30 lapkričio, 2021
Bronis Ropė

Bronis Ropė: „Nauja BŽŪP neįgyvendins senų pažadų“

EP narys Bronis Ropė

Europos Parlamentas praėjusią savaitę patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Apie naująją BŽŪP ir kas laukia Lietuvos žemdirbių ateinantį laikotarpį kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Kaip vertinate praėjusią savaitę Europos Parlamente priimtą naująjį BŽŪP reglamentą? Kokios naujovės laukia ES ūkininkų? Kaip tai paveiks Lietuvos žemės ūkį?

Jau anksčiau esu sakęs, kad tiek aš, tiek mano Žaliųjų/ELA frakcija nebalsuosime už šitą BŽŪP dokumentų variantą. Negalėjome jai pritarti dėl labai akivaizdžių priežasčių. Pirma, ir visų svarbiausia – liko neįgyvendinti pažadai suvienodinti išmokas visų ES šalių ūkininkams. Anksčiau balsuojant dėl visiško tiesioginių išmokų suvienodinimo iki ES vidurkio, vieningai balsavo „UŽ“ vienintelė mano įtikinta Žaliųjų/ELA frakcija, kuri solidarumą, teisingumą ir lygias konkurencines sąlygas visiems žemdirbiams iškėlė aukščiau kai kurių atskirų valstybių interesų. Juk dar Lietuvai stojant į ES buvo duotas pažadas, kad 2013 metais Lietuvos išmokų lygis pasieks ES išmokų lygį. Baigiasi 2021-ieji, bet išmokos dar nėra pilnai sulygintos. O pagal naująją BŽŪP, 2027 m. išmokos pasieks tik 82 proc. vidurkio.

Antra, apie ką jau nemažai kalbėjau aptariant Žaliąjį kursą, žemdirbiams yra keliami nauji įsipareigojimai, kurie reiškia papildomus ūkininkavimo kaštus, bet pinigų jiems įgyvendinti neskiriama. Teoriškai galima naudoti Atsigavimo fondo lėšas, bet Lietuvoje žemės ūkio sektoriui iš šio fondo neskirta nė vieno euro. Todėl mūsų šalies žemdirbiai patenka į dar keblesnę situaciją, kai su Europos ūkininkais turės konkuruoti ne tik gaudami mažiausias išmokas, bet dar ir gaudami naujus finansams imlius įsipareigojimus, bei negaudami jokių lėšų investicijoms iš Atsigavimo fondo, iš kurio teoriškai galėjo būti padengtos Žaliojo kurso įsipareigojimų sąnaudos.

Turime pripažinti, kad BŽŪP neturi finansinio pagrindo Žaliojo kurso įgyvendinimui. Nors daug kalbėta apie didelius BŽŪP pokyčius bei apie papildomą finansavimą, realybėje tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes šalys narės turi labai daug laisvės pačios spręsti, kaip išleisti lėšas, kur jas nukreipti ir kokiomis sąlygomis.

Pagal naująjį BŽŪP reglamentą visos ES valstybės narės turės parengti ir Europos Komisijai pateikti savo šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus, pagal kuriuos nacionaliniu mastu ir bus vykdoma naujoji BŽŪP. Lietuvos strateginis planas jau ruošiamas, kaip vertinate jo dabartinį projektą?

Pats asmeniškai gaunu atsiliepimus iš žemdirbių, klausiu jų nuomonės apie pokyčius, apie jų galimybes prisitaikyti, kviečiu teikti pasiūlymus, kokį strateginį planą jie norėtų matyti. Visų pirma, ką man pabrėžia žemdirbiai, jie apskritai norėtų jį matyti ir dalyvauti jo rengime, nes kol kas jų balso mažai klausomasi, mažai derinamos projekte formuluojamos nuostatos.

Ūkininkai nusivylę, kad plano rengimas mažai viešinamas, pasigenda skaidrumo. Panašu, kad ši valdžia viską linkusi nuspręsti už uždarų durų. Tuo tarpu žemdirbiai, kurie tiesiogiai tą planą turės įgyvendinti, šios Vyriausybės yra nurašyti kaip lobistai, kurie nelabai turi teisės dalyvauti sprendimų priėmime.

