21 spalio, 2020
Bronis Ropė, Europos Parlamento narys

Bronis Ropė. Sprendimai dėl tiesioginių išmokų turės įtakos ir žemdirbių likimui, ir maisto produktų kainoms

Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Covid-19 pandemija atskleidė, kad Europos Sąjunga tikslingai ir teisingai įgyvendina Bendrąją žemės ūkio politiką, tad, laimei, darbščių ūkininkų dėka su rimtesniais maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu nesklandumais šios pandemijos metu nesusidūrėme.

Tačiau tokios krizės, kaip Covid-19, tik dar kartą įrodo, kokia svarbi yra Bendroji žemės ūkio politika, ir kaip svarbu deramai remti žemės ūkį bei palaikyti jo gyvybingumą, kad krizės akivaizdoje piliečiams netektų dešimteriopai permokėti už maistą, kaip antai nutiko su medicininėmis apsaugos priemonėmis, ar, neduok Dieve, apskritai likti be kai kurių maisto produktų.

Didelė dalis naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių bus tikslingai nukreiptos į aplinkosaugą, „žaliąsias“ technologijas, naudą klimatui. Bet nereikia pamiršti, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar konkuruoja bendroje ES rinkoje nevienodomis sąlygomis, su mažesnėmis tiesioginėmis išmokomis, kurių nemaža dalis tenka aplinkai ir klimatui naudingoms veikloms, tuo tarpu įsipareigojimų ūkininkai privalo laikytis tokių pat griežtų, kaip kitose ES valstybėse ūkininkaujantys kolegos.

Tad prieš pradedant diegti naujus papildomus įsipareigojimus, mes turime pagaliau išspręsti šį jau labai stipriai uždelstą sąžiningų ES išmokų žemdirbiams klausimą. Vieningoje Europos Sąjungoje tokia neteisybė tęstis nebegali. Šią savaitę trečiadienį ir ketvirtadienį bus lemiami balsavimai dėl tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos.

Kokie mūsų šansai? Su didžiulėmis pastangomis esu įtikinęs Žaliųjų frakciją Europos Parlamente, kuriai priklausau, kad žemės ūkis yra viena prioritetinių ES politikos sričių, glaudžiai susijusių su visos Europos saugumu. Frakcijos kolegas įtikinau siekti teisingumo ir sąžiningumo skirstant tiesiogines išmokas atskirų ES šalių ūkininkams, nutraukti diskriminaciją Lietuvos ir kai kurių kitų šalių ūkininkų atžvilgiu, kurie gauna daug mažesnes ES tiesiogines išmokas nei ES vidurkis.

Tad gavęs palaikymą, visos Žaliųjų frakcijos vardu registravau pataisas, kurios užtikrintų, kad palaipsniui iki 2027 metų būtų išpildytas dar 2002 metais duotas pažadas ir suvienodintos tiesioginės išmokos. Mano pataisą palaikė ir kolegos iš skirtingų Europos Parlamento politinių grupių.

Itin reikšmingą darbą kviečiau atlikti ir Lietuvos žemdirbius, juos atstovaujančias organizacijas, prašiau susisiekti su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais, taip pat partneriais kitose Europos šalyse bei kolegomis europinėse žemdirbių organizacijose, raginant savo šalių europarlamentarus šių lemiamų balsavimų metu palaikyti mano registruotas pataisas.

Tiesioginių išmokų suvienodinimas būtų naudingas ne tik Lietuvai, bet ir nemažai daliai Europos Sąjungos šalių: Ispanijai, Lenkijai, Rumunijai, Bulgarijai, Portugalijai, Latvijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Švedijai, Suomijai, Estijai, Austrijai ir Liuksemburgui, tad mūsų kartu su žemdirbiais palaikomi tarptautiniai ryšiai šiam balsavimui yra itin reikalingi ir prasmingi. Praleidus šią progą, kita galimybė suvienodinti išmokas bus tik 2028 metais.

Ar nauja Bendroji žemės ūkio politika gali reikšti maisto kainų augimą? Na, visada kartojau, kad žemės ūkio politika nėra vien tik žemdirbių reikalas. Visų pirma – tai kiekvieno be išimties žmogaus – žemės ūkio produktų (didžiąja dalimi maisto produktų) vartotojo reikalas. Nuo sprendimų žemės ūkio politikoje priklauso maisto produktų prieinamumas, įperkamumas, kainų stabilumas vartotojams. 

Žinoma, jei tik didinsime įsipareigojimus, diegsime naujus reikalavimus žemdirbiams, produkcijos kokybė kils – poveikis aplinkai mažės, tačiau neieškant galimybių kompensuoti susidariusių papildomų kaštų, kaina be abejonės neišvengiamai kiltų. Apie tai kalbu jau antrą kadenciją, tam sudėjau visas pastangas, kad vartotojams nereiktų patirti drastiško maisto kainų kilimo, žymaus svyravimo. Žemdirbių pajamų stabilumas yra ne vienintelė, tačiau viena iš reikšmingiausių sąlygų stabilioms produktų, pasiekiančių vartotojus, kainoms. 

