3 gruodžio, 2021

Bronis Ropė. Kai Europa juda į priekį, mes žengiame atgal

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.

Ką jau ką, o laisvę bet kam ir bet kada pakelti taurelę dabartinė valdžia tikrai gina atkakliai. Vyriausybė pritarė valdančiųjų siūlomiems įstatymo pakeitimams, kuriais būtų numatytas alkoholio reklamos ir pardavimo liberalizavimas. Šiais siūlomais pakeitimais ignoruojami mokslo įrodymai, šios srities ekspertų bei visuomenės sveikatos interesą ginančių nevyriausybinių organizacijų nuomonė.

Alkoholio kontrolės švelninimo šalininkai nusitaikė į minimalaus legalaus alkoholio vartojimo amžiaus ribojimą, pardavimo laiko trumpinimą ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Ribojimus atšaukti siūloma nesulaukus Lietuvoje vykdomų pasaulyje unikalių tarptautinių tyrimų rezultatų, kurie vykdomi bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkais. Tyrimais siekiama išsamiai įvertinti būtent 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą.

Ar atšaukti ribojimus reikalauja visuomenė? Visuomenės nuomonės apklausos rodo visai ką kita. Taip pat neteko girdėti, kad dėl to būtų rengiamos peticijos, renkami parašai, organizuojami mitingai prie Seimo ar kas nors panašaus… Priešingai, gaunu daug atsiliepimų, kad mažesnis alkoholio prieinamumas veikia teigiamai, kad priimti sprendimai visuomenėje atskleidė galimybę į alkoholio vartojimo įpročius pažvelgti kitaip. Jau nieko nebestebina blaivios šventės ar atskirų žmonių sprendimas minėti progas su nealkoholinio gėrimo taure.

Alkoholio prekybos liberalizavimo šalininkai viešai bando kritikuoti Lietuvoje taikomas alkoholio kontrolės priemones kaip „nepasiteisinusias“, „nereikšmingas“ ar „neveiksmingas” be jokio pagrindo, be jokių argumentų. Jie stumia savo pataisas, nepaisydami duomenų, kad ribojimai duoda prognozuotą rezultatą – aiškiai mažėja alkoholio sukelta žala žmonių sveikatai.

Jau keletą metų Lietuva nuosekliai taikė tris mokslu pagrįstas, ekonomiškai efektyviausias PSO rekomenduojamas alkoholio kontrolės politikos priemones: alkoholinių gėrimų akcizų didinimą, fizinio prieinamumo mažinimą ir alkoholio reklamos draudimą. Per šį laikotarpį, PSO duomenimis, Lietuvoje pastebimai sumažėjo bendras alkoholio vartojimas, virš 30 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių atvejų ir apie 10 proc. priklausomybės alkoholiui atvejų, taip pat aiškiai mažėja apsinuodijimų alkoholiu, kepenų bei kasos ligų dėl alkoholio atvejų ir pan.

Nevyriausybinių organizacijų pateiktais duomenimis, reikšmingai mažėja alkoholio vartojimas paauglių amžiuje. Lietuva patenka į didžiausią pažangą alkoholio kontrolės srityje padariusių šalių penketuką. Nepaisant jau pasiekto progreso, alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos problema vis dar lieka labai gili, alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimas būtų vienas iš neišmintingiausių šios Vyriausybės sprendimų. Lietuvos žmonių sveikatos labui būtina ne liberalizuoti, o užtikrinti apčiuopiamų rezultatų duodančios alkoholio kontrolės politikos tęstinumą.

Lieka neaišku, kieno interesus gina dabartiniai valdantieji. Panašu, kad svaigalų pramonės balsas šioje Vyriausybėje girdimas aiškiau nei visuomenės, ekspertų bei mokslininkų. Žinoma, bet kokią alkoholio verslo įtaką valdantieji, kaip visada, neigia.

Lietuvos valdžia pasirengusi žengti didžiulį žingsnį atgal, kai tuo tarpu Europos Sąjunga žengia toli į priekį. Visa tai vyksta tuo pat metu, kai Europa visuotinai ima pripažinti griežtesnės alkoholio kontrolės būtinybę vardan mūsų pačių – europiečių – sveikatos. Europos politikai atsispyrė alkoholio pramonės lobizmui ir imasi Europos mastu sekti pavyzdžiu, kurį parodė Lietuva, kai priėmė drąsius sprendimus visuomenės sveikatos labui ir didele apimtimi sistemiškai pritaikė PSO  rekomendacijas dėl alkoholio prekybos ribojimų.

Neabejoju, kad Europos Sąjungos institucijose dažnai aptarinėtas ir girtas Lietuvos pavyzdys pastūmėjo šiuos klausimus kelti ir europiniu mastu. Metų pradžioje Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Tai pagrindinis šios Komisijos pasirinktas sveikatos srities prioritetas. Planas grindžiamas naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Dėl šio dokumento organizavau viešąsias konsultacijas, kurių metu Lietuvos medikai, mokslininkai, pacientų ir kitos organizacijos pateikė pasiūlymus, kurių pagrindu registravau pataisas Europos Parlamente.

Metus laiko trukusių derybų rezultate turime Europos kovos su vėžiu plano projektą, kuriame pripažįstama, kad alkoholis yra kancerogeninė medžiaga, bei pažymima, jog Europoje 10 proc. visų vyrų ir 3 proc. visų moterų susirgimo vėžiu atvejų yra susiję su alkoholio vartojimu, taip pat pripažįstama, kad vėžio prevencijos srityje nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio, ir pabrėžiama, kad į tai reikia atsižvelgti, rengiant ir įgyvendinant vėžio prevencijos politiką.