Matau pavojų ir sprendime valstybėms narėms pačioms suformuluoti ekoschemas. Gali būti, kad Lietuvoje bei kai kuriose kitose ES šalyse bus sukurtos tokios ekoschemos, kuriomis žemdirbiai negalės naudotis ir tokiu būdu neteks trečdalio paramos. Jei ekologinės schemos bus tokios, kad žemdirbiams dalyvauti jose bus per sunku ir neapsimokės, tai jie ir nedalyvaus. Tokiu būdu apskritai nebus panaudota dalis žemdirbiams remti skirtų lėšų.

Nesutariama, ar jau egzistuojantys ekologinės gamybos ūkiai galės dalyvauti ekoschemose. Ekologinių ūkių atstovai primena, kad 2014-2020 m. tiesioginių išmokų dalis buvo skiriama žalinimo priemonėms, šios priemonės ekologinės gamybos ūkiams buvo užskaitomos automatiškai, užskaitoma, logiška, kad jie tas priemones tikrai vykdo, ir ta išmokos dalis jiems buvo skiriama.

Žemės ūkio ministerija dabar aiškina, kad jeigu tam tikri ekoschemų elementai sutaps su tuo, kas nurodyta ekologinės gamybos reglamente, priemonės persidengs, tai tose ekoschemose jie dalyvauti ir negalės. Blogiausia, kad žmonės neturi aiškumo, kaip jiems reikės dirbti, negali planuotis žemės ūkio veiklos, numatyti investicinių šaltinių, kurie šioje srityje yra gyvybiškai būtini.

Paminėjote, kad ateinančio laikotarpio naujojoje BŽŪP nebeliks anksčiau buvusio žalinimo išmokų. Kokius dar galėtumėt įvardinti senojo ir naujojo laikotarpio BŽŪP skirtumus?

Pirmiausia, skiriasi BŽŪP tikslai. 2014-2020 BŽŪP tikslai buvo labiau orientuoti į žemės ūkio našumo didinimą,  žemdirbių pajamas, rinkų stabilizavimą, pakankamo tiekimo ir prieinamų žemės ūkio produkcijos kainų vartotojams užtikrinimą. Tuo tarpu 2023-2027 BŽŪP tikslai jau yra stipriai pritraukti prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Prie teisingų pajamų užtikrinimo tikslo kartu atsiranda daug punktų apie kovą su klimato kaita, aplinkos, kraštovaizdžių, bioįvairovės saugojimą, maisto produktų saugą ir pan. Tai reiškia – biudžetas praktiškai tas pats, o tikslų teks pasiekti kur kas daugiau.

Antra, praėjusiame laikotarpyje mes turėjome gana aiškiai apibrėžtus du atskirus ramsčius: tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra. Finansavimas tiek iš vieno, tiek iš kito buvo gana konkrečiai apibrėžtas. Dabar gi, kaip minėjau, turėsime strateginius planus, integruojančius abiejų ramsčių tikslus ir paramą, bei daug valstybių narių interpretacijos ir laisvės dėl priemonių apibrėžimo ir jų finansavimo.

Trečia, jau užsiminiau apie žalinimo priemones. Praėjusiame laikotarpyje buvo žalinimo išmokos reikalavimai – įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves. Naujajame laikotarpyje žalinimą keičia „Žaliojo kurso“ įgyvendinimo priemonės, pvz., ekoschemos, kurias valstybės narės formuluojasi pačios. Valstybės narės privalės detaliai apibūdinti ekoschemą – nurodant dabar egzistuojančią praktiką, kas konkrečiai bus daroma, kokių tikslų siekiama.

O gal gerai, kad valstybės narės gauna daugiau laisvės įgyvendinant BŽŪP? Juk anksčiau girdėdavome daug skundų, kad nieko negalime pakeisti, nes Briuselis taip liepė…

Iš principo savaime tai nėra nei gėris, nei blogis. Ar tai gerai, priklausys nuo to, kaip su ta laisve pasielgsime. Labai daug priklauso nuo nacionalinio lygio sprendimų, nuo mūsų pačių Vyriausybės požiūrio, kuris, bent jau kol kas, mūsų šalies žemės ūkio išlikimui nėra palankus. Ši Vyriausybė neprioritetizuoja nei žemės ūkio, nei kaimo apskritai.