Kad maisto kainos nekiltų – būtina suvienodinti Europos žemdirbiams sąlygas, t.y. sulyginti tiesiogines išmokas. Tai reikštų, kad iki šiol gavę vienas žemiausių išmokų Lietuvos žemdirbiai jas gautų didesnes, kurios siektų visų ES valstybių žemdirbių gaunamų išmokų vidurkį. 

Taip pat mes nesutikome su vasarą priimtu ES Vadovų Tarybos susitarimu, kuriame numatyta stipriai mažinti ES remiamų programų finansavimą, tarp jų ir finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai. Paramos mažinimas žemės ūkiui natūraliai paveiktų kainas vartotojams.

Šioje vietoje turiu priminti, kad Lietuvoje žemdirbiai balansuoja ant išnykimo ribos. Bendros tendencijos yra tokios, kad kasmet likviduojasi vis daugiau ūkių, ypač smulkių. Tad ES parama mūsų žemdirbiams yra gyvybiškai būtina. O didžiąją kainos dalį, kurią tenka sumokėti vartotojui, sudaro perdirbimo ir prekybos grandyse susidarę kaštai ir antkainiai. Tad ūkininkus kaltinti už dideles maisto kainas yra išties neadekvatu.

Ir dar vienas aspektas, kurį norėčiau paminėti – tai būtent perdirbimo sektoriaus ir prekybininkų reguliavimas. Jeigu norime maisto kainų stabilumo, turime saugiklius sudėti ne tik žaliavos supirkimui, bet ir perdirbimo bei prekybos kainodarose.

Kalbant apie ES politiką, mano teikiami siūlymai yra ir tarptautinėms prekybos sutartims, kad jas sudarant nauda gaunama būtų ne tik prekybininkams, bet ir kitoms grandims. Taip pat vartotojams. Prekybos sutartimis su trečiosiomis šalimis mažiname muitus, tačiau naudą iš to gauna tik prekybininkas, to nepajunta nei žaliavų gamintojai, nei perdirbėjai, ir juo labiau – ES vartotojai.

Užsk. Nr. BR-17


19 kovo, 2024

Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog tikisi, kad jam nereikės rinktis tarp to, […]

19 kovo, 2024

Sprendžiant dėl to, kurį valstybei priklausantį žvyrkelį asfaltuoti, vietos gyventojų interesai ir poreikiai turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų, teigia savivaldybių […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

19 kovo, 2024

Ignalinos rajono savivaldybės taryba, veiklos reglamente įtvirtindama sąlygas, kuriomis tarybos nariui, praleidusiam posėdžius, mokamas tarybos nario atlyginimas, viršijo kompetenciją, paskelbė […]

18 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. […]

Agnė Bilotaitė ir Saulius Greičius. ELTA Julius Kalinskas
18 kovo, 2024

Pirmadienį šalyje vykstant valstybinio lygio civilinės saugos pratybos ir gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimui, dalis žmonių negavo telefoninių pranešimų, sako vidaus […]

18 kovo, 2024

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) pirmadienį pasveikino „rekordinę“ Vladimiro Putino pergalę prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo opozicijos, ir teigė, kad tai […]

18 kovo, 2024

Auganti geopolitinė įtampa skatina investuotojus atsigręžti į gynybos sektoriaus įmonių akcijas. Didėjantis sandorių skaičius paremtas prielaida, jog būtent ši sektoriaus […]

18 kovo, 2024

Dažniausiai, kai vykstame į oro uostą ir ruošiamės skrydžiui lėktuvu, labai atidžiai peržiūrime bagažą, įsitikindami, kad jame nėra draudžiamų daiktų. […]

17 kovo, 2024

Sekmadienio popietę Lietuvos laiku ir visai vakarop Japonijos laiku Tokijuje paaiškėjo „Undisputed Masters“ serijos breiko varžybų nugalėtojai. Merginų grupėje triumfavo […]

17 kovo, 2024

Vykstant vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams, sekmadienį prie Rusijos ambasados sostinėje surengtas piketas „Vidudienis prieš Putiną“. Boriso Nemcovo skvere sekmadienio vidudienį […]

17 kovo, 2024

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo plėsti pirmos ir antros kategorijos miškus, tai yra gamtinių rezervatų, draustinių bei kitų […]

17 kovo, 2024

Seimo narys Raimundas Lopata teigia, kad kol kas nėra aišku, ar duomenys, kuriuos vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), yra susiję […]

17 kovo, 2024

Vienas didžiausių kyšių Lietuvoje – buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui sumokėti 260 tūkstančių eurų – konfiskuotas ir […]

R. Dačkaus nuotr.
15 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad iš Rusijos rinkos nesitraukiant „Vičiūnams“, vienas jų savininkų – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – yra […]

15 kovo, 2024

Kovo 15 dieną, vizito Ukrainoje metu, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk lankėsi atstatytame Lietuvių-ukrainiečių 1-ajame licėjuje. Karinių antpuolių sugriautą […]

15 kovo, 2024

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pabrėžė vieningą trijų […]

15 kovo, 2024

Nepaisant kilusio nepasitenkinimo dėl prastai parengtų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina – šie […]

15 kovo, 2024

Premjerė Ingrida Šimonytė gavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko prašymą atsistatydinti. Apie tai žiniasklaidai patvirtino Vyriausybės Spaudos tarnyba. „Šiandien, kovo […]

15 kovo, 2024

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“. […]