Taip pat palankiai vertinamas tikslas sumažinti alkoholio vartojimą. Dabartiniame dokumento projekte valstybės narės raginamos skatinti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą, įskaitant Europos strategiją dėl nulinio alkoholio vartojimo nepilnamečiams. Pažymima ir galimybė pateikti pasiūlymus dėl amžiaus apribojimų alkoholio vartojimui. Pritariama tam, kad vartotojams būtų teikiama geresnė informacija, gerinant alkoholinių gėrimų ženklinimą, įtraukiant įspėjimo apie grėsmę sveikatai etiketes ir įvedant privalomą sudedamųjų dalių sąrašo pateikimą.

Svarbu ir tai, jog dokumente raginama uždrausti alkoholio reklamą sporto renginiuose. Pažymima, kad svarbu apsaugoti nepilnamečius nuo komercinių pranešimų apie alkoholio vartojimą, nuo prekių rodymo ir alkoholio prekės ženklų rėmimo, įskaitant skaitmeninę aplinką, nes reklama neturi būti skatinamas alkoholio vartojimas. Pritariama galimybei padidinti alkoholinių gėrimų mokesčius.

Nežinau, kam susipažinus su šiais Europos Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymais dar gali kilti abejonių dėl alkoholio reklamos ir pardavimo kontrolės krypties? Ar nors kiek sąžinės ir bent menkiausią politinį išprusimą turintys politikai gali sau leisti atšaukinėti jau egzistuojantį pažangų reguliavimą?  Juk ribojimų atšaukimas būtų nedovanotinas Lietuvos žingsnis atgal po to, kai buvome vieni pirmųjų, padarę tikrai efektyvius sprendimus, parodę pavyzdį, kuriuo dabar pasiruošusi judėti visa Europa.

Užsk. Nr. BR-31


18 rugpjūčio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vizito Šiauliuose metu pristatė specialųjį priedangos ženklą. Juo pažymėtas pirmasis statinys šalyje – Juliaus Janonio […]

16 rugpjūčio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, reglamentuojantį savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų […]

16 rugpjūčio, 2022

Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleido grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas […]

14 rugpjūčio, 2022

Auksu sužibusi Lietuvos aštuoniolikmečių merginų rinktinė – Europos viršūnėje. Viliaus Stanišausko auklėtinės Senojo žemyno dramatiškame pirmenybių didžiajame finale 78:75 (16:15, 21:20, 19:18, […]

Vaidotas ir Veronika Lacičiai - profesionalų varžybų nugalėtojai
13 rugpjūčio, 2022

Štutgarte, Vokietijoje, šiandieną baigsis 34-ąjį kartą surengtos vienos didžiausių ir prestižiškiausių sportinių šokių varžybų pasaulyje – Atvirasis Vokietijos čempionatas (German […]

13 rugpjūčio, 2022

Bausmių vykdymo sistema Lietuvoje pertvarkoma Norvegijos pavyzdžiu, iš esmės keičiant personalo rengimo, mokymo, kompetencijų ugdymo praktiką ir nuteistųjų resocializaciją. Siekiama […]

12 rugpjūčio, 2022

Arba vaistai, arba maistas – su tokia realybe gali tekti susidurti ukrainiečių šeimoms, prižiūrinčioms negalią turintį vaiką ar šeimos narį. […]

10 rugpjūčio, 2022

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, […]

10 rugpjūčio, 2022

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pasiruošimą artėjančiam Europos čempionatui stiprina naujas šalies komandos rėmėjas. Juo tapo baldų salonas „Gintaro baldai“, su […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 9 dieną Tetrickaro (Sakartvelas) mieste pasirašyta Ignalinos ir Tetrickaro savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Sutartį pasirašė merai Justas Rasikas ir Georgijaus […]

Žygimantas Gedvila / BNS nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Kaip reikiant įsibėgėjus atostogų sezonui ir nesant karantino suvaržymų kelionėms, Europos valstybes užplūdo keliautojai iš Lietuvos. Daugelis jų žino, kad […]

Prezidentūros nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį lankėsi Vilniaus rajone įsikūrusioje lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje „Virtualioji istorija. Senosios Lietuvos sostinės“. Jau septintą […]

Jono Petronio nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Ukrainoje prasidėjęs karas neatpažįstamai pakeitė daugelio šios šalies žmonių gyvenimus. Dažnas neteko namų, turėjo atsisakyti įprastų veiklų ar buvo atskirtas […]

5 rugpjūčio, 2022

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir iniciatyvas. Universitetas rūpinasi galimybėmis […]

Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

2 rugpjūčio, 2022

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais naikinamas Patvirtintų įmonių sąrašas, mažėja reikalavimų legaliai įdarbinti […]

1 rugpjūčio, 2022

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik […]

1 rugpjūčio, 2022

Radote potencialią eksporto rinką ir jau džiaugiatės būsimomis galimybėmis joje? Tačiau ar jūsų verslas gali konkuruoti su vietine (ir pasauline) […]

31 liepos, 2022

Rusnėje jau ketvirtąjį kartą pagerbti žmonės, kurių veikla stiprina Lietuvos ir Indijos draugystės ryšius.  Netoli paminklo H. Kalenbachui ir M. […]