimą ir alkoholio reklamos draudimą. Per šį laikotarpį, PSO duomenimis, Lietuvoje pastebimai sumažėjo bendras alkoholio vartojimas, virš 30 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių atvejų ir apie 10 proc. priklausomybės alkoholiui atvejų, taip pat aiškiai mažėja apsinuodijimų alkoholiu, kepenų bei kasos ligų dėl alkoholio atvejų ir pan.

Nevyriausybinių organizacijų pateiktais duomenimis, reikšmingai mažėja alkoholio vartojimas paauglių amžiuje. Lietuva patenka į didžiausią pažangą alkoholio kontrolės srityje padariusių šalių penketuką. Nepaisant jau pasiekto progreso, alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos problema vis dar lieka labai gili, alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimas būtų vienas iš neišmintingiausių šios Vyriausybės sprendimų. Lietuvos žmonių sveikatos labui būtina ne liberalizuoti, o užtikrinti apčiuopiamų rezultatų duodančios alkoholio kontrolės politikos tęstinumą.

Lieka neaišku, kieno interesus gina dabartiniai valdantieji. Panašu, kad svaigalų pramonės balsas šioje Vyriausybėje girdimas aiškiau nei visuomenės, ekspertų bei mokslininkų. Žinoma, bet kokią alkoholio verslo įtaką valdantieji, kaip visada, neigia.

Lietuvos valdžia pasirengusi žengti didžiulį žingsnį atgal, kai tuo tarpu Europos Sąjunga žengia toli į priekį. Visa tai vyksta tuo pat metu, kai Europa visuotinai ima pripažinti griežtesnės alkoholio kontrolės būtinybę vardan mūsų pačių – europiečių – sveikatos. Europos politikai atsispyrė alkoholio pramonės lobizmui ir imasi Europos mastu sekti pavyzdžiu, kurį parodė Lietuva, kai priėmė drąsius sprendimus visuomenės sveikatos labui ir didele apimtimi sistemiškai pritaikė PSO  rekomendacijas dėl alkoholio prekybos ribojimų.

Neabejoju, kad Europos Sąjungos institucijose dažnai aptarinėtas ir girtas Lietuvos pavyzdys pastūmėjo šiuos klausimus kelti ir europiniu mastu. Metų pradžioje Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Tai pagrindinis šios Komisijos pasirinktas sveikatos srities prioritetas. Planas grindžiamas naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Dėl šio dokumento organizavau viešąsias konsultacijas, kurių metu Lietuvos medikai, mokslininkai, pacientų ir kitos organizacijos pateikė pasiūlymus, kurių pagrindu registravau pataisas Europos Parlamente.

Metus laiko trukusių derybų rezultate turime Europos kovos su vėžiu plano projektą, kuriame pripažįstama, kad alkoholis yra kancerogeninė medžiaga, bei pažymima, jog Europoje 10 proc. visų vyrų ir 3 proc. visų moterų susirgimo vėžiu atvejų yra susiję su alkoholio vartojimu, taip pat pripažįstama, kad vėžio prevencijos srityje nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio, ir pabrėžiama, kad į tai reikia atsižvelgti, rengiant ir įgyvendinant vėžio prevencijos politiką.

Taip pat palankiai vertinamas tikslas sumažinti alkoholio vartojimą. Dabartiniame dokumento projekte valstybės narės raginamos skatinti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą, įskaitant Europos strategiją dėl nulinio alkoholio vartojimo nepilnamečiams. Pažymima ir galimybė pateikti pasiūlymus dėl amžiaus apribojimų alkoholio vartojimui. Pritariama tam, kad vartotojams būtų teikiama geresnė informacija, gerinant alkoholinių gėrimų ženklinimą, įtraukiant įspėjimo apie grėsmę sveikatai etiketes ir įvedant privalomą sudedamųjų dalių sąrašo pateikimą.

