18 gegužės, 2021
Bronis Ropė

Bronis Ropė. Mokyklos tik išrinktiesiems – ar pateks Jūsų vaikas?

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.

Valdantieji paruošė bendrojo lavinimo „kokybės stiprinimo“ siūlymus, su kuriais susipažinus tikrai galima gerokai sunerimti ieškant atsakymo: ar tai visiškos nekompetencijos rezultatas, ar vis tik pasirinkta tiesiausia kryptis naikinti mažesnes savivaldybes.

Lietuvos savivaldybių asociacija įvertino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus tariamai pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyviau naudoti mokymo lėšas. Deja, dauguma savivaldybių su pasiūlymais sutikti niekaip negalėjo. Kaip ilgus metus dirbęs Ignalinos savivaldybės meru, labai gerai jas suprantu – būtų keista, jeigu jos „pasirašytų“ ant gražiai pavadinto dokumento, faktiškai reiškiančio visiškai priešingus dalykus: mokyklų uždarymą, atskirties tarp regionų didinimą ir apribotą švietimo prieinamumą gyventojams.

Pagal ministerijos siūlymus panaikinus jungtines klases, savivaldybės nebegautų dalies mokymo lėšų, tuo tarpu didžiosiose mokyklose, atvykus papildomam skaičiui mokinių, klasių komplektų skaičius praktiškai nepadidėtų. O tai reiškia didesnius krūvius mokykloms su tuo pačiu finansavimu. Po tokios švietimo pertvarkos savivaldybių turimų geltonųjų autobusų kiekis „nepavežtų“ išaugusio mokinių pavėžėjimo poreikio.

Savivaldybių teigimu, reikalavimas sudaryti daugiau gimnazijos klasių reikštų dalies mokyklų sunaikinimą, nes to neįmanoma padaryti dėl mažėjančio mokinių skaičiaus. Mažosiose savivaldybėse iš viso  nebeliktų nei vienos gimnazijos, tad savo mokinius joms tektų pavėžėti į kitų savivaldybių mokyklas. Mokytojai prarastų darbą, o kai kuriems mokiniams į mokyklą tektų važiuoti apie 40 ir daugiau kilometrų.

Švietimo tinklo pertvarkos sprendimai nebuvo aptarti su mokyklų bendruomenėmis bei savivaldos atstovais. Pagal siūlymus pertvarkos jau turėtų būti pradėtos įgyvendinti tuoj pat, tarsi spragtelėjus pirštu – nenumatyta laiko atitinkamų teisės aktų, naujų mokinių pavėžėjimo maršrutų sudarymui, nei pertvarkomų mokyklų mokytojų įdarbinimo arba atleidimo iš darbo klausimų sprendimui ir kt.

Siūlydama šiuos dramatiškus pokyčius, ministerija neatsižvelgia į konkrečių savivaldybių situaciją ir bando pritaikyti tą patį „kurpalių“ tiek Vilniui, tiek Ignalinai, Joniškiui, Skuodui, Vilkaviškiui, Tauragei, Birštonui ir kitoms savivaldybėms. Tai reikštų stipriai apribotas galimybes visoje Lietuvoje gauti tolygiai prieinamą švietimą, dar labiau padidėjusią socialinę atskirtį, kai dalis vaikų neturėdami galimybių važinėti keliasdešimt kilometrų kasdien į mokyklą ir atgal, galimai rinksis „juodą darbą“ be vidurinio išsilavinimo, o galiausiai emigraciją. Tai reikštų dar didesnį Lietuvos regionų nykimo pagreitį, dar didesnį jaunų žmonių praradimą iš atokesnių savivaldybių, iš Lietuvos kaimo.

Kartu su šia destrukcine bendrojo lavinimo pertvarka ketinama per artimiausius ketverius metus investuoti apie 210 mln. eurų iš vadinamojo 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos atsigavimo fondo į „Tūkstantmečio mokyklas“. Iš to paties fondo, kurį dalinant Vyriausybė neatrado nė vieno euro Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui. Iš šiuo metu maždaug 1000 esančių bendrojo lavinimo įstaigų apie 150 jų būtų konkurso būdu atrinkta pagal kol kas neaiškius kriterijus (o kas paneigs, kad ne pagal partines simpatijas?) šioms investicijoms gauti. Ir tai vadinama bendrojo ugdymo kokybės gerinimu bei atskirties ir mokymosi galimybių netolygumų mažinimu!

