30 lapkričio, 2021
Bronis Ropė

Bronis Ropė: „Nauja BŽŪP neįgyvendins senų pažadų“

EP narys Bronis Ropė

Europos Parlamentas praėjusią savaitę patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Apie naująją BŽŪP ir kas laukia Lietuvos žemdirbių ateinantį laikotarpį kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Kaip vertinate praėjusią savaitę Europos Parlamente priimtą naująjį BŽŪP reglamentą? Kokios naujovės laukia ES ūkininkų? Kaip tai paveiks Lietuvos žemės ūkį?

Jau anksčiau esu sakęs, kad tiek aš, tiek mano Žaliųjų/ELA frakcija nebalsuosime už šitą BŽŪP dokumentų variantą. Negalėjome jai pritarti dėl labai akivaizdžių priežasčių. Pirma, ir visų svarbiausia – liko neįgyvendinti pažadai suvienodinti išmokas visų ES šalių ūkininkams. Anksčiau balsuojant dėl visiško tiesioginių išmokų suvienodinimo iki ES vidurkio, vieningai balsavo „UŽ“ vienintelė mano įtikinta Žaliųjų/ELA frakcija, kuri solidarumą, teisingumą ir lygias konkurencines sąlygas visiems žemdirbiams iškėlė aukščiau kai kurių atskirų valstybių interesų. Juk dar Lietuvai stojant į ES buvo duotas pažadas, kad 2013 metais Lietuvos išmokų lygis pasieks ES išmokų lygį. Baigiasi 2021-ieji, bet išmokos dar nėra pilnai sulygintos. O pagal naująją BŽŪP, 2027 m. išmokos pasieks tik 82 proc. vidurkio.

Antra, apie ką jau nemažai kalbėjau aptariant Žaliąjį kursą, žemdirbiams yra keliami nauji įsipareigojimai, kurie reiškia papildomus ūkininkavimo kaštus, bet pinigų jiems įgyvendinti neskiriama. Teoriškai galima naudoti Atsigavimo fondo lėšas, bet Lietuvoje žemės ūkio sektoriui iš šio fondo neskirta nė vieno euro. Todėl mūsų šalies žemdirbiai patenka į dar keblesnę situaciją, kai su Europos ūkininkais turės konkuruoti ne tik gaudami mažiausias išmokas, bet dar ir gaudami naujus finansams imlius įsipareigojimus, bei negaudami jokių lėšų investicijoms iš Atsigavimo fondo, iš kurio teoriškai galėjo būti padengtos Žaliojo kurso įsipareigojimų sąnaudos.

Turime pripažinti, kad BŽŪP neturi finansinio pagrindo Žaliojo kurso įgyvendinimui. Nors daug kalbėta apie didelius BŽŪP pokyčius bei apie papildomą finansavimą, realybėje tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes šalys narės turi labai daug laisvės pačios spręsti, kaip išleisti lėšas, kur jas nukreipti ir kokiomis sąlygomis.

Pagal naująjį BŽŪP reglamentą visos ES valstybės narės turės parengti ir Europos Komisijai pateikti savo šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus, pagal kuriuos nacionaliniu mastu ir bus vykdoma naujoji BŽŪP. Lietuvos strateginis planas jau ruošiamas, kaip vertinate jo dabartinį projektą?

Pats asmeniškai gaunu atsiliepimus iš žemdirbių, klausiu jų nuomonės apie pokyčius, apie jų galimybes prisitaikyti, kviečiu teikti pasiūlymus, kokį strateginį planą jie norėtų matyti. Visų pirma, ką man pabrėžia žemdirbiai, jie apskritai norėtų jį matyti ir dalyvauti jo rengime, nes kol kas jų balso mažai klausomasi, mažai derinamos projekte formuluojamos nuostatos.

Ūkininkai nusivylę, kad plano rengimas mažai viešinamas, pasigenda skaidrumo. Panašu, kad ši valdžia viską linkusi nuspręsti už uždarų durų. Tuo tarpu žemdirbiai, kurie tiesiogiai tą planą turės įgyvendinti, šios Vyriausybės yra nurašyti kaip lobistai, kurie nelabai turi teisės dalyvauti sprendimų priėmime.

Matau pavojų ir sprendime valstybėms narėms pačioms suformuluoti ekoschemas. Gali būti, kad Lietuvoje bei kai kuriose kitose ES šalyse bus sukurtos tokios ekoschemos, kuriomis žemdirbiai negalės naudotis ir tokiu būdu neteks trečdalio paramos. Jei ekologinės schemos bus tokios, kad žemdirbiams dalyvauti jose bus per sunku ir neapsimokės, tai jie ir nedalyvaus. Tokiu būdu apskritai nebus panaudota dalis žemdirbiams remti skirtų lėšų.

Nesutariama, ar jau egzistuojantys ekologinės gamybos ūkiai galės dalyvauti ekoschemose. Ekologinių ūkių atstovai primena, kad 2014-2020 m. tiesioginių išmokų dalis buvo skiriama žalinimo priemonėms, šios priemonės ekologinės gamybos ūkiams buvo užskaitomos automatiškai, užskaitoma, logiška, kad jie tas priemones tikrai vykdo, ir ta išmokos dalis jiems buvo skiriama.

Žemės ūkio ministerija dabar aiškina, kad jeigu tam tikri ekoschemų elementai sutaps su tuo, kas nurodyta ekologinės gamybos reglamente, priemonės persidengs, tai tose ekoschemose jie dalyvauti ir negalės. Blogiausia, kad žmonės neturi aiškumo, kaip jiems reikės dirbti, negali planuotis žemės ūkio veiklos, numatyti investicinių šaltinių, kurie šioje srityje yra gyvybiškai būtini.

