22 spalio, 2021
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis

Burbiškio dvare – jubiliejinių metų akcentas

Augustės Labenskytės nuotr.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) įkūrimo 30-metį pažymėjo konferencija-seminaru, filmo peržiūra, lapkritį lankytojams bus pristatyta ir jubiliejui skirta paroda.

Renginio dalyvius pasveikinęs Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis dėkojo muziejaus darbuotojams už nuveiktus darbus ir linkėjo sėkmės ateityje saugant ir populiarinant krašto istoriją.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė dr. Laura Prascevičiūtė pristatė muziejaus kūrimo istoriją. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis įsteigtas 1991 metais, bet sumanymo bei kūrimo laikotarpis yra gerokai ilgesnis.

Egidijui Prascevičiui muziejaus įkūrimo idėja gimė dar 1978 metais – pirmiausia kaip siekis išsaugoti tuo metu apleistą, niokojamą Burbiškio dvaro sodybą. Atlikęs Daugyvenės upės slėnyje išlikusių paveldo objektų ir kraštovaizdžio analizę, nuo 1984 metų E. Prascevičius ėmė kelti kompleksinio muziejaus-draustinio įkūrimo idėją.

Muziejaus kompleksas apima keturis skyrius: Burbiškio dvaro istorijos, Kleboniškių kaimo buities, Raginėnų archeologijos ir Šeduvos kraštotyros.

Jubiliejui skirtoje konferencijoje-seminare pranešimus skaitė prof. dr. Gintautas Zabiela, dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Salvijus Kulevičius, dr. Dalė Puodžiukienė.

R. Zabiela akcentavo archeologijos paveldą – pranešime „Raginėnų archeologijos komplekso reikšmė“ apžvelgė atliktus tyrimus, radinius, komplekso svarbą regiono kontekste. Raginėnų archeologijos kompleksą sudaro 15 archeologijos ir mitologijos paveldo objektų. Šie objektai – sudėtinė muziejaus ekspozicijos po atviru dangumi dalis.

G. Bertašiūtė dėmesį sutelkė į gatvinių kaimų ir liaudies architektūrą – skaitė pranešimą „Kleboniškių gatvinis kaimas: tęsti pradėtus darbus“.

Pasak R. Bertašiūtės, prieš 30 metų buvo mestas iššūkis – išsaugoti tai, kas pasmerkta, ir suderinti tai, kas nesuderinama.

Pranešėja pateikė medinės architektūros saugojimo Lietuvoje pavyzdžių – teigiamų patirčių ir klaidų. Kleboniškių kaimas, jame tęsiami darbai – vienas iš sektinų pavyzdžių. Šią vasarą Kleboniškių kaimo buities skyriuje žiniomis dalijosi medinio architektūros paveldo specialistai – vyko seminaras „Medinis Lietuvos architektūros paveldas nuo kaimo iki dvaro” ir praktiniai užsiėmimai: meistrai tvarkė ir keitė tvoras, stogo dangas.

Tradicinę meistrystę R. Bertašiūtė išskyrė kaip svarbiausiąją medinės architektūros autentiškumo skalėje. O muziejus – tai vieta, kur saugoma atmintis ir patirtis – taipogi ir medžio kultūros.

S. Kulevičius pranešime „Dvarų atminties vingiai ir Burbiškio dvaro atgaivinimo fenomenas“ priminė: dvarai Lietuvoje skaičiuoja 500 metų istorijos, beveik visą tą laiką buvo pagrindinis šalies politikos, ekonomikos, kultūros, pažangos veiksnys.

Mokslininkas išskyrė dvi lietuviškąsias dvarų sampratas: tradicinį, senąjį požiūrį ir naująjį požiūrį.

1918 metais atkūrus Lietuvos valstybę, senieji dvarai ir naujoji Lietuva buvo du skirtingi pasauliai, besiremiantys skirtingomis tapatybėmis ir skirtingais didžiaisiais pasakojimais. 1918–1940 metų lietuvių muziejuose dvaro tema iš esmės neegzistavo, nors potencialas buvo didelis: 1940–1941 metais Lietuvoje 500 dvarų sodybų rasta 10 000 kilnojamųjų vertybių.

Sovietmečiu meninė vertė tapo viena iš legalių galimybių dvarų reliktams patekti į muziejų ekspozicijas, bet jie suvokti kaip universalūs meno kūriniai, eliminuojant ar minimalizuojant dvaro temą ar net sąvoką.

1991 metais Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje pradėta kurti ekspozicija buvo skirta būtent dvaro istorijos ir kultūros temai. Pasak S. Kulevičiaus, taip gimė vienas pirmųjų Lietuvoje dvaro muziejų – nebe muziejus dvare, o būtent dvaro muziejus.

Pastaraisiais dešimtmečiais ankstesnį dvarų temos ignoravimą ar nuvertinimą Lietuvoje pakeitė dvaro, kaip atskiro ir savito paveldo, samprata. Nuo įkūrimo pradžios Burbiškio dvare muziejininkai stengiasi aktualinti ne tik architektūrinį, kraštovaizdžio palikimą, bet ir dvarų kultūros tradicijas. S. Kulevičiaus teigimu, svarbiausias Burbiškio dvaro pasiekimas ir vertė – būti ir išlikti autentišku.

D. Puodžiukienė aptarė Radviliškio rajono medinių dvarų sodybų ankstyvuosius tyrimus 1991–1998 metais. Per šį laikotarpį tyrinėtos 33 dvarų, 8 palivarkų, 2 bajorkaimių sodybos.