Svarbu ir tai, jog dokumente raginama uždrausti alkoholio reklamą sporto renginiuose. Pažymima, kad svarbu apsaugoti nepilnamečius nuo komercinių pranešimų apie alkoholio vartojimą, nuo prekių rodymo ir alkoholio prekės ženklų rėmimo, įskaitant skaitmeninę aplinką, nes reklama neturi būti skatinamas alkoholio vartojimas. Pritariama galimybei padidinti alkoholinių gėrimų mokesčius.

Nežinau, kam susipažinus su šiais Europos Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymais dar gali kilti abejonių dėl alkoholio reklamos ir pardavimo kontrolės krypties? Ar nors kiek sąžinės ir bent menkiausią politinį išprusimą turintys politikai gali sau leisti atšaukinėti jau egzistuojantį pažangų reguliavimą?  Juk ribojimų atšaukimas būtų nedovanotinas Lietuvos žingsnis atgal po to, kai buvome vieni pirmųjų, padarę tikrai efektyvius sprendimus, parodę pavyzdį, kuriuo dabar pasiruošusi judėti visa Europa.

Užsk. Nr. BR-31

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


18 sausio, 2022

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos […]

18 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgtos naujausios migracijos aktualijos ir tendencijos – situacija pasienyje su Baltarusija, teisinio režimo pasienyje […]

15 sausio, 2022

ES / EEE šalys į naujuosius metus žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą.  Apie tai šį penktadienį pranešė Europos […]

15 sausio, 2022

Susisiekimo ministerijos organizuotame susitikime Lietuvos dviratininkams atstovaujančių organizacijų atstovams pristatytas kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rengiamas Nacionalinis dviračių […]

14 sausio, 2022

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir […]

14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvauja Sausio 13-osios minėjimo renginiuose. Prezidentas sakė kalbą Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės […]

Prezidentūros nuotr.
14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentas su […]

Reabilitacijos centras „Pušynas“
12 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerija (VRM) su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aptarė galimybes į reformuojamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą integruoti VRM šiuo […]

11 sausio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti […]

8 sausio, 2022

Praėjusių metų spalio mėnesį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) pasirašant susitarimą su „Belaruskalij“ dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kitos 2018 m. pasirašytos sutarties […]

Reuters nuotr.
7 sausio, 2022

Atsižvelgdama į kai kuriuose Kazachstano miestuose kilusius neramumus, peraugusius  į protestus ir susirėmimus su policija, taip pat į tai, kad […]

Panevėžio rajono savivaldybės nuotr.
5 sausio, 2022

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis išlydint 2021-uosius metus pastebėjo, kad jie mažai kuo skiriasi nuo prieš tai buvusiųjų – 2020-ųjų, […]

3 sausio, 2022

Prieš pat šv. Kalėdas vykusiame Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas dalyvaujamojo biudžeto tvarkos aprašas. Pirmą kartą dalyvaujamojo […]

29 gruodžio, 2021

Lietuviškų kiaušinių produktų eksportuotojai sulaukė geros žinios – jau netrukus jiems gali atsiverti Jungtinių Amerikos Valstijų rinka. Lietuvos prieš penkerius […]

29 gruodžio, 2021

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) sezonas kaip reikiant įsibėgėjo ir nors dar ne persirito į antrąją pusę, sparčiai to artėja. Visos […]

Punios šilas / Renato Jakaičio nuotr.
28 gruodžio, 2021

Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo – apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies […]

EP narys Bronis Ropė
22 gruodžio, 2021

Kad padarytume proveržį gydydami onkologines ligas, kad visų Europos Sąjungos (ES) šalių pacientai turėtų vienodas galimybes gauti efektyviausią gydymą, 2020 […]

EP narys Bronis Ropė
21 gruodžio, 2021

Europos Parlamentas patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Dėl pandemijos negavus leidimų planuotam Europos žemdirbių protestui, […]

20 gruodžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą išreikšti paramos didėjant įtampai prie sienos su Rusija. Šalies vadovas kartu […]

19 gruodžio, 2021

Lietuvos šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva – Lacitienė po dvejų metų laukimo startavo Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) profesionalų […]