Paminėjote, kad ateinančio laikotarpio naujojoje BŽŪP nebeliks anksčiau buvusio žalinimo išmokų. Kokius dar galėtumėt įvardinti senojo ir naujojo laikotarpio BŽŪP skirtumus?

Pirmiausia, skiriasi BŽŪP tikslai. 2014-2020 BŽŪP tikslai buvo labiau orientuoti į žemės ūkio našumo didinimą,  žemdirbių pajamas, rinkų stabilizavimą, pakankamo tiekimo ir prieinamų žemės ūkio produkcijos kainų vartotojams užtikrinimą. Tuo tarpu 2023-2027 BŽŪP tikslai jau yra stipriai pritraukti prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Prie teisingų pajamų užtikrinimo tikslo kartu atsiranda daug punktų apie kovą su klimato kaita, aplinkos, kraštovaizdžių, bioįvairovės saugojimą, maisto produktų saugą ir pan. Tai reiškia – biudžetas praktiškai tas pats, o tikslų teks pasiekti kur kas daugiau.

Antra, praėjusiame laikotarpyje mes turėjome gana aiškiai apibrėžtus du atskirus ramsčius: tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra. Finansavimas tiek iš vieno, tiek iš kito buvo gana konkrečiai apibrėžtas. Dabar gi, kaip minėjau, turėsime strateginius planus, integruojančius abiejų ramsčių tikslus ir paramą, bei daug valstybių narių interpretacijos ir laisvės dėl priemonių apibrėžimo ir jų finansavimo.

Trečia, jau užsiminiau apie žalinimo priemones. Praėjusiame laikotarpyje buvo žalinimo išmokos reikalavimai – įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves. Naujajame laikotarpyje žalinimą keičia „Žaliojo kurso“ įgyvendinimo priemonės, pvz., ekoschemos, kurias valstybės narės formuluojasi pačios. Valstybės narės privalės detaliai apibūdinti ekoschemą – nurodant dabar egzistuojančią praktiką, kas konkrečiai bus daroma, kokių tikslų siekiama.

O gal gerai, kad valstybės narės gauna daugiau laisvės įgyvendinant BŽŪP? Juk anksčiau girdėdavome daug skundų, kad nieko negalime pakeisti, nes Briuselis taip liepė…

Iš principo savaime tai nėra nei gėris, nei blogis. Ar tai gerai, priklausys nuo to, kaip su ta laisve pasielgsime. Labai daug priklauso nuo nacionalinio lygio sprendimų, nuo mūsų pačių Vyriausybės požiūrio, kuris, bent jau kol kas, mūsų šalies žemės ūkio išlikimui nėra palankus. Ši Vyriausybė neprioritetizuoja nei žemės ūkio, nei kaimo apskritai.

Reikia paminėti, kad bendro darbo su atkaklia žemdirbių bendruomene dėka turime ir pasiekimų. Per naują finansinį laikotarpį Lietuvos žemdirbiai gaus 1 mlrd. Eur daugiau ES paramos nei iki šiol. Nors ne tiek, kiek turėtų, bet vis tiek didėja tiesioginės išmokos, numatyta labiau remti smulkius ir vidutinius ūkius, jaunuosius ūkininkus. Tad būtų labai apmaudu, jeigu ši valdžia sugriautų ir tai, ką sunkaus darbo dėka mums visiems kartu pavyko pasiekti Lietuvos žemdirbių, o kartu ir mūsų visų – žemės ūkio produkcijos vartotojų labui.

Užsk. Nr. BR-30


16 rugpjūčio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, reglamentuojantį savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų […]

Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

Gintarė Skaistė
29 liepos, 2022

Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių […]

28 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio […]

23 liepos, 2022

Kijeve viešinti Diana Nausėdienė pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“ pristatė Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus […]

21 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto […]

21 liepos, 2022

Liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura […]

EP narys Bronis Ropė
15 liepos, 2022

Liepos 6 d. buvo padarytas žingsnis atgal – tamsi diena klimatui ir energijos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių. Deja, liberalų ir […]

Prof. Tomas Janeliūnas
14 liepos, 2022

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vladimirui Putinui prakalbus apie neva NATO keliamą grėsmę jo šaliai, visuomenė pradėjo dar labiau domėtis […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
11 liepos, 2022

„Europos Komisija ir Lietuva <…> užtikrins socialinės, ekonominės ir teritorinės nelygybės mažėjimą bei nepaliks nė vieno regiono ar žmogaus paraštėse“. […]

11 liepos, 2022

Kauno miesto tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydami […]

6 liepos, 2022

Brangūs Lietuvos žmonės, sveiki sulaukę Liepos 6-osios! Prieš 769 metus Lietuva garsiai paskelbė apie save pasauliui ir pakilo užimti deramą […]

2 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Filadelfijoje, JAV. Šeštadienį Prezidentas susitiko su Amerikos energetikos įmonės „Holtec“ prezidentu Krisu […]

1 liepos, 2022

Birželio 29–30 d.  Briuselyje vyko  Europos regionų komiteto plenarinė sesija. Vienu iš svarbiausių šios sesijos klausimų tapo Europos miestų ir […]

30 birželio, 2022

Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nuspręsta patvirtinti naują merų įgaliojimų modelį. Kaip […]

Vytautas Landsbergis
30 birželio, 2022

Seimas priimtu įstatymu suteikė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Įstatymu nutarta įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios […]

29 birželio, 2022

Vyriausybė patvirtino 2022-2030 metų Regionų plėtros programą, kurioje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei investicijos. Programos įgyvendinimui planuojama […]

29 birželio, 2022

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, vykstant NATO viršūnių susitikimui Madride, kartu su kitų NATO valstybių pirmosiomis poniomis ir ponais lanko […]