Pagrindinis tyrimų objektas buvo medinė architektūra, o informacijos šaltiniai – statiniai ir kiti sodybų elementai, pateikėjų pasakojimai. Medinės architektūros kaitą, praradimus pranešėja iliustravo nuotraukomis. Mokslininkė akcentavo medinių dvarų reikšmę ir išsaugojimo ateities kartoms svarbą.

Jubiliejui skirtame renginyje vyko ir dokumentinio filmo „Įeiti draudžiama“ (1989 m.) peržiūra. Filme kalbama apie sovietmečiu apleistus vertingus Lietuvos dvarus, keletas epizodų skiriama ir Burbiškio dvarui. Tai – pirmas profesionalus filmas, kuriame matyti dvaro parko restauravimo pradžia, jau nuveikti darbai. Nors nuotaikos dar gūdžios, dedamos didelės pastangos išsaugoti paveldą.

„Dvarai yra ne tik Lietuvos kraštovaizdžio elementai, bet dvarai yra ir Lietuvos kultūros elementai“, – filme sako muziejaus įkūrėjas E. Prascevičius, primindamas, jog Burbiškio dvare lankėsi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basnavičius, broliai Vileišiai, kiti kultūros veikėjai.

Žiūrint filme įamžintus nuniokoto Burbiškio dvaro vaizdus, šiandien sunku suvokti tuometį barbarizmą. Dabar muziejaus kompleksas yra pripažintas viena patraukliausių Lietuvos turizmo vietovių.

Po konferencijos-seminaro renginio dalyviai pakviesti į rengiamą parodą, skirtą muziejaus trisdešimtmečiui. Visą parodą lankytojai galės apžiūrėti nuo lapkričio mėnesio.


27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

12 kovo, 2024

Nuo balandžio 2 dienos visuose Radviliškio rajono baruose nuo 5 valandos ryto iki 10 valandos ryto nebegalės būti prekiaujama pilstomais […]

Bibliotekos nuotr.
5 kovo, 2024

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko susitikimas su profesoriumi Algiu Vyšniūnu, kuris radviliškiečiams pristatė knygas: „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 […]

Augustės Labenskytės nuotr.
27 vasario, 2024

Vasario 24 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje (Radviliškio r.) vyko tradicinis pėsčiųjų žygis-ekskursija „Daugyvenės muziejaus istorijos“. Žygeiviai, nepabūgę lietingo oro, […]

9 vasario, 2024

Visuomenės informavimo etikos komisija pastaruoju metu nagrinėjo kelis skundus dėl konfliktinių situacijų, susijusių su Radviliškio žiniasklaida. Laikraščio ,,Radviliškio kraštas“ leidėjas […]

8 vasario, 2024

2024 m. vasario 7 d. Šiaulių kultūros centre vyko folklorinių šokių vakaronė. Renginio metu bendruomeniškumo jausmas buvo kuriamas prisimenant žinomiausius […]

Audronė Vakarinienė / Liubov Yarmoshenko nuotr.
3 vasario, 2024

2024 m. vasario 1 d. Šiaulių kultūros centre vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė 2024“ mokymai. Mokymuose, kuriuose vedė […]

Augustės Labenskytės nuotr.
31 sausio, 2024

Sausio 25 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vykusi aktuali mokslinė ir praktinė konferencija „Istorinių […]

24 sausio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienio popietę Skėmių kaime susitiko su dviem „Lietuvos galios“ projekto, jungiančio pilietines iniciatyvas visoje Lietuvoje, bendruomenėmis – […]

24 sausio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas darbo dieną Radviliškio regione, apsilankė Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
22 sausio, 2024

2024 m. sausio 21 d. Šiaulių kultūros centre vyko Šiaulių kultūros centro kamerinio choro „Bičiuliai“ (meno vad. Rita Daukantaitė) kūrybinės […]

17 sausio, 2024

Dėl galimo piktnaudžiavimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams Panevėžio miesto bei Telšių, Radviliškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse šią savaitę pradėti […]

15 sausio, 2024

Ne viena Lietuvos savivaldybė yra priversta didinti įmokas už atliekų tvarkymą. Tai yra neišvengiama, nes atliekų tvarkymo sistema yra susijusi […]

11 sausio, 2024

Buvusiam Radviliškio rajono savivaldybės nariui Justinui Kvėgliui pateiktas 13,7 tūkst. eurų civilinis ieškinys. Politikui teks grąžinti į savivaldybės biudžetą nepagrįstai […]

Vilniaus gatvė, Šiauliai. 1936 m., Fot. Kazimieras Skerstonas
15 gruodžio, 2023

Kiekvieno iš mūsų asmeninė istorija persipina su šeimos, bendruomenės, šalies ir viso pasaulio įvykiais – taip kuriama kolektyvinė istorija ir […]

15 gruodžio, 2023

2023 m. gruodžio 13 d. Šiaulių kultūros centro Didžioji koncertų salė skendėjo magijos pursluose – čia vyko premjera – choreografinė […]

12 gruodžio, 2023

Lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje vyko bene didžiausias renginys Šiaulių krašto jaunimui – „Galimybių festivalis TAVO PIN KODAS“. Į renginį […]

8 gruodžio, 2023

Šiemet fiksuotos „Klaipėdos keleivinio transporto“, Radviliškio rajono savivaldybės ir net Visuotinės lietuvių enciklopedijos tinklalapių atakos galutinai sugriovė mitą apie programišiams […]