27 spalio, 2021

Bronis Ropė. Skolas turėsime atiduoti – ar ES investicijos mums atsipirks?

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.

Iš kur Lietuva grąžins tuos 2,2 mlrd. Atsigavimo fondo lėšų? Pirmiausia turiu pabrėžti, kad tai nėra investicijos iš daugiamečio ES biudžeto, kurį sudaro valstybių narių įnašai. Tai yra skolintos lėšos. Kaip jas grąžinsime? Tai priklausys nuo to, kaip sugebėsime pertvarkyti savo ekonomiką. Juk toks ir šios „paskolos“ tikslas – padėti prisitaikyti prie pokyčių ir tapti atsparesniais įvairioms krizėms.

Truputis priešistorės: Žaliųjų/ELA frakcija Europos Parlamente, kuriai priklausau, labai laukė Žaliojo kurso. Reikia pripažinti, kad beveik prieš 30 metų būtent žalieji Europoje pradėjo kalbėti apie būtinybę pertvarkyti mūsų ekonomiką. Gaila tik to, kad prireikė tokio ilgo laikotarpio pokyčiams pradėti. Šiuo metu siekiame, kad Žaliasis kursas įgautų pagrindą. Norint realių pokyčių, reikia teisės aktų, reikia nukreipti ir perskirstyti lėšas, kad pokyčiai būtų tinkamai finansuojami. O tai nėra lengva. Konkretus pavyzdys – Atsigavimo fondo pinigai, skirti valstybių narių Ekonomikos gaivinimo planuose numatytų priemonių finansavimui. Šias lėšas padengti buvo nuspręsta nuosavais ES ištekliais. Kas tai yra ES nuosavi šaltiniai?

Tarp naujų nuosavų pajamų šaltinių – jau nuo šių metų pradžios galiojantis plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dvideginio importu, nuo 2024 m. – skaitmeninių paslaugų mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių sandorių mokestis bei įnašas, susijęs su įmonių veiklos sritimi arba nauja bendra pelno mokesčio baze. Na, iš esmės, tai tiesiog nauji bendri ES mokesčiai.

Ar šios lėšos taps našta ateinančioms kartoms, ar vis tik naudą iš jų gausime didesnę už kaštus, tai priklausys nuo to, kaip sugebėsime juos investuoti. Tai nėra lėšos, skirtos „pravalgymui“, išgyvenimui trumpuoju laikotarpiu. Tai ilgalaikės prisitaikymo, transformacijos – t. y., mūsų pačių pasikeitimo investicijos. Būtų naivu tikėtis, kad dabar kažkaip su skolintomis lėšomis prasisuksim „juoduoju“ laikotarpiu, o paskui ateis „geresni laikai“, ir ateities žmonės tais geresniais laikais atiduos mūsų skolą. Aš asmeniškai manau, kad šiandieninė krizė nėra paskutinė. Viena krizė keičia kitą.

Gyvename globaliame labai didelių pokyčių pasaulyje. Be sienų, be ribų. Tad turime būti pasiruošę ir kitiems ligų protrūkiams, ir tai pačiai jau kelis dešimtmečius trunkančiai lėtinių neinfekcinių ligų krizei (ją tikrai galime suvaldyti, tik reikia tiek politinės, tiek visuomeninės valios bei solidarumo), taip pat klimato kaitos migrantų krizei. Šiandien mes krize vadiname 4000 nelegalių migrantų Lietuvoje. Greitu metu Europą turėtų pasiekti milijardas klimato migrantų, kurie trauksis iš savo žemių, kur sąlygos dėl klimato kaitos darosi vis nepalankesnės išgyvenimui. Greitu metu Žemės resursai, tarp jų ir maistas įgaus visai kitokią vertę.

Būkime toliaregiški, matykime, kas mūsų laukia. Ir matykime būdus, kaip mes išliksime atsparūs šių milžiniškų pokyčių akivaizdoje, kaip mes prisitaikysime, kad patiriamas poveikis būtų kuo švelnesnis. Jeigu panaudodami Atsigavimo fondo lėšas sugebėsime kartu su visa Europos Bendrija pasiruošti naujiems iššūkiams, išlaikydami veikiančią medicinos sistemą, sveikatos apsaugą, apsirūpindami saugiu ir kokybišku maistu, išlaikydami prieinamą švietimą, pažangą mokslo srityje, tuomet šios investicijos netaps našta ateities kartoms.