Ar galima įsivaizduoti ką nors ciniškiau? Netolygumų mažinimu!? Uždraudžiama jungti mažas klases, mažesniuose miesteliuose vidurinės mokyklos iš viso uždaromos, gimnazijos lieka tik kai kuriose savivaldybėse… Ir štai iš stipriai sumažėjusio švietimo įstaigų tinklo dar mažesnė dalis, t. y. apie 150 mokyklų laimės „aukso puodą“ – finansavimą sporto aikštynams, STEAM (mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) laboratorijoms, bibliotekoms, individualaus mokymosi, poilsio erdvėms, taip pat iš visų šalies kampelių pritrauktiems geriausiems mokytojams, išmaniam mokymosi inventoriui ir kt.

Skamba tikrai patraukliai. Norėčiau matyti tokias mūsų šalies mokyklas. Jei tik jos visos būtų tokios – visiems mūsų šalies vaikams. Deja, realybėje šios konservatorių „Tūkstantmečio mokyklos“ būtų puoselėjamos kitų mokyklų sąskaita.

Nelygybė gilėtų ne tik tarp privačių ir valstybinių, bet ir tarp pačių valstybinių švietimo įstaigų. Kalbama apie tai, kad didmiesčiuose būtų statomos naujos „Tūkstantmečio mokyklos“, kitose savivaldybėse – investuojama į pasirinktas jau egzistuojančias mokyklas, kai kur siūlant kelioms savivaldybėms bendradarbiauti steigiant vieną bendrą „Tūkstantmečio mokyklą“. O kai kurios savivaldybės valdančiųjų planuose iš viso nevertos šių investicijų ir jų moksleiviai galės pasitenkinti tuo, kas liko po konservatoriškų dalybų. Mat jų planuose numatyta super mokyklomis padengti ne visą šalį, bet tik iki 80 proc. savivaldybių.

Tačiau, net jei ir kiekviena savivaldybė turėtų po „Tūkstantmečio mokyklą“, realybėje egzistuotų „elitinės“ mokyklos ir tai, kas liko. Net tame pačiame Vilniuje. Visi gerai suprantame, kad viso rajono moksleiviams toje vienoje super mokykloje vietos neužteks, tad pagal kažkokius kol kas dar nežinomus kriterijus išrinktoji dalis moksleivių pateks į šias išpuoselėtas mokyklas, tuo tarpu didesnė dalis liks be tų labiausiai kvalifikuotų mokytojų, be išmanaus mokymosi inventoriaus, be visų tų pramogų, baseinų ir prabangaus poilsio… Su tokios kokybės bendruoju lavinimu, kokį bus įmanoma suteikti iš likusių resursų.

Europos Sąjunga iš tiesų remia švietimo kokybės gerinimo politiką, mokymo programų tobulinimą, mokyklų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kokybiškų mokymosi priemonių ir išteklių prieinamumo didinimą. Tačiau aiškiai deklaruojamas prioritetas – kokybiška mokymosi patirtis turėtų būti užtikrinta KIEKVIENAM mokiniui. Kartu su švietimo kokybės gerinimu turi būti siekiama ir vienodų galimybių, socialinės sanglaudos tiek tarp Europos Sąjungos valstybių, tiek valstybių narių viduje. Švietimas yra svarbus socialinės nelygybės mažinimui ir, manau, tai yra svarbesnis švietimo sistemos tikslas nei prisitaikymas prie rinkos.

Kai vieni moksleiviai keliuose miestuose mokysis su lazeriais, teleskopais ir dirbtinio intelekto įrengimais, negalime leisti, kad kitiems kaimo mokyklose tektų naudotis lauko išvietėmis. Tai ir yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų – sudaryti galimybes tolygiam vystymuisi – kurį dabartinė Vyriausybė apeidinėja, nestokodama cinizmo socialinės atskirties didinimo bei regionų naikinimo planus vadinti „netolygumų mažinimu“.

Politikos, nukreiptos prieš regionus pagreitis stipriai didėja. Tad tiek mokyklų bendruomenes, tiek savivaldybininkus ir visus kitus neabejingus piliečius raginu tiesiogiai kreiptis į valdžios atstovus, teikti savo pastabas ir reikalauti atskirtį tarp regionų mažinančių sprendimų bei kokybiško ir tolygiai prieinamo švietimo visiems Lietuvos vaikams.

 

Užsk. Nr. BR-25


29 kovo, 2024

Jau nuo 2025 m. vidurio Kauno oro uostas galės priimti apie 2 mln. keleivių per metus, praneša Lietuvos oro uostai […]

29 kovo, 2024

Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad […]

28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]