Reikia paminėti, kad bendro darbo su atkaklia žemdirbių bendruomene dėka turime ir pasiekimų. Per naują finansinį laikotarpį Lietuvos žemdirbiai gaus 1 mlrd. Eur daugiau ES paramos nei iki šiol. Nors ne tiek, kiek turėtų, bet vis tiek didėja tiesioginės išmokos, numatyta labiau remti smulkius ir vidutinius ūkius, jaunuosius ūkininkus. Tad būtų labai apmaudu, jeigu ši valdžia sugriautų ir tai, ką sunkaus darbo dėka mums visiems kartu pavyko pasiekti Lietuvos žemdirbių, o kartu ir mūsų visų – žemės ūkio produkcijos vartotojų labui.

Užsk. Nr. BR-30

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


27 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsdamas tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose ketvirtadienį su komanda lankosi Marijampolėje. Vizitą šiame mieste […]

21 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su 29 šalių delegacijomis, kurios dalyvauja šios dienos tarptautinėje „Sienų valdymo konferencijoje“, atvyko į […]

21 sausio, 2022

Prasideda vienas svarbiausių šiemet laukiamų pokyčių, po kurio savivaldybės patikėjimo teise valdytų visą joms perduotą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje. Pagal […]

Trakų pilis
20 sausio, 2022

Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos gyvenamosioms vietovėms galės būti suteikiamas ne tik kurorto […]

20 sausio, 2022

Seimas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams. […]

19 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerija iš administruojamos ES fondų investicijų programos bendruomenių inicijuojamoms veikloms 2021 – 2027 m. laikotarpiu ketina skirti dvigubai […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
19 sausio, 2022

Lietuvos piliečiai Europos Parlamentui ir Europos Komisijai pateikė peticiją, kuria Europos Parlamento Peticijų komitetas raginamas užkirsti kelią Vidurio ir Vakarų […]

19 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sukvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų kabineto narius, Seimo komitetų […]

18 sausio, 2022

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos […]

18 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgtos naujausios migracijos aktualijos ir tendencijos – situacija pasienyje su Baltarusija, teisinio režimo pasienyje […]

15 sausio, 2022

Susisiekimo ministerijos organizuotame susitikime Lietuvos dviratininkams atstovaujančių organizacijų atstovams pristatytas kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rengiamas Nacionalinis dviračių […]

14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvauja Sausio 13-osios minėjimo renginiuose. Prezidentas sakė kalbą Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės […]

Prezidentūros nuotr.
14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentas su […]

Reabilitacijos centras „Pušynas“
12 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerija (VRM) su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aptarė galimybes į reformuojamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą integruoti VRM šiuo […]

8 sausio, 2022

Praėjusių metų spalio mėnesį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) pasirašant susitarimą su „Belaruskalij“ dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kitos 2018 m. pasirašytos sutarties […]

Panevėžio rajono savivaldybės nuotr.
5 sausio, 2022

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis išlydint 2021-uosius metus pastebėjo, kad jie mažai kuo skiriasi nuo prieš tai buvusiųjų – 2020-ųjų, […]

3 sausio, 2022

Prieš pat šv. Kalėdas vykusiame Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas dalyvaujamojo biudžeto tvarkos aprašas. Pirmą kartą dalyvaujamojo […]

Punios šilas / Renato Jakaičio nuotr.
28 gruodžio, 2021

Vienos vertingiausių vietovių – Punios šilo – apsauga didinama 5 kartus išplečiant gamtinio rezervato plotą, o jo unikaliam eglės ir pušies […]

EP narys Bronis Ropė
22 gruodžio, 2021

Kad padarytume proveržį gydydami onkologines ligas, kad visų Europos Sąjungos (ES) šalių pacientai turėtų vienodas galimybes gauti efektyviausią gydymą, 2020 […]

EP narys Bronis Ropė
21 gruodžio, 2021

Europos Parlamentas patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Dėl pandemijos negavus leidimų planuotam Europos žemdirbių protestui, […]