Tačiau jei šių pinigų panaudojimas pagilins socialinę atskirtį, nuskurdins kai kurias gyventojų grupes, sumažins gyvybiškai svarbių, tokių kaip žemės ūkis, sektorių konkurencingumą ar nespręs, pvz., energetinio efektyvumo ir nepriklausomumo nuo iškastinio kuro klausimų, tuomet ateities kartos šiandienos istorijos momentą pagrįstai galės vadinti kvailybės laikmečiu.

Užsk. Nr. BR-29


28 sausio, 2022

Daugeliui terminas „miškų naikinimas“ asocijuojasi su neigiamais veiksniais, tokiais kaip miškų naikinimas, visuotinis atšilimas ir laukinės gamtos ar pagrindinių paukščių […]

27 sausio, 2022

Panevėžyje UAB „Bioenergy LT“ patalpose atidaryta nauja bioprocesų ir biokontrolės tyrimų laboratorija. „Džiaugiuosi šiandien galėdamas pasveikinti įmonę naujos laboratorijos atidarymo […]

27 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsdamas tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose ketvirtadienį su komanda lankosi Marijampolėje. Vizitą šiame mieste […]

27 sausio, 2022

Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau neišvengiamai turės keisti bei rinktis naujas padangas. O tuomet jau teks ir susidurti su dilema, […]

26 sausio, 2022

2021 m. į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta 11282,342 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų. Tarp jų – saugomos, retos […]

Agnė Antanavičiūtė, Pakruojis
25 sausio, 2022

Dolomito skaldos kasykla šalia Pakruojo – unikali aplinka, turinti potencialo, kad būtent ten galėtų vykti darni žmogaus, architektūros ir gamtos […]

24 sausio, 2022

19Kuo toliau, tuo labiau apsipirkimas internetu tampa įprastesnis ir naudojamas vis didesnio skaičiaus žmonių. Šių tendencijų priežastys – labai paprastos. […]

21 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su 29 šalių delegacijomis, kurios dalyvauja šios dienos tarptautinėje „Sienų valdymo konferencijoje“, atvyko į […]

21 sausio, 2022

Prasideda vienas svarbiausių šiemet laukiamų pokyčių, po kurio savivaldybės patikėjimo teise valdytų visą joms perduotą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje. Pagal […]

20 sausio, 2022

Sausio 20 d., Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Komfovent“ ir UAB „Amalva“ pasirašė 6 mln. Eur vertės investicijų sutartį. Vėdinimo sistemų […]

20 sausio, 2022

Vienas greičiausiai augančių startuolių – internetinės prekybos platforma verslui „MerXu“ – mažiau nei prieš metus pradėjo veiklą Lenkijoje bei Čekijoje. […]

Trakų pilis
20 sausio, 2022

Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos gyvenamosioms vietovėms galės būti suteikiamas ne tik kurorto […]

20 sausio, 2022

„Sodra“ baigė praėjusius metus geresniu rezultatu nei planuota – pajamos 561 mln. eurų viršijo išlaidas. Tai lėmė didesnis apdraustųjų, už […]

20 sausio, 2022

Seimas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams. […]

19 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerija iš administruojamos ES fondų investicijų programos bendruomenių inicijuojamoms veikloms 2021 – 2027 m. laikotarpiu ketina skirti dvigubai […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
19 sausio, 2022

Lietuvos piliečiai Europos Parlamentui ir Europos Komisijai pateikė peticiją, kuria Europos Parlamento Peticijų komitetas raginamas užkirsti kelią Vidurio ir Vakarų […]

19 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sukvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų kabineto narius, Seimo komitetų […]

19 sausio, 2022

Internetas pastaraisiais metais tapo tokiu įprastu dalyku, jog kasdienėje kalboje šį žodį pradėjome vartoti itin retai. Jį pakeitė pavadinimai programėlių […]

18 sausio, 2022

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos […]

18 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgtos naujausios migracijos aktualijos ir tendencijos – situacija pasienyje su Baltarusija, teisinio režimo pasienyje […]